Linas Kleiza: skaudžiausias karjeros pralaimėjimas

 (21)
Interneto platformoje „Sporto namai kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais tiesiogiai su gerbėjais dalinasi Lietuvos sporto pasaulio atstovai: atletai, specialistai, apžvalgininkai. Naujausiame įraše vieno geriausių Lietuvos krepšininkų Lino Kleizos pasakojimas apie skaudžiausią karjeros pralaimėjimą.
Linas Kleiza
© DELFI / Domantas Pipas

Tuštuma. Toks jausmas mane apima pagalvojus apie 2013 metų Europos čempionatą. Taip, iškovojome sidabrą. Bet mums reikėjo aukso. Galėjome po dešimties metų vėl tapti čempionais.

Pradėkime nuo pradžių. Tame čempionate galėjau nežaisti išvis.

Atvažiavau į pasirengimo stovyklą. Jaučiausi gerai, buvau nusiteikęs entuziastingai. Tačiau prieš tai 8 mėnesius praleidau be krepšinio. Turbūt nereikia daug aiškinti, ką tai reiškia profesionaliam žaidėjui. Reikėjo laiko, kad pasiekčiau optimalią sportinę formą, ir tai užtruko.

Antros draugiškos rungtynės su belgais. Ketvirto kėlinio viduryje nutėškiu belgų žaidėją iš alkūnės, gaunu pražangą puolime, o paleidęs varžovui kamuolį į galvą užsidirbu dar ir techninę. Treneris Kazlauskas supyksta ir iškart mane pasodina ant suolo.

Tada pykau tiek ant savęs, tiek ant aplinkinių. Nežaidžiau taip, kaip norėčiau.

Dabar suprantu, kad ta pražanga buvo vaikiška ir visiškai nereikalinga. Pasielgiau taip, nes buvau sutrikęs.

Bet tada ji man galėjo kainuoti vietą rinktinėje. Po mačo su belgais iš aplinkinių išgirdau, kad treneris svarsto ar „atkabinti“ mane nuo rinktinės. Su Kazlausku iki tol nebuvome dirbę kartu. Jis nežinojo mano situacijos, o ir aš pats nebuvau patenkintas savimi.

Turėjome pokalbį. Paaiškinau, kad man reikia laiko įsivažiuoti ir nesusipratimus išsprendėme. Tačiau visos komandos problemos nesibaigė. Mes labai lėtai įsivažiavome tiek per pasirengimo ciklą, tiek pačiame čempionate. Pirmą mačą pralaimėjom serbams.

Nors po pirmų rungtynių laimėjom tris kartus iš eilės, bet žaidimas nesiklijavo. Ir sunku suprasti kodėl, nes jautėmės gerai. Galbūt taip buvo dėl trenerių kaitos. Be to, jautėme nemenką spaudimą. Galėjome džiaugtis nebent tuo, kad pirmuose keliuose mačuose į priekį mus tempė Mantas.

Paskutiniame grupės mače mūsų laukė susitikimas su bosniais. Šitas mačas vos nevirto visiška tragedija.

Į aikštelę ėjome žinodami, kad galime pralaimėti mažesniu nei 9 taškų skirtumu ir tai paveikė psichologiškai. Neįvertinom bosnių. Jie turėjo eiti Va Bank. Tai ir padarė.

Ką metė, tą pataikė. Mirza Teletovičius šaudė kosminius tritaškius, o mums niekas nesisekė. Likus 6 minutėms iki rungtynių pabaigos atsilikome 58:67. Mums tai reiškė pražūtį. Lietuvai tai reiškė pražūtį.

Treneris paprašė minutės pertraukėlės. Baimės buvo daug. „Penkios minutės arba važiuojame namo“, – ir aš, ir turbūt dauguma rungtynes žiūrėjusių fanų prisimena šiuos Kazlausko pasakytus žodžius. Aš irgi ėmiausi raginimų, bet negaliu jų čia atskleisti, nes daugiausiai tai buvo keiksmažodžiai.

Norėjau eiti ir pats vienas vienas visus išdraskyti. Viduje degiau. Teletovičius gesino gaisrus ir po minutės pertraukėlės įsūdė dar vieną tritaškį iš kokių 9 metrų. Belekas. Tokiais momentais tu net nežinai, ką daryti, nes tas metimas paprasčiausiai neuždengiamas.

Mes privalėjome kovoti. Žaidėme už Lietuvą. Rungtynių pabaigoje šiek tiek atsigavome. Sumažinome skirtumą. Likus 1 minutei ir 20 sekundžių iki rungtynių pabaigos, paleidau tritaškį. Bam. Yra. Skirtumas sumažėjo iki 7 taškų ir toks variantas mums tiko.

