Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais

Anykščiai – apibus Šventosios upės slėnio įsikūręs miestelis, kuriame gyvenę žmonės kūrė odes šiam nuostabiam Lietuvos kampeliui. Gamta ir istorija čia sukaupė tiek įspūdingų turtų, kad mažas valstybės lopinėlis tapo it akimis aprėpiamas parkas, o jame telpa visa tai, kuo patraukli Lietuva.
© Anykščių turizmo inofrmacijos centro nuotr.

Per Anykščių kraštą tekanti Šventoji atveria įspūdingiausias atodangas. Vienas didžiausių šalyje Rubikių ežeras, kuriame it pažertos 16 salų, sukuria unikalų laukinės gamtos labirintą, patogiai apžvelgiamą iš viršaus. O Anykščių šilelyje tūkstantmečius guli vienas didžiausių Lietuvos riedulių – Puntuko akmuo. Tik jame iškaltas vienintelis pasaulyje testamentas tautai. Jį parašė du lietuviai lakūnai perskridę Atlanto vandenyną.

Anykščiai – vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį siauruoju geležinkeliu vis dar juda traukiniai XIX a. čia nuteistais bėgiais. Geriausiai žinomo nacionalinio gėrimo – iš vietinių sodų derliaus gaminamo lietuviškojo vyno sostinė - irgi Anykščiai.

Anykščių turizmo informacijos centras

Kelionę pradėkime nuo Anykščių turizmo informacijos centro, kuris įsikūręs Gegužės g. 1, šalia Šventosios upės. Anykščių turizmo informacijos centras lankytojams teikia informaciją ne tik apie maitinimo, apgyvendinimo paslaugas, lankytinas vietas. Darbuotojai pasiūlys gido paslaugas bei turistinius maršrutus, kuriais keliaujant atsiskleis visas šio krašto grožis ir savitumas. Ir dar ne viskas! Čia gausime visą naudingą informaciją, kaip aktyviai bei turiningai praleisti laisvalaikį. Be to, sužinosime, kur galima paragauti tik Anykščiuose gaminamų patiekalų.

Daugiau informacijos: www.antour.lt

Antano Žukausko – Vienuolio memorialinis namas – muziejus

Pirmiausia keliaukime iki A. Vienuolio g. Čia (Nr. 2) išvysime vieno garsiausio XX a. pirmosios pusės rašytojo Antano Žukausko – Vienuolio (1882-1957) memorialinį namą – muziejų. Tai buvę miestelio inteligentų namai, kuriuose persipynė vaistininko pareigos ir rašytojo pašaukimas.
Antanas Žukauskas – Vienuolis, apie dvidešimt metų praleidęs svetimuose kraštuose, 1922 m. grįžo į tėviškę, apsigyveno Anykščiuose ir pasistatė namą.

Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais
© V. Kandroto nuotr.

Čia jis gyveno iki pat savo mirties. Dabar šiame pastate veikia A. Žukausko – Vienuolio memorialinis muziejus, kuriame saugoma autentiška rašytojo buities ir kūrybos erdvė. Šalia eksponuojamos ir naujos ekspozicijos, šiuolaikiškai atskleidžiančios šio menininko įtaką Anykščių krašto kultūros raidai.

Daugiau informacijos: www.baranauskas.lt

Šventosios upė

Toliau keliaukime iki Šventosios upės, pereikime tiltą, kairiajame Šventosios krante – centrinė miesto dalis. Kairėje stabtelime prie paminklo rašytojui A. Žukauskui-Vienuoliui (skulptorius P. Aleksandravičius, 1982). Už jo matyti ant stataus Šventosios skardžio stovintis baltų kolonų Okuličiūtės dvarelis, vienas seniausių pastatų Anykščiuose.

Šventosios upė, kurios ilgis 246 km, tituluojama viena gražiausių Lietuvoje. Anykščių krašte Šventoji teka vingiuodama daugiau nei 80 kilometrų. Tai pati vaizdingiausia upės dalis su išskirtinio grožio kilpomis ir atodangomis. Į Šventąją įteka Anykšta, Elmė, Šlavė, Varius, Virinta, Susiena ir kiti upeliai. Keliaujant Šventosios upės pažintiniu taku, kuris prasideda Vilniaus g. pabaigoje, galima pasigėrėti Anykščių šileliu, apžiūrėti Anykščių regioninio parko gamtos vertybes.

Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir apžvalgos aikštelė

Keliaukime aukščiausios Lietuvoje bažnyčios link. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia matyti iš tolo. Ji yra miesto architektūrinis akcentas, ryškiausia Anykščių panoramos dominantė, daranti įspūdį tiek iškilmingomis architektūrinėmis formomis, tiek savo dydžiu. Bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Anykščių apylinkės panorama. Neogotikinė raudonų plytų Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia statyta 1899–1909 m. (archit. N. Andrejevas). Pirmoji bažnyčia Anykščiuose buvo žinoma nuo XVI a., miestelį siaubusių gaisrų metu sudegusi, atstatyta ir vėl sudegusi. Dabartinė (ketvirtoji) Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje: jos bokštų aukštis siekia 79 metrus.

Bažnyčios bokšte, 33 metrų aukštyje, įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipus 186 laiptelius galima pasigrožėti nuostabia Anykščių apylinkių panorama, sužinoti bažnyčios ir apžvelgiamų vietovių istoriją. Vasarą aikštelėje yra monoklis, leidžiantis pasigrožėti tolimesniais vaizdais.
Prasmingą ansamblį su bažnyčia sudaro šalia esančio Vyskupo skvero erdvė, naujoji moderni Liudvikos ir Stanislovų Didžiulių viešoji biblioteka bei paminklas vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui (skulpt. A. Sakalauskas, archit. R. Krištopavičius, 1993).

Daugiau informacijos: www.amenucentras.lt/

Sakralinio meno centras ir Angelų muziejus

Šalia bažnyčios, Vilniaus g. 11, įrengtas Anykščių menų centras, kuriame veikia Sakralinio meno centras ir pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus.

Anykščių sakralinio meno centre saugoma ir eksponuojama ilgamečio Anykščių klebono monsinjoro Alberto Talačkos (1921–1999) palikta daugiau kaip 50 vertingų meno kūrinių kolekcija, asmeninė biblioteka, archyvas. 2010 m. šiame centre duris atvėrė pirmasis Lietuvoje bei Rytų Europoje Angelų muziejus, kurio pagrindu tapo visuomenininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris padovanota jos daugelį metų kaupta angelų kolekcija. Muziejuje eksponuojami liaudies meistrų ir nūdienos menininkų sukurti angelai.

Daugiau informacijos: www.amenucentras.lt

Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais
© V. Kandroto nuotr.

Siauruko muziejus Anykščiuose

Kitas įdomus kelionės objektas, esantis Vilties g. 2, yra siauruko muziejus. Siaurukas – tai 750 mm pločio geležinkelis, kuris XX a. pirmoje pusėje buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Šiuo metu vienintelio veikiančio tokio pobūdžio Lietuvoje technikos ir architektūros objekto paskirtis – tarnauti turistų pramogoms ir geležinkelio istorijos pažinimui. Čia siūloma intriguojanti pramoga – pasivažinėjimas garsiuoju siauruku. Organizuotoms grupėms ir pavieniams asmenims siūlomos šios edukacinės (kultūrinės) kelionės: „Šimtametis siaurukas“, „Juostinio ežero legenda“, „Troškūnų vienuolyno paslaptys“, „Anykščių krašto įžymybės“ ir kt.

Geležinkelio stoties komplekse pasitinka restauruoti šimtametės stoties pastatai, vandens bokštas, erdvi akmenimis grįsta aikštė, plieninis tiltas per Šventąją. 2003 m. pastatytas modernus paviljonas riedmenims eksponuoti, suremontuoti įvairių tipų vagonai, iš Švenčionėlių parvežtas 1949 metais „Škodos“ gamykloje Čekoslovakijoje pagamintas garvežys. Prekių sandėlyje eksponuojami kelionės reikmenys, įspūdingos, visą ekskursiją galinčios pasverti, svarstyklės ir kiti eksponatai.

