D. Motiejūnas per praėjusį sezoną patyrė tiek, kiek, atrodo, užtektų keliems metams. Po daugiau nei 8 mėnesių pertraukos kaunietis sugrįžo į NBA arenas, vėliau buvo pristabdytas atsinaujinusių nugaros skausmų ir, susikrovęs lagaminus, jau net kėlė koją į lėktuvą, skrendantį į Detroitą.
Vis tik „Pistons“ paskutinę akimirką atšaukė mainus ir D-Mo liko Hjustone. Nors krepšininkas piktinosi, kad tokie „motorų miesto“ komandos veiksmai itin numušė jo vertę, tačiau ją lietuvis dar spėjo pasikelti solidžiai žaisdamas prieš „Warriors“ krepšininkus. Pirmame Vakarų konferencijos atkrintamųjų varžybų etape aukštaūgis vidutiniškai rinkdavo 8,8 taško, 5,2 atkovoto kamuolio ir 1 rezultatyvų perdavimą.
„Viskas gerai: dirbam, sportuojam iš lėto. Dabar toks poilsinis momentas prieš pasirašant kontraktą, tai nesinori kažko per daug daryti, nes nenoriu susižeisti. Vankuveryje dariau pratimus su vienais geriausių nugaros specialistų. Kol kas jaučiuosi gerai ir dėl to tik džiaugiuosi“, – pasakojo lietuvis.
Kur žais kitą sezoną, D. Motiejūnas neturi nė menkiausio supratimo. Su komandomis oficialiai derėtis jis gali pradėti liepos 1 dieną, o sutartį pasirašyti tik nuo liepos 10-osios. Todėl vis labiau mažėja viltis kaunietį išvysti olimpinėje Lietuvos rinktinėje.
„Svarstyklės gali nusvirti į bet kurią pusę, tačiau kol jis nepasakė „ne“ – mes tikimės“, – išbraukti D-Mo iš kandidatų sąrašo neskubėjo Jonas Kazlauskas.
Su treneriu krepšininkas visas įmanomas perspektyvas žada aptarti ketvirtadienį – rinktinės vairininkas į Kauną atvyks iš pajūrio, kur šiuo metu vyksta pirmoji treniruočių stovykla.
D. Motiejūnas iki šiol J. Kazlausko žaidimo schemose „figūravo“ 2013 metų Europos čempionate, kuriame buvo pasidabinta sidabro medaliais, ir 2014-ųjų planetos pirmenybėse, kuomet lietuviai nužygiavo iki stipriausiųjų ketverto.
– Pirmadienį buvote susitikęs su Mindaugu Špoku. Apie ką kalbėjotės?, – Krepšinis.lt paklausė D. Motiejūno.
– Kalbėjomės apie mano perspektyvas žaisti rinktinėje. Nutarėme, kad rytoj (ketvirtadienį) susitiksiu su treneriu Kazlausku, pasikalbėsiu ir, manau, išsiaiškinsime situaciją.
– Jonas Kazlauskas sakė, kad kol nepasakėte „ne“, tol jis tikisi jus išvysti rinktinėje. O ar pats vis dar matote galimybių žaisti olimpiadoje?
– Problemos, apie kurias jau anksčiau buvo rašyta – jos liko. Neaišku, kiek kontrakto pasirašymas gali užtrukti – tai ir lems mano galimybes.
– Vis tiek tikriausiai kalbatės su agentais. Galbūt yra geriausias ir blogiausias scenarijus, kada galėtumėte užbaigti visus NBA reikalus?
– Pavyzdžiui, Tristanas Thompsonas (su „Cavaliers“ tapo NBA čempionu – Krepšinis.lt) sutartį pasirašė likus savaitei iki sezono. Daug kas priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo kitų komandų.
– Jonas Kazlauskas užsiminė, kad birželio 28 dieną vyksite kalbėtis su „Rockets“ vadovybe. Ką tikitės išgirsti ar sužinoti?
– Su vadovais nešnekėsiu, bet kalbėsiu su treneriu. Vis tiek iki liepos 1 dienos esu Hjustono komandos narys, todėl jie turi teisę su manimi šnekėti. „Rockets“ bus pirma komanda su kuria susitiksiu, nes joje žaidžiau ketverius metus ir jai yra pirmenybė.
– O galbūt jau esate girdėjęs, ko naujasis treneris „Rockets“ iš jūsų tikisi?
– Iš tikrųjų nemažai šnekėjome. Treneris man skambino prieš savaitę – susitarėme, kad kai grįšiu, susitiksime vakarienės ir pasikalbėsime detaliau. Bet esmė, kad visi sako, jog treneris yra labai pozityvus, žiūrintis į mano pusę ir labai nori mane turėti komandoje. Tačiau neaišku, ar Hjustono ekipos vadovai sutiks su mano sąlygomis ir ar sutiks, jei gausiu pasiūlymą, su kitos komandos sąlygomis.
– Metai jums buvo itin banguoti – norėtumėte toliau likti Hjustone ar naują karjeros puslapį norėtumėte versti naujame klube?
– Mano situacija yra tokia, kad esu apribotas laisvasis agentas, todėl net ir nuėjęs į kitą komandą galiu sulaukti tokio paties „Rockets“ pasiūlymo. Iš dalies valdau situaciją, iš dalies – ne, todėl kaip bus – taip. Hjustone praleidau ketverius metus: ir sirgaliai, ir žmonės mane labai palaiko, todėl galiu tik džiaugtis žaisdamas tokioje komandoje.
– Visose jūsų analizėse prieš vasaros turgų, minima jūsų nugaros trauma ir galimos pasekmės. Ar galėtumėte paneigti šias kalbas?
– Aš paneigiu savo darbu: važiuoju pas geriausius specialistus, su jais dirbu, o jie pateikia savo įvertinimus, kuriuos visos komandos matys.
– Ar vis dar jaučiate kartėlį dėl nepavykusių mainų su „Pistons“?
– Yra biznis, yra ir krepšinis. Tuo metu reikėjo labai greitai išsivalyti galvą, nusispjauti ir, paprasčiausiai, eiti ir daryti darbą.
– Kaip manote, ar sėkmingas žaidimas prieš „Warriors“ leido kilstelėti savo kainą rinkoje?
– Kad ir kur besirašydavau kontraktus, aš niekada gyvenime į pinigus nežiūrėjau: man svarbu žaisti ir žaisti geroje komandoje bei kad mane gerbtų ir į mane žiūrėtų kaip į profesionalą. Niekada nežaidžiu dėl pinigų: jeigu žaisdamas atiduosiu visą save – pinigai patys ateis. Mano toks požiūris. O tas rungtynes sužaidžiau gerai, nes bandžiau laimėti, o ne todėl, kad reikėjo pasikelti piniginę vertę.
– Sakote, kad bandėte laimėti rungtynes, bet epizodas, kai jus Jamesas Hardenas nustūmė, ir atsarginių žaidėjų reakcija po pergalės atspindėjo kitokią komandos būseną. Kodėl komandos sezonas buvo toks prastas?
– Komandą papildė keturi nauji žaidėjai, vėliau atvyko dar du naujokai. Buvo labai sunku išlaikyti komandinę dvasią, nes žaidėjai keičiasi, jie visi yra skirtingi... Iš savo pusės, ką daug kas pastebėjo, galiu pasakyti, kad nebuvo komandinės dvasios.
