1987 m., kai „Žalgiris“ paskutinį kartą iškovojo SSRS pirmenybių aukso medalius, komandą treniravo Vladas Garastas, o joje žaidė Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Gintaras Krapikas, Algirdas Brazys, Arūnas Visockas, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arvydas Venclovas ir Raimundas Čivilis. „Savaitraštis Kaunui“ pasidomėjo, kaip susiklostė šių vyrų gyvenimas, kai jie atsisveikino su „Žalgiriu“, ką jie veikia dabar.
Vadovauja Krepšinio federacijai
Garsiausias visų laikų žalgirietis A. Sabonis legionieriaus karjerą pradėjo 1989 m. Ispanijoje. Iki 1992 m. jis žaidė Valjadolido „Forum“ ekipoje. 1992–1995 m. Arvydas rungtyniavo Madrido „Real“ komandoje.
Tik 1995-aisiais Sabas išvyko į NBA. 1995–2001 m. Lietuvos krepšinio legenda džiugino Portlando „Trail Blazers“ gerbėjus. Šiai ekipai A.Sabonis atstovavo ir 2002–2003 m.
2003 m. rudenį Sabas po 14 metų pertraukos grįžo į „Žalgirį“ ir jo marškinėlius vilkėjo iki 2004 m. sezono pabaigos. Tų metų gegužės 15 d. Kauno milžinas sužaidė paskutines rungtynes kaip profesionalus krepšininkas: LKL finalo mače su Vilniaus „Lietuvos rytu“ pelnė 14 taškų. Tad A. Sabonis įvykdė savo pažadą – karjerą baigti „Žalgirio“ klube.
Ilgokai aktyviai nesportavęs, 2005 m. gruodį Sabas pareiškė baigiantis profesionalaus krepšininko karjerą.
2011 m. rudenį A.Sabonis išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu. Šiose pareigose jis pakeitė legendinį šalies krepšinio trenerį V. Garastą.
Tapo Seimo nariu
S. Jovaiša, atsisveikinęs su „Žalgiriu“, beveik 10 metų gyveno Vokietijoje. „Džiaugiausi tik trimis Vokietijoje praleistomis dienomis. Buvau patenkintas tada, kai šioje šalyje vyko NBA trenerių seminaras. Viso kito čia praleisto laiko nenorėčiau pakartoti“, – taip gyvenimą Vokietijoje apibūdino S. Jovaiša.
Į Lietuvą gudriuoju lapinu pramintas žalgirietis grįžo 1998-ųjų gegužės mėnesį. Grįžo, nes tikėjosi treniruoti Kauno „Atleto“ komandą. Jau buvo sutaręs su tuomečiu klubo savininku Zigmu Petrausku. Tačiau jam nepavyko įgyvendinti idėjos „Atletą“ iškeldinti į Klaipėdą, todėl S.Jovaiša trenerio karjeros tada nepradėjo.
S.Jovaiša pradėjo dirbti bendrovės „Avia Baltika“ prezidento patarėju, buvo laidos „Krepšinio pasaulyje“ apžvalgininkas.
Vėliau Sergėjus buvo išrinktas Lietuvos lošimų organizatorių asociacijos prezidentu. 2004–2005 m. gudrusis lapinas treniravo Anykščių „Puntuką“, 2005–2006 m. – Joniškio „Delikatesą“. Sergėjus dirbo treneriu Anykščių kūno kultūros ir sporto centre, 2007-aisiais tapo Anykščių rajono savivaldybės mero patarėju.
Nuo 2012 m. vasaros S.Jovaiša yra Seimo narys.
Treniruoja komandą „Chimki“
R. Kurtinaitis legionieriaus duonos ragavo daugelyje šalių: Vokietijoje, Ispanijoje, Australijoje ir Prancūzijoje. Baigęs legionieriaus karjerą Rimas buvo grįžęs į „Žalgirį“ – jam atstovavo 1995–1996 m. sezone.
Nuo 1997 m. vasaros iki 2001-ųjų rugpjūčio pabaigos buvusi „Žalgirio“ auksinė ranka dirbo Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi. Eidamas šias pareigas, Rimas vieną sezoną vilkėjo Kauno „Atleto“ marškinėlius, pusę – Vilniaus „Lietuvos ryto“.
