Tiesa, Orleane 25-erių gynėjas sutikti galėjo tik tris buvusius savo bendražygius – Luką Lekavičių, Artūrą Milaknį ir Edgarą Ulanovą, nes dar trys žalgiriečiai šiemet savo vasaras nusprendė paskirti poilsiui ir traumų gydymui.

Bet Leo nepamiršta ir jų – nuolat bendrauja žinutėmis. Ypač su „Žalgirio“ kapitonu Pauliumi Jankūnu, su kuriuo prancūzas užmezgė stipriausią ryšį.

Po puikaus sezono Eurolygoje ir triumfo tiek Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, tiek Lietuvos čempionate L. Westermannas sulaukė dosnaus „Žalgirio“ pasiūlymo. Ir 198 cm ūgio įžaidėjas planavo likti Kaune, kol ant stalo neišvydo Maskvos CSKA pasiūlymo.

Pagundai pakovoti dėl Eurolygos čempiono titulo neatsispyręs prancūzas su Rusijos gigantu pasirašė sutartį pagal formulę „1+1“.

Bet net ir tai neprivertė krepšininko kuo greičiau palikti Lietuvos. Atsiėmęs LKL čempiono žeidą L. Westermannas su šeima liko atostogauti Lietuvoje – apsilankė Trakuose, Palangoje, Vilniuje.

Vėliau sekė poilsis Korsikos saloje bei Monake. Atidavus duoklę šeimai ir pailsinus kūną bei pravėdinus galvą, Leo vėl ėmė plušėti treniruotėse. Bet ne su CSKA vyrais, o geriausiais Prancūzijos krepšininkais.

Tiesa, nacionalinėje komandoje jis toli gražu nesijaučia gerbiamas taip, kaip „Žalgiryje“. Ir net nepaisant to, kad karjerą rinktinėje baigė Tony Parkeris ir traumą patyrė Fabienas Causeuras, Leo neturi ryškesnio vaidmens. Bent jau apie tai pats nieko nežino.

Su treneriu Vincentu Collet iki šiol dar nekalbėjęs krepšininkas dėl savo pozicijos komandoje abejoja taip, kad net nežino, ar rugpjūčio 15 dieną atvyks į Kauną žaisti draugiškų rungtynių prieš Lietuvos rinktinę.

Galimybę sugrįžti į „Žalgirio“ areną jis vadina neeiliniu įvykiu, nes būtent joje prancūzas išgyvenimo iš atminties dar ilgai neiškrisiantį karjeros momentą.

„Aš visuomet prisiminsiu, kai po pergalės prieš CSKA „Žalgirio“ sirgalių akyse išvydau ašaras. Nors tai tik krepšinis, supratau, kad ši pergalė lietuviams reiškia kur kas daugiau. Nuostabus jausmas Kaunui suteikti tokį džiaugsmą. Šis vaizdas vis dar yra išlikęs atmintyje – tai vienas įsimintiniausių momentų mano gyvenime“, – prisiminė L. Westermannas.

Krepšinis.lt prieš akistatą su Lietuvos rinktine prancūzą kalbino apie Kaune praleistus metus ir jame įgytą patirtį, neeilines Šarūno Jasikevičiaus pamokas ir nemalonią situaciją Prancūzijos rinktinėje.

Leo Westermannas

– Antradienio rungtynėse prieš kroatus žaidėte tik 11 minučių, o jų pabaigoje, sėdėdamas suolelio gale, atrodėte itin nusiminęs. Papasakokite apie savo vaidmenį Prancūzijos rinktinėje. – Krepšinis.lt pasiteiravo L. Westermanno

– Jei atvirai, tai vis dar nežinau savo vaidmens rinktinėje, nes treneris su manimi nešnekėjo. Nežinau, dėl kokių priežasčių esu šioje komandoje ir ko jis iš manęs nori – šiuo metu tai didžiausia problema. Buvau nusiminęs, nes esame pasirengimo cikle, o kai antrame kėlinyje žengiau į aikštelę nepadariau nė vienos klaidos, bet negalėjau parodyti jokių savo sugebėjimų, nes man nebuvo sukurtas nė vienas derinys. Ir dar po trijų minučių mane pasodino ant suoliuko.

