Taip pat skaitykite: Kaip lietuvaitės Tanzanijoje karves pirko
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Būtent tokia yra klaipėdietės Viktorijos istorija. Šiuo metu Viktorija gyvena Vokietijoje ir sūpuodama sūnelį jaučiasi be galo laiminga.
- Kuo užsiiminėjote dar gyvendama Lietuvoje?
Užsiiminėjau įvairia veikla. Pirmiausia Klaipėdoje baigiau uosto valdymo studijas. Baigusi jas kurį laiką dirbau logistikos įmonėje. Vėliau Klaipėdos universitete studijavau teatro režisūrą. Po to, kai baigiau studijas išvykau į užsienį.
- Papasakokite, kas lėmė, kad išvykote gyventi į užsienį.
Po mokyklos baigimo į Daniją išvyko gyventi keli geriausi mano draugai. Dažnai keliaudavau juos aplankyti ir per tuos vizitus įsimylėjau Kopenhagą. Būtent dėl to baigus studijas nedvejodama išvykau ten gyventi.
Manęs nesustabdė net gautas pasiūlymas dirbti universitete. Norėjau pasiekti savo svajonę ir jaučiau, kad tai buvo tinkamiausias laikas tam padaryti. Visada save laikiau jauna ir pašėlusia siela, tad didelis, gyvas ir be proto gražus miestas buvo kaip tik man. Taip pat, kurį laiką gyvenau Airijoje, Dubline.
- Baigusi universitetą išvažiavote į Daniją, tačiau dabar gyvenate Vokietijoje. Kaip tai nutiko?
Trumpai tariant – Vokietijoje atsiradau dėl meilės. Man dar begyvenant Danijoje, Kopenhagoje susipažinau su vaikinu, kuris gyveno Hamburge, Vokietijoje. Kadangi šie miestai yra palyginus ne taip ir toli vienas nuo kito, pradėjome vienas pas kitą lankytis ir vis daugiau laiko leisti kartu.
Po truputį vienas kitą įsimylėjome. Vieną dieną besikalbėdami nusprendėme, kad reiktų pamėginti, pažiūrėti ar galėtumėm gyventi kartu. Laimei – bandymas pavyko.
- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai išvykus gyventi į užsienį? Ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais?
Kaip jau minėjau, prieš tai gyvenau Klaipėdoje. Gal ir skambės keistai, bet jaučiau, kad toks mažas miestukas spaudžia mane. Norėjosi didelės erdvės, skirtingų, įvairiausio plauko žmonių, daugiau veiklos bei pramogų.
Deja, bet viso to man Klaipėda pasiūlyti negalėjo. O ir mano charakteris yra toks, kad esu labai linksma, energinga, pozityvi, tad tas tipinis lietuviškas niurzgėjimas mane erzino, buvo visiškai ne prie širdies.
Tik išvykus gyventi į užsienį pirmieji įspūdžiai buvo labai geri. Šalia turėjau geriausius draugus, kurie man labai daug patarė ir padėjo kaip tik galėjo. Pajutau tiek Danijos, tiek Vokietijos gyvenimą iš pačio šių šalių vidaus, o ne tik kaip turistė, kuri lanko tik pagrindines miestų gatves ir įsimintinas vietas.
Didžiausias sunkumas, su kuriuo teko susidurti buvo tai, kad norint tapti pilnaverčiu bet kurios šalies, tiek Danijos, tiek Vokietijos, gyventoju, turi išmokti jų kalbą. O tai, žinoma, užima nemažai laiko. Dėl to kurį laiką tenka dirbti tokius „studentiškus“ darbus.
Taip pat sunku tai, kad yra ganėtinai nepaprasta rasti vietinių draugų. Kalbu apie Vokietijos jaunimą, mūsų bendraamžius. Toks jau jų mentalitetas, jie gan užsidarę, todėl užsieniečiui iš tikro sunku patekti į jų ratą. Na, bet, žinoma, mes nesame vieninteliai užsieniečiai, bendraujame ir su kitais atvykėliais, kurių yra tikrai labai daug. Vienatvė mums tikrai negresia.