Aišku, ramybė ilgai netruko, nes bosniai sumetė du baudų metimus. Kitoje atakoje aš stojau prie baudų metimų linijos ir pramečiau abi baudas. Taip beveik nebūna. Atrodo, kad to streso ir spaudimo buvo per daug.

Galbūt žiūrėję tas rungtynes pastebėjo, kad net ir lemiamais momentais tose rungtynėse aš šypsojausi. Ta šypsena tik slėpė begalinį įniršį ir norą sugniuždyti varžovus.

Mums pavyko atkovoti kamuolį puolime. Privalėjau išpirkti savo kaltę. Gavau Martyno Pociaus perdavimą ties tritaškio linija. Paleidau - dar vienas bam. Ramiau. Pralaimim 6 taškais.

Aš taip žaidžiu visą savo karjerą. Nekreipiu dėmesio, jeigu nesiseka. Kažkas turėjo imtis iniciatyvos ir aš ėmiausi. Mečiau ir žinojau, kad pataikysiu. Net ir to buvo negana, nes viskas sprendėsi paskutinę sekundę. Tiksliau – likus net mažiau nei sekundei.

Prie baudų metimų linijos stojau likus 0,6 sekundėms iki rungtynių pabaigos. Pramečiau vieną baudą, antrą pataikiau ir rezultatas tapo 72:78. Vienas metimas mums galėjo nubraukti visą Europos čempionatą.

M. Teletovičius paleido metimą iš vidurio aikštės. Tuo metu viduje sustingau. Negalvojau apie tai, ar jis pataikys. Vienintelė mintis buvo, kad reikia atkovoti kamuolį.

Metimas buvo netaiklus. Tai, kas bosnius traukė pradžioje, vėliau juos ir pražudė. Mirza per daug pasitikėjo savimi.

Nuaidėjo sirena. Žiauriai palengvėjo, bet džiaugsmo nebuvo. Visa komanda suprato, kad taip žaisti mes negalime. Šiandien pasisekė, o rytoj gali pasisekti kitiems.

Po mačo visi pavakarieniavome, vakarienėje buvo ir federacijos atstovai, ir Arvydas Sabonis.
Pervažiavome į Liubljaną. Ten turėjo prasidėti antras grupių etapas, į kurį šiaip ne taip patekome. Robertas Javtokas, komandos kapitonas, sušaukė tik žaidėjų susitikimą. Taip, jame buvo vien žaidėjai. Turėjom kažką daryti. Visi išsakėme, ką galvojame, kodėl nesiklijuoja žaidimas, ką turime daryti. Peržiūrėjome 2010 metų pasaulio čempionato rungtynių vaizdo įrašus. Ten kovojome vienas už kitą. Turėjome bendrą tikslą. Viduje užsidegė noras tai pakartoti.

Tas susirinkimas mums tikrai padėjo. Atsigavome ir jau pirmose rungtynėse nukalėme prancūzus. Pradėjom rodyti žaidimą, kokio ir patys norėjome ir kokio iš mūsų tikėjosi žmonės. Išėjome iš grupės, ketvirtfinalyje nugalėjom italus, pusfinalyje – kroatus. Net įdėjau per save su pražanga. Prieš čempionatą ilgai nebuvau žaidęs išvis. Dar ilgiau nebuvau rodęs panašios formos.

Po dešimt metų pagaliau ir vėl atsidūrėme Europos čempionato finale. Buvo kažkas nerealaus, nes tai, kas buvo košmaras, virto pasaka. Ir labai greitai iš pasakos vėl virto košmaru.

Žengdami į aikštę finale turėjom aiškų planą. Žinojome, ką turime daryti tiek gynyboje, tiek puolime. Beveik pusę rungtynių su prancūzais ėjome taškas į tašką.

Ir tada prasidėjo.

Likus kiek daugiau nei 5 minutėms iki antro kėlinio pabaigos, mane pasodino. Mes pirmavome 2 taškais. Nekenčiu sėdėjimo ant suoliuko. Turėjau jėgų, galėjau žaisti. Buvau įgavęs gerą formą ir žinau, kad būčiau truktelėjęs komandą. Į aikštę grįžau likus kiek daugiau nei 2 minutėms ir mes jau atsilikome 7 taškais. Nuo to laiko antrame kėlinyje mes taškų nebepelnėme, o prancūzai tik tolo.

Nicolas Batumas siautėjo. Antro kėlinio pabaigoje per pusantros minutės pelnė 8 taškus.