Atrodo, kad visas šis atrankos procesas net neturi jokios reikšmės – galbūt treneris savo galvoje jau turi susidėliojęs galutinį dvyliktuką. Nieko nežinau. O į aikštelę mane vėliau treneris sugrąžino tik todėl, kad Evanas Fournier surinko tris pražangas. Aš stengiuosi parodyti viską, ką galiu. Taip, 10 minučių nėra blogai, bet jeigu ne komandos draugo pražangos, būčiau žaidęs tik penkias.

– O pats bandėte apie savo vaidmenį pasikalbėti su Vincentu Collet?

– Kažkuriuo momentu tikrai pabandysiu su juo susėsti ir pakalbėti, tačiau neturėčiau klausti trenerio, ką turėčiau daryti aikštelėje. Jis mane pažįsta, matė, kaip šiemet rungtyniavau, todėl turėtų kažką pasakyti, kaip norėtų mane išnaudoti. Ypač žinant tai, kad aš praėjusiame sezone žaidžiau trijose skirtingose pozicijose.

Žinote, kai atėjau į „Žalgirį“ – Šaras man iškart viską papasakojo. Kai pasirašiau sutartį su CSKA – Dimitris Itoudis taip pat išsakė viską, ko norėtų iš mano žaidimo. Klubuose žinau viską, o čia – nieko. Man tai didelė problema.

– Kai Tony Parkeris nusprendė baigti karjerą rinktinėje, o Fabianas Causeuras gavo traumą, buvau įsitikinęs, kad jūs Prancūzijos komandoje vaidinsite svarbų vaidmenį. Ypač po puikaus sezono „Žalgiryje“. Tikriausiai ir pats dėjote tokias viltis?

– Prancūzijoje žmonės nežiūri Eurolygos, todėl jie nežino, kaip aš patobulėjau būdamas Kaune. Jie mane paskutinį kartą stebėjo, kai žaidžiau „Limoges“ klube. Tada situacija nebuvo gera – buvau po sunkios traumos. Todėl jie mane tokį prastą vis dar ir mato – kad negaliu prieš nieką apsiginti ir bla bla bla.

Žinau, kad treneris mano, jog esu lėtas, bet tai nebuvo problema nei „Žalgiriui“, nei CSKA. Nežinau... Tikrai esu sutrikęs dėl šios situacijos.

– Ar nemanote, kad sutartis su CSKA turėtų pakeisti prancūzų požiūrį?

– Galbūt tai kažką ir reiškia. Galbūt, jeigu nebūčiau pasirašęs sutarties su CSKA – manęs čia išvis nebūtų. Bet vasarą daug prancūzų pasirašė sutartis su Eurolygos klubais: Causeuras – su Madrido „Real“, dar trys – su „Barcelona“, Kimas Tillie – su Pirėjo „Olympiakos“.

Jau daugiau Prancūzijos krepšininkų žaidžia pajėgiose Eurolygos komandose, be to, rinktinėje mes turime daug gynėjų, kurie gali prisidėti prie pergalių, todėl treneris turės apsispręsti. Tačiau jis galėtų bent jau visiems pasakyti, ką jie turi daryti aikštelėje, kad pakliūtų į dvyliktuką...

– T. Parkeris baigė karjerą, o du NBA žaidėjai Nicolas Batumas ir Rudy Gobertas atsisakė padėti. Tačiau pasižiūrėjus į pavardes, neatrodo, kad Prancūzijos komanda itin susilpnėjo. Koks keliamas tikslas šiai komandai?

– Vis dar medalis. Žinoma, turime skaudžių netekčių, bet ir be jų Prancūzijoje yra puikių žaidėjų, kurie gali konkuruoti su geriausiais ir kažką nuveikti Europos čempionate.