2001 m. vasaros pabaigoje R. Kurtinaitis išvyko dirbti į Ukrainą – tapo Kijevo „Kyiv“ klubo generaliniu vadybininku. 2002–2006-aisiais kaunietis dirbo Azerbaidžane: jis treniravo Baku „Gala“ komandą ir Azerbaidžano vyrų krepšinio rinktinę. 2005 m. Europos čempionate R. Kurtinaitis stovėjo prie Lietuvos jaunimo rinktinės vairo.
Vėliau buvęs „Žalgirio“ taikliarankis trumpai treniravo Permės „Ural-Great“, Vilniaus „Sakalų“ ir Vroclavo „Sląsk“ komandas.
2008–2010 m. R. Kurtinaitis dirbo Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiuoju treneriu, su šia komanda 2009-aisiais iškovojo Europos taurę.
2010–2011 m. sezone Rimas treniravo Rygos VEF ekipą, o nuo 2011 m. kovo mėnesio yra Maskvos srities „Chimki“ strategas.
Šiemet susilaukė dukrelės
Gynėjas V. Chomičius, palikęs „Žalgirį“, rungtyniavo Ispanijos, Italijos ir Belgijos komandose. Į Lietuvą jis grįžo 1996 metų rudenį ir pradėjo žaisti „Žemaitijos olimpo“ klube, o netrukus tapo jo vyriausiuoju treneriu. Vėliau buvo Marijampolės „Kraitenės“ žaidžiantysis treneris.
V.Chomičius kurį laiką išbandė sugebėjimus ir versle – buvo vienas iš pramogų centro „Kolegos“ savininkų.
Nuo 1999-ųjų Valdemaras 13 metų praleido treniruodamas Rusijos klubus. Jis dirbo Permės „Ural-Great“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“ ir Liubercų „Triumf“ komandose.
2012-aisiais kaunietis persikėlė į Ukrainą. Jis tapo Dniepropetrovsko „Dnipro“ ekipos vyriausiuoju treneriu. Šias pareigas V. Chomičius ėjo iki 2015 m. sezono pabaigos. Šį rudenį Seulo olimpinis čempionas į Ukrainos klubą negrįžo, todėl dabar jam reikia ieškotis naujos darbovietės.
Nors V. Chomičiui jau 56-eri, šių metų pradžioje jo antroji žmona Agnė, su kuria susituokė 2012 m. Amerikoje, pagimdė dukrytę Ievą Mariją.
Iš krepšininkų, 1987 m. su „Žalgiriu“ iškovojusių SSRS pirmenybių auksą, klube dabar yra tik G. Krapikas. Gintaras dirba „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu.
1990 m. jis su šeima išvyko gyventi į Vokietiją. Šeima iki šiol ten gyvena, o Gintaras apsistoja ten, kur gauna trenerio darbą. Daugiausia laiko buvęs krepšininkas praleidžia Kaune, „Žalgirio“ klube.
„Žalgiris“ man – visam gyvenimui. Esu žalias nuo apačios iki viršaus. Ir nesvarbu, kur dirbu. Visada yra vidinė meilė „Žalgiriui“. Šito niekas nepakeis“, – yra sakęs G. Krapikas.
1999–2000 m. Gintaras žaidė „Iserlohn“ (Vokietija) ekipoje. Nuo 2000 iki 2006 metų buvo „Žalgirio“ trenerio asistentas. Vėliau dirbo Kazanės „Uniks“ klube, 2008 m. vėl grįžo į „Žalgirį“. Iš pradžių dirbo trenerio asistentu, vėliau komandos vairas buvo atiduotas į jo rankas.
2009-aisiais G. Krapikas atsistatydino iš „Žalgirio“ trenerio pareigų. Kelerius metus jis dirbo užsienyje – Ukrainoje, Rusijoje. 2013 m. Gintaras vėl grįžo į savo mylimiausią klubą, dabar yra jo strategas.
Barą teko uždaryti
A. Brazys „Žalgiryje“ žaidė iki 1995-ųjų. Nuo 1995 m. iki 2000 m. buvo „Žalgirio“ trenerio asistentas, 2000–2002 m. komandos vyriausiasis treneris.