- Yra tekę girdėti tautiečių pasakojimų, kad daugelyje užsienio šalių yra gyvi stereotipai apie lietuvius ir apskritai kitataučius. Ar Jums teko susidurti su kokiais stereotipais apie lietuvius? Ar jaučiate, kad vietos gyventojai rodytų priešiškumą kitataučiams?
Tokių žmonių, kurie būtų nusiteikę konkrečiai prieš lietuvius sutikusi nesu. Manau, greičiau reiktų kalbėti apie priešiškumą užsieniečiams apskritai. Yra tekę girdėti įvairių istorijų, o ir patiems neseniai teko atsidurti nemalonioje situacijoje dėl, kad esame kitos tautybės.
Pastaruoju metu ieškojome buto, kurį galėtume išsinuomoti. Kai jau rodėsi, kad radom mums tinkanti, savininkai atsisakė mums jį nuomoti, būtent dėl to, kad patys nesame vokiečiai, o tiesiog emigrantai.
- Sukūrėte šeima su kitos tautybės vyru. Kaip manote koks lietuvių požiūris į skirtingų tautybių žmonių santuokas? Ar teko dėl atsidurti nemaloniose situacijose? O gal priešingai – aplinkiniai tai priėmė tik teigiamai?
Mano nuomone, svarbiausia yra ne kokios tautybės yra žmogus, o koks jis pats yra, koks jo charakteris. Mano vyras yra vienas pozityviausių mano pažįstamų žmonių, todėl su juo be galo lengva bendrauti. Žinoma, gal kiek sudėtingiau kartais yra su tais, kurie visiškai nemoka anglų ar vokiečių kalbų. Su jais žodžiais nepabendrausi. Tačiau juk būna kartais, kad ir tų žodžių nereikia. Visi tiesiog maloniai, smagiai šypsosi ir jau vien dėl to tampa gera.
- Su vyru visai neseniai susilaukėte sūnelio. Esate skirtingų tautybių, tad kaip planuojate auginti vaiką – kokios kalbos mokyti, kurios šalies vertybes diegti?
Na taip, mano draugas yra ispanas, aš lietuvė, o gyvenam Vokietijoje. Pasikalbėję nutarėm, kad kiekvienas su vaiku kalbėsime tik savo kalba, t.y. jis ispaniškai, o aš – lietuviškai. Vokiečių kalbą vaikas išmoks kai paaugęs pradės lankyti darželį, planuojame kas antrą savaitgalį vesti jį į lietuvišką vaikų darželį, o dar vėliau ir į mokyklėlę.
Labai džiugiu, kad turime galimybę internetu kasdien kalbėtis su mano mama. Tai dar viena proga mano vaikučiui išgirsti lietuvių kalbą. Na, o su ispanų kalba sūneliui bus dar lengviau, nes vyro tėvai čia gyvena.
Kaip ir visi seneliai, nori anūkėlį matyti kuo dažniau ir kalba su juo tik ispaniškai. Tam, kad nekiltų jokių nesutarimu ar nesusipratimu ir mes su draugu planuojame mokytis vienas kito kalbos.
- Dabar, kai jau kurį laiką negyvenate Lietuvoje, gal pastebite kokie yra esminiai skirtumai tarp Vokietijos ir Lietuvos?
Iš pradžių gal nemačiau didelių skirtumų, tačiau dabar, jau praėjus ilgesniam laikui, vis pastebiu, pajaučiu kiek Lietuvoje yra vis dar likę sovietiškumo. Tam, kad tą suprastum, užtenka vien į architektūrą pažiūrėti. Taip pat negaliu nepastebėti didelio žmonių pesimistiškumo, jų nusivylimo gyvenimo situacija, apskritai bendra padėtimi.
Aišku, tai gal labiau pritaikyčiau vyresnio amžiaus žmonėms. Tikrai galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra tikrai daug labai gražaus ir šviesaus jaunimo.