– Prancūzai save Europoje visuomet gretina su Ispanijos rinktine. Pastaroji vėl surinko praktiškai visus geriausius žaidėjus, o jūs šiek tiek labiau nukraujavote. Ar būtų teisinga sakyti, kad ispanai – pagrindiniai pretendentai laimėti auksą, o visos kitos rinktinės kovos dėl sidabro ir bronzos (interviu buvo atliktas prieš Sergio Llullo traumą – Krepšinis.lt)?

– Tikrai bus sunku, nes Ispanija, be jokių abejonių, yra ryškiausia favoritė. Na, dar pridėčiau ir Serbiją. Bet 2014 metais mes Ispanijoje be T. Parkerio ir Nando de Colo vis tiek ketvirtfinalyje nugalėjome ispanus. Todėl sakyčiau, kad viskas įmanoma, nors ir bus labai sudėtinga – jie atvyksta su pilna sudėtimi, kurioje bus ryškiausios viso Europos čempionato žvaigždės.

Leo Westermannas

– Žaisite draugiškas rungtynes ir prieš Lietuvos rinktinę. Ar po metų „Žalgiryje“ ši akistata jums bus kažkuo išskirtinė? Ir, jeigu spėjote peržiūrėti lietuvių sudėtį, ką manote apie šią komandą?

– Taip, bus išskirtinės, nes žaisiu prieš tris savo buvusius komandos draugus. Man patiko žaisti Lietuvoje, patiko žmonės jūsų šalyje, todėl jeigu su rinktine būsiu ir Kaune, tai man bus įspūdingas jausmas.

O kalbant apie jūsų komandą, tai pastaruosius dešimt metų ir net daugiau jūs beveik nuolat būnate geriausiųjų ketverte. O kai esi pusfinalio komanda ir į jį patenki – ten gali nutikti bet kas. Lietuvos komanda yra labai stipri ir manau, kad ji sugebės iškovoti medalį. Galbūt netgi auksą.

– Jūs vasarą išvykote į CSKA, Lukas Lekavičius – į Atėnų „Panathinaikos“, o Brockas Motumas – į Stambulo „Anadolu Efes“. Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad „Žalgiris“ – tramplinas į elitinius klubus?

– Žvelgiant realistiškai, tai aš nesu įsitikinęs, kad „Žalgiris“ galėtų laimėti Eurolygą. Tikiuosi, kad ateityje tai jiems taps įmanoma svajone, tačiau šiuo metu tai yra komanda-tramplinas. Turime kalbėti tiesą. Bet lygiai taip pat jie visiems žaidėjams jau spėjo parodyti, kad pažaidus metus „Žalgiryje“ galima sulaukti galingų klubų dėmesio.

Daugelis galėjo pamatyti, kaip viskas šią vasarą susiklostė man ir Lukui – dabar ir kiti žaidėjai gali ateiti į „Žalgirį“ turėdami tikslą pakilti aukščiau. Žinau, kad Vasilije Micičius turėjo dar geresnių pasiūlymų, tačiau vis tiek pasirinko „Žalgirį“, nes jis matė, kaip Šaras padirbėjo su manimi ir Luku. Bet tikiuosi, kad „Žalgiris“ vis tik vieną dieną bus pajėgus kovoti dėl Eurolygos titulo.

– Ar jūsų komandos draugas rinktinėje Axelis Toupane'as klausinėjo jūsų prieš pasirašydamas sutartį su „Žalgiriu“?

– Taip, turėjome ilgą pokalbį. Mes kartu užaugome, todėl esame labai geri draugai. Jis manęs klausinėjo visko – apie miestą, klubą, trenerį. Stengiausi jam padėti kuo galėdamas ir tai padėjo (juokiasi).

– O jums pačiam ar buvo sunku „Žalgirį“ iškeisti į CSKA?

