„Aišku, nustebino. Buvo netikėta“, – duodamas interviu LKL.lt pripažino vidurio puolėjas.
Praėjusį savaitgalį jis jau su „Dzūkijos“ apranga pelnė 22 taškus, atkovojo 7 kamuolius ir padėjo netikėtai palaužti Prienų-Birštono „Vytautą“ 67:61. Julius tapo naudingiausiu „Tete-a-Tete Casino-LKL“ savaitės žaidėju. Ne tik jo rezultatyvumas ir naudingumas, tačiau ir blokas paskutinę mačo minutę paklojo pergalės pamatus.
Individualus apdovanojimas – vienas iš tų rodiklių, kuris gali padėti įtikinti T. Pačėsą, kad 205 cm ūgio „centras“ vertas vietos „Lietuvos ryto“ komandoje.
Dzūkijoje J. Jucikas per vienerias rungtynes renka vid. 15,4 taško, po 4 atkovotus kamuolius ir 14,8 naudingumo balo, nors aikštėje praleidžia sąlyginai mažai – po 23 minutes.
Bet dabar už asmeninius J. Juciko tikslus svarbesni „Dzūkijos“ reikalai. Su 7 pergalėmis alytiškiai kapstosi paskutinėje turnyro lentelės vietoje. Iki „Tete-a-Tete Casino-LKL“ reguliariojo sezono finišo likus trims turams, „Dzūkija“ nuo devintoje vietoje esančio Kėdainių „Nevėžio“ atsilieka viena pergale, bet norėdami pakilti aukščiau, privalo Kėdainių klubą aplenkti bent viena pergale.
Situacija – dramatiška, nes „Dzūkijos“ tvarkaraštyje liko dvikovos su „Nevėžiu“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir Vilniaus „Lietuvos rytu“.
Apie kritinę „Dzūkijos“ situaciją ir mėnesius Alytuje – LKL.lt interviu su J. Juciku.
– Juliau, kokia atmosfera komandoje tvyro lemiamoje sezono stadijoje?
– Nežinau. Įdomi, įtempta… Kiekvienas taškas lemiamas. Bet per daug nestresuojame. Yra kaip yra. Laimėsime, tai laimėsime.
– Didžiuliu skirtumu (58:78) pralaimėjote strategiškai labai svarbią dvikovą Pasvalyje. Kas nutiko?
– Nežinau, gal mes esame namų komanda. Namuose galime priešintis bet kam, bet išvykoje žaidžiame labai prastai. Nepataikėme savų metimų, nors metėme laisvesni. Bent pusė būtų įkritę, manau, būtume pasipriešinę iki galo.
– Kaip vertinate „Dzūkijos“ šansus išsikapstyti iš paskutinės vietos esant tokiam rungtynių tvarkaraščiui?
– Labai sunku šnekėti, kas būtų, jeigu būtų. Ruošiamės rungtynėms su „Nevėžiu“ ir turime visus šansus. Labai realu juos nugalėti. Bet išvykose žaisime su „Neptūnu“, „Lietuvos rytu“… Patys suprantate – tai tikrai stipresnės komandos.
– Juliau, o kokie jūsų įspūdžiai Alytuje praleidus tris mėnesius?
– Nei kažkas gero, nei kažkas blogo. Treniruojuosi, o yra kaip yra. Bandau vėl kažką įrodyti iš naujo. Su komanda stengiamės laimėti. Ne pats maloniausias dalykas, bet yra kaip yra.
– Labai nustebote sužinojęs, kad esate siunčiamas į Alytų?
– Aišku, nustebino. Buvo netikėta. Bet o ką daryti? Nors gaunu minučių. Galbūt Alytuje ne taip tobulėju, kaip „Lietuvos ryte“, bet sėdėti ant suolo ir žiūrėti, kaip žaidžia kiti, nėra malonu.
– Alytuje dažnai sulaukiate trenerio Andrejaus Urlepo pastabų. Kuo neįtinkate strategui?
– Tikriausiai dėl mano gynybos. Bet aš niekada nebuvau super gerai besiginantis „centras“. Tačiau vis tiek bandau vykdyti trenerio užduotis ir pritapti prie jo gynybos sistemos.
– Reziumuojant likusią sezono dalį, gyvenate mintimi įrodyti „Lietuvos rytui“, kad esate vertas vietos Vilniaus komandoje?
– Čia svarbiausias mano tikslas: treniruotis, eiti į priekį, kad galėčiau sugrįžti ir įrodyti, jog tikrai galiu žaisti, o ne sėdėti ant suolo.
