Nuo šių metų visų šalių moterų rinktinės, išskyrus šeimininkes, vietą Europos čempionate turės užsitarnauti įveikdamos kvalifikacines varžybas, kurios bus surengtos klubinio sezono metu. Lietuvos komanda A grupėje varžysis su latvėmis ir slovėnėmis.
Su kaimynėmis lietuvės Rygoje žais lapkričio 21 dieną, o Slovėnijos rinktinę priims lapkričio 25-ąją Kėdainiuose. Atsakomieji mačai bus žaidžiami 2016 metų vasario 20 ir 24 dienomis.
„Įdomus jausmas susirinkti žiemą. Bet noras žaisti už rinktinę yra didelis, o galbūt tai net gera proga visoms pailsėti nuo klubų“, – svarstė K. Nacickaitė.
Jaučia nuoskaudą
Birželį Vengrijoje lietuvaitės pateko tarp aštuonių pajėgiausių Senojo žemyno rinktinių, bet čempionatą baigė trimis pralaimėjimais ir turėjo tenkintis tik 8-ąja vieta, kuri užvėrė galimybę varžytis papildomame atrankos turnyre į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
„To tikrai nepamiršiu, kol nepraeis olimpiada. Visada tas kartėlis bus – vos tik pagalvojus užgula nemalonus jausmas. Bet mes esame jauna komanda ir turime didelį potencialą – ateityje bus daugiau geresnių rezultatų“, – optimistiškai apie nacionalinės komandos galimybes kalbėjo 25-erių šiaulietė.
Europos čempionate ekipai vadovavęs Mantas Šernius nusprendė palikti vyriausiojo trenerio postą, nes jo treniruojamos Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos rungtynių LKL tvarkaraštis sutampa su moterų rinktinės atrankos mačais. Prie vairo jį pakeitė iki šiol asistentu dirbęs Rimvydas Samulėnas.
„Spėjau šnektelėti su treneriu šiek tiek, tai sakė viskas bus panašiai, nes neturime daug laiko pasiruošti. Aišku, toks formatas nėra palankus niekam. Įdomu, kaip čia viskas vyks. Bet yra kaip yra – reikia žaisti ir viskas“, – apie naujoves rinktinėje pasakojo K. Nacickaitė.
Vis tik toks formatas rinktinių kovas turėtų paversti daug atkaklesnėmis – iššūkį galingosioms komandos mesti galės net ir mažesnių valstybių krepšininkės.
„Net ir didžiausios žvaigždės gali nespėti susižaisti per tokį trumpą laiką“, – neabejojo lietuvė.
Iš viso atrankose varžysis 33 komandos, kurios buvo suskirstytos į 9 grupes: trijose grumsis po tris rinktines, šešiose – po keturias. Į finalinį turnyrą, kuris bus surengtas 2017 metų vasarą, pateks grupių nugalėtojos ir šešios geriausios antrąsias vietas užėmusios ekipos.
„Latvės visada būna stiprios varžovės, o kadangi jos kaimynės – visada atsiranda papildomo noro prieš jas žaisti ir laimėti. Apie slovėnes žinau nedaug, bet esame anksčiau žaidusios. Nors jos nedalyvavo praėjusiame Europos čempionate, nuvertinti tikrai negalima. Abi komandos turi gerų žaidėjų, todėl nebus lengva“, – konkurenčių pajėgumą vertino lietuvė.
„Tikrai taip“, – paklausta, ar komanda galvoja tik apie pirmą vietą, nė nedvejodama atsakė K. Nacickaitė.
Lietuvoje nežaistų
Iš 14 krepšininkių, pakviestų į pirmąjį rungtynių ciklą, vos 3 rungtyniauja Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) – tai 23-ejų metų Neringa Skadaitė ir bendraamžė Laura Svarytė (abi Marijampolės „Sūduva“) bei 25-erių Marina Solopova (Utenos „Utena“).