– Buvo ir sunku, ir nesunku. Nebuvo sunku, nes CSKA yra komanda, kurios pasiūlymo tiesiog neįmanoma atsisakyti – akivaizdu, kad jie man pasiūlė puikią sutartį, o dar ir turėsiu galimybę laimėti Eurolygą. Tai yra mano pagrindinis tikslas.

O sunku buvo, nes, nors „Žalgiryje“ ir praleidau tik metus, man labai patiko, kaip Kaune su manimi buvo elgiamasi. Jie parodė man pagarbą. Man labai patiko žaisti kartu su Jankūnu, Milakniu, Seibučiu – jie visi buvo nuostabūs.

Aišku, po sezono ir pats „Žalgiris“ itin smarkiai pakėlė savo pasiūlymą. Turėjau rimtų pasiūlymų iš Ispanijos, Graikijos ir kitų šalių, bet būčiau likęs „Žalgiryje“, jeigu ne CSKA pasiūlymas.

Šarūnas Jasikevičius

– Žinau, kad šitas klausimas yra banalus ir jo sulaukiate labai dažnai, tačiau kuo Šarūnas Jasikevičius yra toks išskirtinis? Juk vyriausiojo trenerio poste jis praleido tik pirmą pilną sezoną, o geriausių Eurolygos trenerių rinkimuose vis tiek užėmė net trečią vietą.

– Manęs šie rezultatai tikrai nenustebino. Pirmiausia, tai jis supranta krepšinį taip, kaip tikriausiai niekas kitas Europoje. Be to, jis dirba labai sunkiai: prisimenu jį kiekvieną dieną stebinti rungtynių įrašus nuo ryto iki vakaro. Šaras turėjo išskirtinį charakterį būdamas krepšininkas ir dabar jį idealiai panaudoja trenerio pareigose.

Tikrai nėra atsitiktinumas, kad aš ir Lukas per vienerius metus patobulėjome taip smarkiai – viskas dėl Šaro dėka. Jis išmokė mus tinkamai žaisti pikenrolą, skaityti žaidimą ir būti lyderiais.

– Koks gali būti šio trenerio potencialas?

– Tai, ką jis pademonstravo per metus yra neįtikėtina. Neabejoju, kad per ateinančius metus jis taps geriausiu Europos treneriu. Kai Željko Obradovičius išeis į pensiją (juokiasi). Jis turi charakterį ir žinių, kad taptų geriausiu Europoje.

– Kuo labiausiai patobulėjote būdamas „Žalgiryje“?

– Prancūzų žurnalistai taip pat klausė, kaip aš Kaune sugebėjau taip smarkiai patobulėti. Bet Leo Westermannas 2015 metų rugpjūtį nuo Leo Westermanno 2016 metų rugsėjį beveik niekuo nesiskiria. Tiesiog viskas aplink mane pasikeitė. „Žalgirio“ organizacija itin gerbė mane, Šaras man suteikė pasitikėjimo savimi, o ir komandos draugai buvo geresni. Viskas aplink buvo geriau, todėl galėjau sužaisti tokį puikų sezoną.

– Ar manote, kad patekęs tarp dar geresnių žaidėjų ir vėl sugebėsite žengti žingsnį į priekį? Juk kaip ir Prancūzijos rinktinėje, taip ir CSKA klube dėl laiko reikės konkuruoti su Nando de Colo.

– Pasirašiau sutartį dar prieš išvykstant Milošui Teodosičiui, todėl D. Itoudis man sakė, kad žaisiu tiek su de Colo, tiek su Teodosičiumi, tiek ir kartu su jais abiem. Mano vaidmuo bus panašus kaip „Žalgiryje“, nes galėsime vienu metu remtis trimis gynėjais. D. Itoudis su manimi buvo atviras tiek kalbant telefonu, tiek susitikus akis į akį Maskvoje – jis nori, kad atiduočiau visą save treniruotėse,o rungtynių metu vadovaučiau komandos žaidimui. O tai daryti aš tikrai moku.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)