Pergalės skonio pasiilgę Lietuvos krepšininkai nuo pirmųjų akimirkų įrodinėjo, kad yra pasirengę pradžiuginti daugiau nei 10 tūkst. „Žalgirio“ arenoje susirinkusių sirgalių (7:0).
Ant emocinės bangos žaidę D. Adomaičio auklėtiniai tempo nemažino ir dukart pirmavo 9 taškais, o kamuolį perėmęs ir dėjimą dviem rankomis atlikęs Mindaugas Kuzminskas iš savo vietų pakėlė visus sirgalius – 21:12.
Bet pamažu įsibėgėję prancūzai ėmė artėti, o tarsi namuose besijaučiantis buvęs žalgirietis Leo Westermannas tritaškiu skirtumą sumažino vieno metimo atstumu. Ir nors po mūsiškiai rado atsaką, o po Donato Motiejūno dvitaškio rinktines vėl skyrė aštuoni taškai – džiaugsmas truko neilgai.
Per likusias 2:14 min. rinktinės kandidatai ne tik patys strigo puolime, bet ir nesugaudė Edwino Jacksono bei Nando de Colo, kurių vedami prancūzai laimėjo atkarpą net 11:0 ir pirmą kartą atsidūrė priekyje (39:42).
„Man labiausiai norėtųsi pastovumo ir kad tokių atkarpų, kaip antro ketvirčio pabaigoje, nebūtų. Jeigu mes turime tik dvi baudas ir galime išnaudoti dar dvi – jas privalome išnaudoti, kad priešininkas neįmestų lengvų taškų. Mano didžiausias noras, kad mes išlaikytume stabilumą žaidime ir neturėtume didelių šokinėjimų“, – po mačo kalbėjo treneris.
Panašu, kad tokias pačias mintis jis išsakė ir rūbinėje, nes po ilgosios pertraukos lietuviai, daugiausiai Manto Kalniečio pastangomis, vėl persvėrė svarstykles savo naudai (46:42). Nors čia pat prancūzai privertė Lietuvos rinktinės vairininką saviškius kviesti į pasitarimą, po jo mūsų komanda ėmė žaisti tiesiog nesustabdomai.
Taškų lietų pradėjo tritaškį švystelėjęs Artūras Milaknis, netrukus dvitaškį pridėjo Jonas Mačiulis, o Kūzia ne tik smeigė iš toli, bet ir išrašė bloką kur kas už save sunkesniam Borisui Diaw – po šio epizodo „Žalgirio“ arena tiesiog įsiaudrino (54:49).
Žaidimo skonį pajutę lietuviai apsukų nemažino ir ėmė tolti į priekį. Svečių negelbėjo ir Vincento Collet paprašytos minutės pertraukėlės – lietuvių pranašumas augo kaip ant mielių: 7, 12, 16, 18 taškų.
„Lietuva, Lietuva!“, – pirmaujant 74:56 nesustoti ragino Kauno publika.
Ir noras buvo išpildytas: Martynas Gecevičius švystelėjo tritaškį, o M. Kalnietis pridėjo dvitaškį ir skirtumas pasiekė rekordinę 22 taškų ribą. Per likusį laiką prancūzai jo ne tik nesugebėjo sumažinti, bet ir leido mūsiškiams dar labiau nutolti.
„Labiausiai džiaugiuosi reakcija, kurią žaidėjai parodė aikštelėje – agresyvumas, šviežumas buvo geresnis. Išskyrus antrojo ketvirčio pabaigą, tokią komandą ir norėtume matyti: su agresyvumu, protingu žaidimu puolime, išnaudojant persvaras“, – mūšį Kaune vertino D. Adomaitis.
Jo auklėtiniai Orleane prancūzams nusileido 21 taško skirtumu, į savo krepšį praleidę net 98 taškus. Šįkart rezultatas ir žaidimas apsivertė aukštyn kojomis.
Kas lėmė tokius kardinalius pokyčius?
„Mes parodėme agresyvumą pirmame mače, o lietuviai – antrame. Jie ir kiečiau gynėsi, ir visiškai dominavo po krepšiu“, – akcentavo prancūzų treneris Vincentas Collet.
„Jeigu pasižiūrėsite, tai pagrindinis skirtumas matomas skaičiuose gynyboje. Išlaikėme agresyvumą ir intensyvumą visas 40 minučių. Net po prasto atkarpos antro kėlinio pabaigoje grįžome į aikštę viską palikę rūbinėje.
Be to, visi, kurie pakilo nuo suolelio, kažką darė. Mums tai svarbu – būtų idealu, jeigu kiekviename mače būtų vis naujas lyderis“, – pokyčius vertino D. Adomaitis.
Turėdamas solidžią persvarą treneris žaidimo skonį pajusti leido ir Mindaugui Girdžiūnui. 11 minučių pažaisti gavo ir Eimantas Bendžius, be to, rinktinėje debiutavo čiurnos traumą išsigydęs Evaldas Kairys, kuris per 6 minutes spėjo pelnyti 2 taškus ir atkovoti 2 kamuolius.
Pirmuosius 26-erių aukštaūgio žingsnius ant parketo nacionalinės komandos vairininkas įvertino teigiamai. Bet tuo pačiu jam tai sukėlė papildomą galvos skausmą.
Pamatęs sėkmingą pastarojo įsiliejimą į komandą ir dar negalėdamas suteikti progos traumą besigydančiam Mariui Grigoniui, D. Adomaitis nusprendė neskubėti su atsisveikinimais ir 14-15 žaidėjų, vyksiančių į turnyrą Rygoje, pavardes žada paskelbti ketvirtadienį.
„Turėjome bėdų su apsinuodijimu, su Mariumi situacija neaišku, žiūrėsime dar kokia bus Evaldo reakcija po pirmųjų rungtynių. Nesinori atsisakyti žaidėjo, o po dviejų dienų vėl jį kviestis, – savo sprendimą motyvavo 43-ejų metų specialistas. – Mes pagrindinius žaidėjus turime. Jūs juos žinote ir mes juos žinome. Dabar mums reikia žaidėjų, kurie išeitų ir pakeistų žaidimo eigą, todėl jų ir ieškome.“
Kitas lietuvių laukiantis jėgų patikrinimas – šios savaitės pabaigoje Rygoje: penktadienį bus žaidžiama su rumunais, o šeštadienį bus stojama į kovą su latviais.