Nors praėjusiame Senojo žemyno čempionate dalyvavo net 8 LMKL žaidėjos, prieš sezoną beveik visos pakėlė sparnus į užsienį – iš to dvyliktuko gimtinėje liko tik jau minėta M. Solopova ir Kristina Alminaitė, kuri buvo įtraukta į išplėstinį 22 žaidėjų kandidačių sąrašą.
„Lietuvos lyga nėra stipri, todėl džiugu, kad panelės išvažiuoja į kitas šalis, rungtyniauja kitose lygose, žaidžia prieš pajėgias varžoves, klausosi skirtingų trenerių pamokų – taip jos praplečia savo akiratį ir įgauna daugiau patirties“, – mąstė Turkijoje žaidžianti K. Nacickaitė.
Šiemet LMKL sezone rungtyniauja rekordiškai mažai – vos septynios komandos. Be to, nei vienas klubas nesivaržo nei Europos taurės turnyre, nei tuo labiau Eurolygoje.
„Kiekvienais metais visi sako, kad moterų krepšinis Lietuvoje atsigaus, bet žiūriu, kad kasmet vis prasčiau. Todėl visos žaidėjos ir išsivažinėja. Tikrai gaila. O norėtųsi, kad tas lygis taptų aukštesnis“, – galva krypavo 180 cm ūgio gynėja.
Mokslus JAV baigusi K. Nacickaitė nuo 2012 metų rungtyniauja svetur – per savo karjerą ji jau spėjo pažaisti Kječio CUS (Italija), Ankaros „Kolejliler“ ir Stambulo „Universiteti“ (Turkija) komandose, o šį sezoną persikėlė į kitą šios šalies komandą Adanos ASKI.
„Kol nė viena komanda nežaidžia Europos turnyruose, tol tikrai negrįšiu, – paklausta, ar norėtų rungtyniauti Lietuvoje, atsakė mergina. – Čia nėra galimybių tobulėti ir savęs realizuoti“.
Pasiilgsta šeimos
Europos čempionate po vidutiniškai 15,7 taško rinkdavusi K. Nacickaitė puikią sportinę formą iškart ėmė demonstruoti ir naujoje savo darbovietėje – draugiškuose mačuose ji tiesiog dominuodavo aikštėje, o į turtingojo Stambulo „Fenerbahce“ klubo krepšį rugsėjo pabaigoje įmetė net 36 taškus!
Turkijos čempionate mūsiškė šiame sezone pelno po 12, o Europos taurėje – net po 18 taškų. Tiesa, komandai kol kas sekasi ne taip gerai: nacionalinėse pirmenybėse per penkis turus iškovota vos viena pergalė, o tarptautiniame turnyre suklupta du sykius per tris mačus.
„Tik neseniai susirinko visos žaidėjos – prisijungė iš WNBA, todėl dar nespėjome susižaisti. Bet kasdien žaidimas gerėja, o prieš išvyką čia galiausiai laimėjome ir Turkijoje“, – apie įsibėgėjančią komandos formą pasakojo K. Nacickaitė.
Su ASKI komanda lietuvė kasdien turi po 1-2 treniruotes, taip pat po dvejas rungtynes per savaitę bei ilgas keliones, tačiau laiko atsipūsti ji taip pat randa.
„Jeigu nori, viskam laiko galima rasti. Su komandos draugėmis išeiname į miestą pasisėdėti ar filmą pažiūrėti – tikrai yra ką veikti. Džiugu, kad oras geras, tai bent norisi išlįsti iš namų, nes Lietuvoje tikrai šaltoka“, – juokėsi legionierė.
Nors gimtinėje K. Nacickaitę išvysti galima labai retai, tačiau pabendrauti su ja bei pažvelgti į jos gyvenimą iš arti sirgaliai turi galimybių socialiniuose tinkluose. Kitaip nei dauguma sportininkų, krepšininkė aktyviai leidžia juose laiką. Vis tik jokios šiuolaikinės programos nesumažina namų ilgesio.
„Šeimos tikrai pasiilgstu. Buvo malonu dabar, nors ir dienai, pasimatyti, nes dažniausiai išvis negrįžtu iki vasaros“, – smagiu emociniu užtaisu prieš svarbias kovas džiaugėsi K. Nacickaitė.
