41-erių metų buvusi krepšininkė 2012 m. baigė profesionalės karjerą ir dirbo trenere. L. Brazdeikytė pastaruosius metus vadovavo „Arras Pays d`Artois Basket Feminin“ jaunimo komandai ir buvo pagrindinės ekipos trenerio asistente.
Šią vasarą L. Brazdeikytė sugrįžo į Lietuvą ir kartu su savo bendražyge rinktinėje Jurgita Štreimikyte-Virbickiene organizavo krepšinio stovyklą mergaitėms „Siekis“.
„Ši idėja buvo rutuliojama jau kelis metus, – prisimena buvusi puolėja. – Kai vasaromis grįždavau į Lietuvą, tai vis susibėgdavau su Jurga ir kalbėjomės, kad reikia kažką daryti. Berniukams daug stovyklų, o mergaitėms nieko nėra, niekas nieko nedaro. Galų gale, šiais metais ir padarėme“.
Pirmoje mergaičių stovykloje Alytuje trenerių nurodymų klausė 37 mergaitės. L. Brazdeikytė teigia, kad stovykla buvo labai patenkinta.
„Tai buvo daugiau bandymas, nes nežinojome nei kiek mergaičių surinksime, nei ko joms reikia, – sakė L. Brazdeikytė. – Lietuvoje jau seniai buvau, tai ir nuo šalies krepšinio problemų buvau atitrūkusi. O dabar gavau progą pamatyti, kaip atrodo įvairaus amžiaus šalies krepšininkės, ko trūksta, bendravau su pačiais vaikais, kalbėjomės. Kaip aš sakau, čia buvo toks temperatūros išmatavimas.
Mergaitės labai nori sužinoti kažką naujo. Jos su tokiu noru visą informaciją ėmė, kad po treniruočių mes su Jurga vos kojas vilkdavome. Daugiausiai dėmesio skyrėme individualiai technikai, pagrindams, krepšinio abėcėlei. Iš trenerių sporto mokyklose reikalaujama rezultatų čia ir dabar, reikia, kad vaikai gerai žaistų, laimėtų ir laiko krepšinio abėcėlei jau nebelieka. Todėl mūsų tikslas per vasarą vaikams duoti tai, ko nespėjo gauti per sezoną“.
Tačiau trenerė pripažįsta, kad problemų Lietuvos moterų krepšinyje tikrai netrūksta.
„Problemų tikrai nemažai, tačiau ir būdų joms spręsti yra. Norisi, kad viskas vyktų staiga, greitai ir lengvai, bet taip nebus. Laukia ilgas darbas, kuriame turi būti ir analizė, ir bendravimas su treneriais bei mergaitėmis. Kuo ilgiau būnu Lietuvoje, tuo daugiau naujų problemų sužinau. Treneriai nesurenka grupių, sunku sudominti mergaites, nelieka jų Lietuvoje“.
Savo karjerą Kauno „Laisvėje“ pradėjusi L. Brazdeikytė vėliau trejus metus žaidė Prancūzijoje, po sezoną rungtyniavo Ispanijoje ir Belgijoje bei dar sykį sugrįžo į Prancūziją, kur praleido 7 sezonus.
„Lietuvės skiriasi atletiškumu ir technika, mūsiškės šioje srityje tikrai atsilieka. Ispanijoje ar Prancūzijoje yra jaunųjų krepšininkių rengimo sistema, klubai yra atsakingi už žaidėjų ugdymą ir renka merginas į ugdymo centrus. Viskas vyksta centralizuotai, visa medžiaga eina iš federacijos, viskas sekama ir kontroliuojama federacijos atstovų. Merginos tobulėja tolygiai. Pas mus, jeigu treneris daugiau dirba su mergaite arba ji papildomai dirba, tai ji išsiskirs iš savo bendraamžių, o Prancūzijoje viskas vyksta tolygiai ir kiekviena žaidėja gauna daug dėmesio“.
Europos čempionė sutinka, kad šiuo metu ir visas Lietuvos krepšinis nėra aukštumoje.
„Mergaičių krepšinis yra Lietuvos moterų krepšinio piramidės pagrindas. Logiška, kad ir viršūnė turi problemų. Tačiau, reikia tikėti, kad galime pakartoti čempionišką žygį, nes kitaip nėra prasmės dirbti. Manau, kad potencialo yra. Jaunosios krepšininkės sėkmingai pasirodo tarptautinėse varžybose, naujoji karta auga. Yra gabių žmonių su kuriais reikia dirbti ir su kuriais galima kažką pasiekti. Ateina naujas olimpinis ciklas, manau, per 4 metus mes galime neblogai padirbėti“.
Planuojama, kad tokios mergaičių krepšinio stovyklos taps tradicinėmis ir vyks vis kituose Lietuvos miestuose.
