Lietuvos rinktinės kandidatą varžo sutartyje numatyta 600 tūkst. eurų išpirka, kuri atbaido ne vieną užsienio klubą. Didžiausią susidomėjimą Artūru buvo išreiškusi Stambulo „Bešiktaš“ ekipa, tačiau turkų siūlomos perpus mažesnės sumos „Lietuvos rytas“ nesutiko priimti.
Ir nors liepos 20-ojii buvo paskutinė diena, kai pagal sutartį Europos ar NBA komanda išpirkti paleidžiamąjį raštą, pats centras tikisi, kad vis tik pavyks rasti kompromisą.
„Langas, kai galiu išvykti, užsidarė, bet bandysiu kalbėti su klubo atstovais, kurie galbūt perkels šią datą. Nors tikėtis kažko daugiau nei jiems buvo pasiūlyta, manau, yra sunku, nes mes nerodėme gerų rezultatų. 600 tūkst. nėra realu. Esmė, kad abi šalys gautų naudą – jie pinigus, o aš išėjimą. Reikia kažką spręsti“, – žinutę klubo vadovams siuntė A. Gudaitis.
Visgi sunku tikėtis, kad šie žodžiai bus išgirsti, nes aukštaūgio norų Vilniaus ekipos vadovai nepaisė net ir kalbant akis į akį. O žaidėjo nuomonės nepakeitė ir permainos pačioje „Lietuvos ryto“ struktūroje.
„Kalbėti mes visi galime, bet tegul darbai kalba, – pabrėžė Artūras, kuriam pokyčiai akivaizdžiai didelio įspūdžio nepaliko. – Kaip matome, kažkas eina į priekį – marketingo pradmenys prasidėjo, abonementų pardavimai taip pat sveikintina. Bet su skambiomis antraštėmis irgi buvo persistengta, kad esu neparduodamas. Net nebuvo paklausta mano nuomonės, nors aš teigiau, kad aš nenoriu čia būti.“
Jeigu vilniečiai visgi sutiktų sumažinti išpirkos kainą, panašu, kad dėl A. Gudaičio parašo kovotų ne tik „Bešiktaš“. Tiesa, pats krepšininkas šių klubų įvardinti nenorėjo.
„Pripažinkime, skaičiai turi būti realūs“, – atsiduso klaipėdietis.
Tačiau jeigu derybos nesusiklostytų palankiai, anot žaidėjo, tai nebūtų pasaulio pabaiga. Artūrui netgi nebūtų sunki nuryti Rimo Kurtinaičio išsakytos kritikos piliulę – „Lietuvos ryto“ treneris LKL pusfinalio serijoje pareiškė, kad vidurio puolėjas dar nėra pribrendęs būti komandos lyderiu.
„Treneris turi išreikšti savo nuomonę. Jeigu jis taip mano, aš gerbiu jo nuomonę. Bet tai galbūt labiau motyvuos, nes norėsis jam įrodyti“, – per daug nesikrimto jis.
Jeigu ir ne vedliu, bet bent jau svarbia dėlionės dalimi A. Gudaitis tikrai turėtų tapti Lietuvos rinktinėje. Ypač šią vasarą, kuomet karjerą baigė Robertas Javtokas, poilsiui laiką skirti nusprendė Antanas Kavaliauskas ir Paulius Jankūnas, o Domantui Saboniui kelią į Europos čempionatą užkirto Indianos „Pacers“ klubas.
Tiesa, pats aukštaūgis dar negalvoja, kad vieta dvyliktuke jam jau garantuota.
„Pasakysiu banaliai, bet reikia stengtis įrodinėti – kitaip čia nebus, – lengvo kelio nesitikėjo jis. Bet lygiai taip pat Artūras ir nesikratė kritusios atsakomybės. – Per tuos metus jau pripratau: spaudimo buvo ne tik iš žurnalistų, bet ir iš žmonių, todėl – žmogus gyveni ir grūdiniesi. Manau, kad jau esu užsigrūdinęs.“
Rinktinę treniruojant Jonui Kazlauskui, A. Gudaitis tiek 2014, tiek 2015 metais buvo labai arti galutinio dvyliktuko, tačiau abu sykius buvo „atkabintas“ vienas paskutinių.
Ir trečią kartą ant to paties grėblio jis lipti nenorėjo – praėjusią vasarą rinktinės stovyklą iškeitė į darbą su Sakramento „Kings“ treneriais ir žaidimą NBA Vasaros lygoje. Identiško pasiūlymo aukštaūgis buvo sulaukęs ir šiemet, tačiau šį kartą visi koziriai buvo kitoje barikadų pusėje.
„Pernai pamačiau visą virtuvę, todėl šiemet tiesiog norėjau ruoštis rinktinei ir sportuoti joje, – pasirinkimo priežastis aiškino 47-asis 2015 metų NBA naujokų biržos šaukimas, vis dar nenumojantis ranka į viltis vis tik praverti stipriausios pasaulio krepšinio lygos duris.
– Jeigu pavyktų išeiti į labiau matomą komandą, geresnę lygą, tai būtų didesnės perspektyvos. O dabar yra, kaip yra.“