Viskas, Au revoir.

Pavyti mes jų nesugebėjome.

Buvome tik pradėję demonstruoti gerą krepšinį ir gavome į skudurus. Per anksti užsikabinome sau aukso medalius. Buvome nukalę prancūzus grupėje ir tinkamai jų neįvertinome. Jeigu čempionato pradžioje mums trūko pasitikėjimo savimi, tai finale jo buvo per daug. Tai mus nužudė.

Turėjome planą. Nevykdėme. Turėjome gintis. Nesigynėme.

Žinau, kad po kurio laiko sportininkai pradeda galvoti, kad ir sidabras nėra taip blogai. Per ketverius metus man tas laikas neatėjo. Man taip nebus. Aš norėjau aukso.

Tai skaudžiausias mano karjeros pralaimėjimas.

Po jo atsirado tuštuma, kuri niekada neišnyks.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eurobasket 2017

Graikijos rinktinė: patyrę asai, „pilkas“ treneris ir badą kentusi superžvaigždė

Graikijos rinktinė: patyrę asai, „pilkas“ treneris ir badą kentusi superžvaigždė
Graikijos rinktinė gali tapti viena rimčiausių Lietuvos krepšininkų varžovių kovoje dėl medalių greitai prasidėsiančiame Europos čempionate.

Gimtadienį švenčiantis R. Giedraitis: ateis kada nors ir mano laikas patekti į rinktinę (10)

Gimtadienį švenčiantis R. Giedraitis: ateis kada nors ir mano laikas patekti į rinktinę
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkas Rokas Giedraitis šią vasarą ilsėjosi nedaug – pasibaigus sezonui jis sportavo individualiai, liepą atšventė savo vestuves, o vėliau buvo kandidatas į pagrindinę šalies krepšinio rinktinę.

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (6)

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą
Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos čempionatą, tačiau net ir nenorėdamas 43-ejų specialistas, tarsi žaisdamas šachmatais, turi susidėlioti kelis ėjimus į priekį. Šiuo atveju – padaryti įdirbį laukiančiam naujam iššūkiui. Būtent dėl šios priežasties iki pirmojo mačo Tel Avive likus vos 14 dienų, Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše – vis dar 16 pavardžių.

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (35)

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų
Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos rinktinių vyks be žiūrovų.

Ukrainos milžinas nusilenkė Lietuvai: tai – viso Europos čempionato favoritė pagyrė ir ispanai (34)

Ukrainos milžinas nusilenkė Lietuvai: tai – viso Europos čempionato favoritė
Prieš dvejus metus vykusiame Europos čempionate 216 cm ūgio ukrainietis Kirilas Fesenka tapo itin rimtu galvos skausmu Jonui Valančiūnui ir visiems po lenta besiginantiems Lietuvos rinktinės krepšininkams. Šių metų pirmenybes 30-metis milžinas nelauktai yra priverstas praleisti dėl traumos, tačiau žada jas sekti įdėmiai, o paprašytas įvardinti turnyro favoritus ukrainietis atsigręžia į Lietuvą.

Lietuvos rinktinės krepšininkai ištarė „Ačiū, Lietuva!“ ir prisijungė prie iniciatyvos (3)

Lietuvos rinktinės krepšininkai ištarė „Ačiū, Lietuva!“ ir prisijungė prie iniciatyvos
Lietuvos krepšinio rinktinė ne vien intensyviai ruošiasi Europos krepšinio čempionatui, bet ir noriai prisijungė prie iniciatyvos „Ačiū, Lietuva!“. Savo vasaros poilsio laiką skirdami mūsų šalies krepšinio rinktinei, žaidėjai tik dar labiau įrodė savo pilietiškumą ir prisidėjo prie pozityvių minčių apie šalį sklaidos.

Po bloko B. Diaw – šypsena M. Kuzminsko veide

Po bloko B. Diaw – šypsena M. Kuzminsko veide
Mindaugas Kuzminskas pataikė tritaškį, o sugrįžęs į gynybą sėkmingai sustabdė už save sunkesnį Borisą Diaw blokuodamas jo metimą ir privertęs varžovą sužingsniuoti.

D. Motiejūno prasiveržimai – kai varžovai lieka už nugaros (7)

D. Motiejūno prasiveržimai – kai varžovai lieka už nugaros
13 taškų mače su Prancūzija pelnęs Donatas Motiejūnas sužaidė kone geriausias savo rungtynes draugiškų rungtynių cikle.

