„Buvęs vienas garsiausių Europos krepšininkų nuo 2003-ųjų, profesionalo karjerą Š. Jasikevičius baigė po 2013-2014 m. sezono ir tapo „Žalgirio“ trenerio asistentu Pirmasis sezonas prabėgo labai greitai, o šį sezoną Šaras buvo gerokai ramesnis, lyginant su pirmuoju, – savo publikacijoje rašo didelį dėmesį Lietuvos krepšiniui skiriantis J. Tayloras. – Dėl savo elegantiškos išvaizdos Šaras jau atrodė lyg vyriausiasis treneris. Buvo momentų, kai jis negalėjo nuslėpti nusivylimo įvykiais. Buvo atvejų, kai jis negalėjo klausytis to, kas vyksta ant „Žalgirio“ suoliuko, nenorėjo girdėti trenerio instrukcijų. Jis norėjo būti atsakingas žmogus, norėjo vadovauti pats.“
Anot publikacijos autoriaus, Š. Jasikevičiaus tapimas treneriu buvo neišvengiamas.
„Šaras aikštėje visuomet buvo generolas, mėgo nurodinėti komandos draugams, su kuo bežaistų. Jis niekada nesigėdijo duoti instrukcijų ir dalinti pastabas, jei reikalai krypdavo bloga linkme“, – pažymima straipsnyje.
Š. Jasikevičių publikacijos autorius lygina su Serbijos krepšinio legenda Aleksandru Džordževičiumi – taip pat buvusiu įžaidėju, prieš keletą metų perėmusiu serbų rinktinės vairą ir atvedusiu juos iki pasaulio čempionato finalo. Anot jo, Šaro tapimas Lietuvos rinktinės strategu – praktiškai neišvengiamas.
„Š. Jasikevičius beveik garantuotai vieną dieną sulauks galimybės treniruoti Lietuvos rinktinę. Kadangi jis išgyveno daug įsimintinų momentų su Lietuvos rinktine, krepšininkai jį turėtų gerbti taip, kaip serbai gerbia A.Džordževičių, o graikai gerbė Panagiotį Giannakį“, – pažymi J. Tayloras.
Visgi netrukus autorius primena, kad buvusių rinktinės krepšininkų paskyrimas vyriausiaisiais treneriais pasiteisina ne visada.
„Kartais buvusių krepšininkų paskyrimas vyriausiaisiais treneriais suveikia, tačiau retkarčiais – ne. Toks pavyzdys – Velimiras Perasovičius ir Kroatijos rinktinė praėjusiame Europos čempionate. Tai buvo vienas iš pačių didžiausių nusivylimų“, – pažymi autorius.
Pasak J. Tayloro, didžiausias iššūkis treneriu tapusiam Š. Jasikevičiui – jo emocijos.
„Š.Jasikevičius buvo kupinas emocijų savo profesionalaus krepšininko metais. Būnant treneriu, kartais reikia būti garsiam ir triukšmingam, tačiau kartais būtina spinduliuoti ramybę“, – pažymi žurnalistas. – Patarimas, kurį duočiau Šarui – sekti A. Džordževičiaus ir P. Giannakio pavyzdžiu – balansuoti tarp ramybės ir įniršio.“
„Vyriausiuoju treneriu tapusiam Šarui netrūks sunkių momentų, tačiau galų gale jis visiems turėtų įrodyti atsidūręs tinkamoje vietoje“, – konstatuoja J. Tayloras.
