Pasirinko mokslus
Veržlus, šoklus ir aukštas – toks buvo Kauno „Žalgirio“ dublerių įžaidėjas Mantas Kalnietis. Bet šiam 2006 metais sparnus pakėlus į pagrindinę komandą, antroji ekipa savo gretose taip pat turėjo Kalnietį – trimis metais jaunesnį Julių.
Pastarasis irgi pasižymėjo išskirtiniu šoklumu ir netgi buvo keliais centimetrais aukštesnis. Julius – vienos iš talentingiausių 1989 metais gimusių vaikinų kartos narys. „Žalgirio“ dubleriuose tuomet jis žaidė kartu su dabar nuolat rinktinės slenkstį minančiais Adu Juškevičiumi, Žygimantu Janavičiumi, Šarūnu Vasiliausku ar metais jaunesniu Donatu Motiejūnu.
Bet baigęs A. Sabonio krepšinio mokyklą, J. Kalnietis nepasekė savo bendražygių ar brolio pėdomis – kaunietis nusprendė pirmenybę skirti mokslams ir išvyko studijuoti ekonomikos viename iš Škotijos universitetų.
„Aš mačiau, kad iš krepšinio duonos nevalgysiu. Kadangi mokykloje mokiausi gerai, priėmiau tokį sprendimą, kuris, manau, buvo teisingas – jo tikrai nesigailiu. Norėdamas gyventi iš krepšinio, turi žaisti aukštame lygyje, o aš tam lygiui netraukiau, be to, ir mokslų nebuvau apleidęs, todėl taip ir nusprendžiau“, – prisimena profesionalu taip ir netapęs dabar 26-erių Julius.
Tai, kad jo mama buvo mokytoja, įtakos sprendimui neturėjo. Bet kad išsilavinimas Kalniečių šeimoje – itin svarbus, įrodo ir tai, kad Mantas, kol žaidė „Žalgiryje“, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įgijo verslo vadybos specialisto išsilavinimą.
„Mama visada tiek mane, tiek Mantą stūmė į mokslus. Bet mano galutiniam sprendimui tai įtakos neturėjo. Juolab, kad jau brolis anksčiau buvo nuėjęs kitais keliais.
Ne mokslo“, – šypsodamasis pasitikslina jaunesnysis M. Kalniečio brolis.
Žaidžia mėgėjiškai
Krepšinyje – labai mažai atvejų, kai aukštumas pasiekia du ar net daugiau brolių. Julius neslepia, kad augdamas ir matydamas Manto pavyzdį, jautė įpareigojimą sekti vyresnėlio pėdomis.
„Čia natūralus dalykas, nuo kurio nepabėgsi“, – šypteli kaunietis.
Besimokydamas Škotijoje J. Kalnietis krepšinio neapleido, tačiau ši sporto šaka tebuvo tik hobis. Jis pats pripažįsta, kad jūrinėje valstybėje krepšinio lygis itin žemas, todėl tuos metus iš krepšinio „karjeros“ kaunietis tarsi išbraukė.
Grįžęs į Lietuvą 198 cm ūgio puolėjas sulaukė Birštono „Jazz-Diremta“ komandos, tuo metu žaidusios Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), pasiūlymo.
„Turėjau laiko, todėl norėjau jį tinkamai išnaudoti, o ir pasitaikė komanda, kuriai galėjau kažkiek padėti“, – apie bandymą grįžti į krepšinį pasakoja jis.
Bet panašu, kad tapti profesionalu Juliui tiesiog nebuvo lemta – sezono viduryje treniruotės metu puolėjas susilaužė ranką, todėl nusprendė pakabinti sportbačius ant vinies. NKL pirmenybėse jis spėjo sužaisti 14 rungtynių, per kurias vidutiniškai rinkdavo 5 taškus ir 2,1 atšokusio kamuolio.
Dabar krepšinis J. Kalniečiui – tik malonumas, todėl su draugais jis ant parketo dar pabėgioja Kauno krepšinio mėgėjų B lygoje. Pagrindinė jo veikla – darbas „Global Horizons USA“ įmonės Baltijos šalių padalinyje.
„Aš užsiimu moksleivių mainais: ar tai būtų krepšininkai, ar dailininkai, ar muzikantai – mes ieškome aktyvių vaikų, kurie norėtų išvykti į Ameriką praleisti mokslo metus. Dažniausiai jie ten būna metus ir tada grįžta. Bet kadangi esu susijęs su krepšiniu, atsiranda ir norinčių ten studijuoti ilgesnį laiką, tai jiems padedu“, – menką sąsają su krepšiniu išskiria Julius.
Manto nebeįveiktų
Bet krepšinio naujienas, ypatingai tas, kurios liečia jo brolį Mantą, J. Kalnietis seka itin atidžiai. Ir ne tik seka, bet pats su Italijoje žaidžiančiu gynėju tiesiogiai pasikalba. O palaikymo pastaraisiais metais iš šeimos narių vienam Lietuvos rinktinės varikliukų reikėjo itin nemažai.
Sunki peties trauma prieš pat 2014 metų pasaulio krepšinio čempionatą, vėliau sekusi kelio valymo operacija ir sprendimas nutraukti sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ klubu bei ne itin sėkmingas sugrįžimas į Kauno „Žalgirį“ – tikrai ne patys sėkmingiausi krepšininko karjeros metai.
„Jis stiprus vyras ir viską atlaiko – juk neverks atsisėdęs į kampą“, – apie brolio valią sunkiais momentais pasakoja Julius.
Traumų padarinius vis dar jaučiantis M. Kalnietis savo tikrojo žaidimo nepademonstravo nei Lietuvos rinktinėje, nei gimtajame klube, todėl Europos vicečempionas nusprendė priimti viliojantį italų milijonierių Milano „Emporio Armani“ ekipos vadovų pasiūlymą.
Madų sostinės klubas patyrė fiasko Europos taurės turnyre, bet mažesnio žiniasklaidos dėmesio sulaukiantis ir psichologinio spaudimo atsikratęs Mantas ėmė daryti tai, ko laukia visi Lietuvos krepšinio sirgaliai – demonstruoja vis geresnę sportinę formą.
9,3 taško (62,5 proc. dvit. ir 38,9 proc. trit.) ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo per 22 minutes šešeriose Europos taurės turnyro rungtynėse. Italijoje čempionate, dėl kelių smulkių traumelių, rezultatyvumas kiek – prastesnis: 5,5 tšk ir 4,2 rez. perd.
Vis tik paskutiniame mače prieš dviejų lietuvių atstovaujamą Emilijos Redžo „Grissin Bon“ komandą 29-erių M. Kalnietis vėl driokstelėjo taikliais metimais – pataikė 6 dvitaškius iš 8 ir 1 tritaškį iš 2 bei iš viso surinko 15 taškų.
„Rezultatai nėra blogi, nors komandiškai nekaip jiems sekasi. Bet jis nenuleidžia rankų ir stengiasi padaryti tai, ką gali geriausio“, – dėl gerėjančio J. Kazlausko dešiniosios rankos žaidimo pasidžiaugė J. Kalnietis.
Jis viename interviu prieš kelerius metu leptelėjo, kad brolį tritaškiais gali užmėtyti net užsimerkęs. O kokia situacija dabar?
„Kai pernai buvo petį išsinarinęs, tai gal ir būčiau įveikęs. Bet dabar, kai pats nebesportuoju, tai jau būtų sunkiau“, – juokiasi Julius.