„Žalgirio“ naujokas dėl rinktinės metė treniruotes NBA klube Kauną paliko nustebintas (15)

„Žalgirio“ naujokas dėl rinktinės metė treniruotes NBA klube
Antradienio vakarą Lietuvos rinktinė pasiekė saldų revanšą – rezultatu 96:71 nugalėjo Prancūzijos nacionalinę komandą. Po rungtynių sutiktas naujasis Kauno „Žalgirio‟ legionierius Axelis Toupane'as per daug neliūdėjo ir pasidžiaugė neeilinę atmosferą rungtynėse sukūrusiais sirgaliais.

Ispanija draugiškose rungtynėse sutriuškino Venesuelą, J. C. Navarro pagerino rekordą (3)

Ispanija draugiškose rungtynėse sutriuškino Venesuelą, J. C. Navarro pagerino rekordą
Europos vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Ispanijos rinktinė draugiškose rungtynėse Madride sutriuškino Venesuelą rezultatu 90:44 (24:9, 29:12, 15:17, 22:6). Tai buvo pirmos ispanų rungtynės po vieno komandos lyderių Sergio Llulo traumos.

Sportinį pyktį jautęs J. Mačiulis: mūsų galybė – po krepšiu (3)

Sportinį pyktį jautęs J. Mačiulis: mūsų galybė – po krepšiu
Nors Jonas Mačiulis prie Lietuvos rinktinės stovyklos prisijungė pats paskutinis, tačiau į žaidimą įsiliejo be jokių sunkumų. Vyriausias Dainiaus Adomaičio kariaunos narys jau trečiame mače iš tiek pat žaistų surinko dviženklį taškų skaičių – šįkart su 15 buvo antras pagal rezultatyvumą. „Kai ne visą laiką giniesi, o kartais įmeti ir tritaškį – žymiai lengviau žaisti“, – po Kaune 96:71 iškovotos pergalės prieš prancūzus šyptelėjo 32-ejų metų puolėjas.

Idealiai namų darbus atlikęs D. Adomaitis: tokią komandą ir norėtume matyti (35)

Idealiai namų darbus atlikęs D. Adomaitis: tokią komandą ir norėtume matyti
„Išvadas bus galima daryti po rungtynių namuose su Prancūzija“, – prieš savaitę atspirties tašką nubrėžė Dainius Adomaitis. Ir Kauno „Žalgirio“ arenoje pamatytas vaizdas daugelį sirgalių turėjo nuteikti itin pozityviai – iš Orleano parsivežtus namų darbus idealiai atlikę lietuviai net 96:71 sutriuškino prancūzus ir ne tik atsirevanšavo jiems už antausį išvykoje, bet ir pasiekė pergalę po trijų nesėkmių iš eilės.

„Ačiū, kapitone“: R. Javtokui – A. Sabonio ir Lietuvos rinktinės sirgalių padėka (22)

„Ačiū, kapitone“: R. Javtokui – A. Sabonio ir Lietuvos rinktinės sirgalių padėka
„Robke, Robke!“, – vieningai skandavo Kauno „Žalgirio“ arenoje iš savo vietų pakilę Lietuvos krepšinio gerbėjai. Prieš lietuvių akistatą su prancūzais karjerą baigusį Robertą Javtoką pagerbė tiek jie, tiek Europos čempionatui besiruošiantys rinktinės kandidatai, tiek LKF vadovai.

Puikiai antroje mačo pusėje žaidusi Lietuva pasiekė simbolinį revanšą prieš prancūzus (212)

Puikiai antroje mačo pusėje žaidusi Lietuva pasiekė simbolinį revanšą prieš prancūzus
Antradienį vakare Kauno „Žalgirio“ arenoje Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė stojo į penktą draugišką mačą ir antrąkart susitiko su Prancūzijos nacionaline komanda. Kaune savo arenoje lietuviai 96:71 (23:15, 16:26, 30:14, 27:15) sutriuškino svečius ir pasiekė simbolinį revanšą po skaudžios nesėkmės Orleano mieste.

13-asis rinktinės žaidėjas E. Jankauskas: drebės ir kojos, ir rankos (7)

13-asis rinktinės žaidėjas E. Jankauskas: drebės ir kojos, ir rankos
DELFI ir „Elektromarkt“ organizuotą konkursą – „13 komandos žaidėjas‟ laimėjęs 31 metų Erikas Jankauskas gavo progą praleisti dieną kartu su nacionaline Lietuvos vyrų krepšinio rinktine. Erikas atvirame pokalbyje papasakojo apie sėkmę konkurse, emocijas bei bendravimą su krepšininkas.