Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.

Jėzaus nukryžiavimo freska

Katedros požemiuose išliko viena iš dviejų seniausių freskų Lietuvoje, nutapyta XIV a. pab. – XV a. pr. Ji liudija apie Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijų susikirtimą ką tik krikštą priėmusioje valstybėje. Freskos viduryje matomas nukryžiuotas Kristus, po kryžiumi stovi jo motina Švč. Mergelė Marija ir mylimiausias mokinys šv. Jonas evangelistas. Pats piešinys ir graikiškos raidės Kristaus nimbe atspindi bizantiškosios dailės įtaką, tačiau Jėzus prikaltas trimis vinimis, kaip įprasta katalikų tradicijoje.
Freska „Nukryžiuotasis su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu“ kriptoje. XV a. I pusė

Karališkasis mauzoliejus

Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, valdovo Vladislovo IV Vazos širdis.

Kapitulos kripta
Kapitulos kripta – didžiausia ir vaizdingiausia požeminė patalpa, įrengta po bažnyčios presbiterija.
Šiandien kriptoje galima apžiūrėti radinius, pasakojančius apie katedros perstatymus ir puošybą. Čia saugomas ir žymiausio Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo palaikams skirtas sarkofagas.

Sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams
Vytautas – pirmasis Vilniaus katedroje palaidotas Lietuvos valdovas, padėjęs naujai perstatyti ir išpuošti bažnyčią. 1930 m. minint 500 metų nuo Vytauto mirties tikėtasi rasti kunigaikščio palaikus ir perkelti juos į naujai pagamintą sarkofagą. Deja, Vytauto palaikų tebeieškoma iki šiol.

Figūrėlė su katedros kapitulos herbu
Vienas seniausių radinių – nedidelis sidabrinis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu. Manoma, kad XV a. pab. sluoksnyje rasta angelo figūrėlė buvo neišlikusio puošnaus relikvijoriaus kojelė. Trimatė holograma padeda įsivaizduoti, kaip šis relikvijorius galėjo atrodyti.

Šaltinis: www.bpmuziejus.lt