Rekordinis – taip vienu žodžiu būtų galima pavadinti praėjusį NBA sezoną tiek „Raptors“ komandai, tiek pačiam J. Valančiūnui.
Dwane'o Casey auklėtiniai pagerino klubo rekordą pagal pergalių skaičių reguliariajame sezone (56 iš 82) ir nužygiavo ten, kur ši komanda dar niekada buvo – iki Rytų konferencijos finalo.
Jame „Raptors“ 2-4 turėjo pripažinti Klivlando „Cavaliers“ krepšininkų pajėgumą, bet iki tol vienodais rezultatais 4-3 sugebėjo eliminuoti tiek Indianos „Pacers“, tiek Majamio „Heat“ vyrukus.
Rekordiniai buvo ir Jono metai: 12,8 taško, 9,1 atkovoto kamuolio ir 1,3 bloko reguliariajame sezone bei 13,8 taško, 10,8 atkovoto kamuolio ir 1,2 bloko atkrintamosiose varžybose.
Tiesa, jie galėjo būti kur kas geresni, jei nelemtos traumos, dėl kurių centras iš Utenos sužaidė mažiausiai reguliariojo sezono rungtynių per savo ketverių metų karjerą NBA – 60. Iš viso per 102 sezono mačus „dinozaurai“ be JV turėjo verstis 30-yje.
Jeigu kairės rankos bevardžio piršto lūžis išėjo į naudą, nes ant parketo Jonas grįžo numetęs svorio ir kur kas vikresnis bei pavojingesnis, tai čiurnos kryptelėjimas trečiame mūšyje su „Heat“ pasitaikė pačiu nepalankiausiu metu – kai lietuvis buvo savo žaidimo pike.
Sugrįžti į NBA arenas šiemet JV dar spėjo, bet abejose rungtynėse nurijo pralaimėjimo piliulę ir baigė sezoną.
Po jo J. Valančiūnas pradėjo naują – žvejybos sezoną. Pats krepšininkas prisipažino, kad tai padėjo jam atsipūsti po varginančio sezono ir jis jau pasiruošęs pradėti pasirengimą Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
Tiesa, į pirmąją stovyklą Palangoje, kuri prasidės jau pirmadienį, centras dar neatvyks. Pajūryje 213 cm ūgio uteniškis pasirodys liepos 1-ąją.
– Kodėl stovyklą buvo nuspręsta rengti Utenoje?, – žurnalistai paklausė J. Valančiūno.
– Mažiau akių – daugiau darbo, daugiau susikaupimo. Turime geras sąlygas, gerą areną, gerą maitinimą – viskas klostosi gerai.
– Ką pats akcentuoji jauniems krepšininkams?
– Aš labiau dirbu su dideliais, rodau judesius. Aišku, per tris dienas neįmanoma išmokti to, ką gali per visą karjerą, bet bandome akcentuoti pagrindinius dalykus, pataisyti klaidas, kurias dažniausiai daro jauni žaidėjai.
– Po sezono buvai išvykęs žvejoti. Ar spėjai atsipūsti?
– Turėjau kelias laisvas savaites, tai atsipūčiau – viskam laiko užteko, o dabar po truputį kimbam į darbus.
– Kokie planai iki rinktinės, nes juk ne iš karto prisijungsi?
– Prisijungsiu liepos 1-ą. Planuose yra ši stovykla, čiurnos gydymas, kad būčiau pasiruošęs šimtu procentų kibti į darbą.
– Kaip sveikata? Kaip čiurna?
– Čiurna – gerai, jau sugijo. Bet vis tiek atvažiuoja iš Toronto medicinos personalas apžiūrėti ir sudaryti tolimesnį gydymo planą.
– Sezonas buvo geriausias tiek „Raptors“ komandai, tiek tau pačiam. Kokie įspūdžiai?
– Įspūdžiai geri. Bet, aišku, norėtųsi geriau, nes kartelė nesibaigia ten, kur mes pabaigėme, bet buvo neblogas sezonas tiek man, tiek komandai – sumušėme nemažai rekordų, o kai muši rekordus, tai, manau, nėra blogai (šypteli).
– O ko dar trūksta Toronto komandai, kad galima būtų aukštesnę kartelę pasiekti?
– Mes esame jauna komanda, tai daug kas neturi nei atkrintamųjų, nei finalų patirties – tokie tolimi žygiai duoda mums patirties. Mes mokomės ir ateityje viskas bus gerai.
– Dėl traumų šiemet praleidai net 30 rungtynių. Ar pačiam ne vien fiziškai, bet ir psichologiškai nebuvo sunku laviruoti tarp aikštės ir atsarginių suolelio?
– Kiekviena trauma yra sunkus ir nemalonus dalykas, bet turi susitvarkyti kūną ir toliau kibti į darbus. Tikrai praleidau nemažai rungtynių, turėjau vieną sunkiausių sezonų traumų prasme, bet tuo pačiu išmokau, kaip su tuo susidūrus susivaldyti, kaip išeiti iš šios situacijos. Vis tiek tai yra sunkus dalykas: matai savo komandą žaidžiančią, o pats negali nieko padaryti. Buvo dviprasmiška patirtis: ir gera, ir bloga.
– Visi pastebėjo, kad tavo žaidimas gerėja, o kaip manai pats – kur labiausiai ūgtelėjai?
– Labai nemėgstu savęs vertinti. Yra tikrai dar daug kur tobulėti – yra ir šiai vasarai paskirtų planų, kur reikia dirbti ir kur reikia pasitempti. Tiesiog stengiuosi judėti į priekį.
– Treneris minėjo, kad tarp vasaros namų darbų bus ir metimai iš trijų taškų zonos?
– Iš vidurio – du žingsniai nuo tritaškio (juokiasi). Tai galbūt vienas iš tų dalykų, kurie ateityje bus tobulinami.
– Kokie pagrindiniai akcentai vasarai, kuriuos nurodė Toronto klubas?
– Didžiausias uždavinys yra išlaikyti kūną tokį, kokį turėjau prieš sezono pabaigą, kai buvau jiems labai tinkančios kondicijos – turiu nei priaugti svorio, nei numesti – išlikti toks, koks buvau.
– Domantas Sabonis beldžiasi į NBA duris. Ar kas nors iš Toronto klubo tavęs klausė apie jį?
– Aš klausiau pats valdžios, kaip su Domantu (šypteli). O kaip bus – pamatysime ne už ilgo.
– Daug šansų, kad išvysime Domantą Toronte?
– Ne manęs klausti reikia. Aš žinau tiek pat, kiek ir jūs.
– O kalbant apie rinktinę. Kaip manai, kiek toli gali žengti ši komanda?
– Nemėgstu vertinti prieš faktą. Susirinksime į stovyklą ir matysime, kaip atrodome, koks susižaidimas bus, nes daug naujų ir jaunų žaidėjų susirenka, kurie pirmą kartą rinktinėje, tai žiūrėsim, kaip seksis su jais, kurie iš jų pajėgūs. Tada galėsime sėsti ir vertinti.