2003 m. sausio pradžioje pradėjo treniruoti Alytaus „Alitos“ krepšininkus. Algirdas ilgai viename klube neužsibūdavo. Per savo karjerą jis treniravo Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija), Tartu „Rock“ (Estija), Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina), Krasnojarsko „Jenisej“ (Rusija), Ventspilio „Ventspils“ (Latvija) ir Saransko „Mordovija“ (Rusija) komandas.
Paskutinis klubas, kurį treniravo A. Brazys – Panevėžio „Lietkabelis“. Jame Algirdas dirbo 2013–2014 m. sezone.
A. Visockas „Žalgiryje“ su pertraukomis žaidė iki 1996-ųjų. Vėliau išvyko į Vengriją, keturis sezonus atstovavo Pakšo „Atomeromu“ klubui.
Grįžęs į Lietuvą žaidė Marijampolės „Kraitenėje“ ir Jonavos „Statyboje“. 2001 metais Kaune atidarė barą „Aiax“. Tokį pavadinimą pasirinko, nes nuo vaikystės draugai jį šaukė „Ajaksu“. Bare buvo daug vengriškų patiekalų, jame virėju dirbo ir lietuvaitę vedęs vengras. Tačiau ši veikla A. Visockui nebuvo pelninga, todėl buvęs krepšininkas jos atsisakė.
A. Visockas treniravo „Žalgirio“ jaunimo komandą, įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo krepšinio rinktines. Dabar dirba treneriu Kauno krepšinio mokykloje „Aisčiai“.
Aukštaūgis gyvena JAV
Aukštaūgis M. Lekarauskas išbandė laimę užsienyje, žaidė Marijampolės „Algos“, Alytaus „Alitos-Savy“, Prienų „Gėlupio“ ir Biržų „Naftotiekio“ komandose. Kai 206 cm ūgio vidurio puolėjas vilkėjo šios ekipos marškinėlius, jam buvo jau 41-eri.
Vėliau M. Lekarauskas Kauno krepšinio mokykloje treniravo vaikus, o 2004 m., išlošęs žaliąją kortą, išvyko gyventi į JAV. Iš pradžių apsistojo Los Andžele, galiausiai įsikūrė Čikagoje. Dirbo ir apsaugininku, ir statybų bendrovėje. Apsipratęs ėmėsi verslo – įkūrė krovinių pervežimo įmonę.
V. Jankauskas, baigęs karjerą „Žalgiryje“, išvyko į Bulgariją, žaidė Sliveno „Dinamo“ komandoje. Nemažai metų dirbo A.Sabonio krepšinio mokyklos direktoriumi. Dabar aukštaūgis dirba Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ direktoriaus pavaduotoju.
A. Venclovas, atsisveikinęs su „Žalgiriu“, karjerą tęsė užsienyje – Vengrijoje ir Čekijoje. Grįžęs į Lietuvą, jis rungtyniavo Kauno „Gorenje-Šančių“, „Atleto“, Pravieniškių ‚Fortūnos-Grifo“ ir Mažeikių „Mažeikių“ ekipose. Nuo 1999 m. buvęs „Žalgirio“ puolėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, dabar jis dirba Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoju.
Mirė nuo tuberkuliozės
Tik R. Čivilio jau nėra tarp gyvųjų. 205 cm ūgio puolėjas „Žalgiriui“ atstovavo 11 sezonų (1977–1988 m.) Atsisveikinęs su legendine Kauno komanda, Raimundas rungtyniavo Bulgarijoje ir Slovakijoje.
R.Čivilis buvo įkūręs individualią įmonę, bet verslininku tapti jam nepavyko. Raimundas dirbo Krašto apsaugos inžineriniame batalione kuopos skyrininku. Barzdotas vyras išsiskyrė sudėtingu charakteriu, uždaru būdu, su buvusiais komandos draugais vengė bendrauti.
Raimundas mirė 2000 m. lapkričio 27 d. Romainių tuberkuliozės ligoninėje nuo tuberkuliozės. Jam buvo tik 41-eri. R. Čivilis palaidotas gimtajame Panevėžyje.