Daugiau informacijos: www.siaurukas.eu

Šeimyniškėlių piliakalnis

Grįžkime į A. Vienuolio g., ir toliau kelionę tęskime J. Biliūno g., pervažiuokime siauruko bėgius ir įveikę maždaug 2 km kairėje kelio pusėje dairykimės kelio ženklo „Šeimyniškėlių piliakalnis 0,1“. Ženklo tikrai nepražiopsosime, nes prie pat kelio mus pasitinka medinės pilies kuorus primenantis apžvalgos bokštas. Šeimyniškėlių piliakalnis – dar viena svarbi Anykščių krašto istorijos vieta. Piliakalnis, dar vadinamas Voruta, stūkso tarp dviejų slėnių, kuriais kadaise tekėjo sraunūs Vorelio ir Volupio upelių vandenys.

Tai – vienas gražiausių ir didžiausių Lietuvos piliakalnių, traukiantis savo istorija ir paslaptimis. XIII–XV a. ant piliakalnio stovėjusi viena didžiausių medinių pilių Rytų Europoje, kurią pastarųjų metų tyrinėjimai leidžia susieti su vienintele ir tik vieną kartą istorijos šaltiniuose paminėta Mindaugo pilimi Voruta (1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos ordino, apsigynė nuo prieš jį kovojusių kunigaikščių sąjungos).

Kalitos kalnas

Jei yra energijos ir neišblėsęs smalsumas, ką Anykščiuose dar galima pamatyti, išbandyti, kelionę po šį Lietuvos kampelį galėtume pratęsti. Miesto rytiniame pakraštyje sunku nepastebėti aukštos kalvos – Kalitos kalno. Kalitos kalnas siūlo išskirtines pramogas.

Labiausiai šį turistinį objektą garsina vasaros rogučių trasa – tai vienintelė tokio pobūdžio pramoga Lietuvoje. Trasą sudaro 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa, kuriuos įveiksite skriedami 40 km/h greičiu. Beveik 500 metrų ilgio trasa su linksmaisiais kalneliais praturtins geromis emocijomis ir neišdildomais įspūdžiais. Svarbiausia, kad vasaros rogutėmis smagiai pralėkti galima ir vasarą, ir žiemą.

Daugiau informacijos: www.vasara.kalitoskalnas.lt/

Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais
© V. Kandroto nuotr.

Puntuko akmuo

Keliaukimė į 6 km į pietvakarius nuo Anykščių Anykščių šilelio nutolusį kraštovaizdžio draustinį. Tik čia stūkso antras pagal dydį Puntuko akmuo, sveriantis net 265 tonas. Puntukas – gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Jis dunkso Šventosios kairiajame krante. Akmens ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m, didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. Jis ledynų atneštas prieš 14–20 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinį ledynmetį. Puntuko akmenyje iškalti „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius 1943 metais per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius.

Vienintelis Lietuvos miestas, pro kurį traukiniai vis dar juda XIX a. nutiestais bėgiais
© Anykščių turizmo inofrmacijos centro nuotr.

Medžių lajų takas

2015 metų vasarą atidarytas – unikali turistų traukos vieta ne tik šalies mastu. Tako ilgis 300 metrų. Takas tolygiai kyla aukštyn ir pasiekia iki 21–22 m aukštį. Lankytojai taip pat turi galimybę įkopti į 36 m aukščio bokštą, apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios vingius. Bokšte įrengtas liftas. Medžio lajų taką rasite 6 km į pietvakarius nuo Anykščių, šalia Puntuko akmens.

Arklio muziejus

Niūronių kaime mūsų lauktų jaukus Arklio muziejus. Čia pamatytume senovinių vežimų, blizgančių raitelių šarvų, arklinę gaisrinę, net tikrą miesto puošmeną – fajetoną.

Arklio muziejų 1978 m. Niūronių kaime įkūrė agronomas prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats arkliu kinkyta bričkele mėgdavęs keliauti po Lietuvą. Muziejaus eksponatai atspindi arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Tai – buities rakandai, žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, arklių traukiamos transporto priemonės. Muziejaus teritorijoje galima pajodinėti, pasivažinėti vežimaičiu, pasisupti sūpuoklėmis.

Daugiau informacijos: www.arkliomuziejus.lt

Maršrutas parengtas vykdant projektą „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas ir sklaida pasitelkiant informacines elektronines priemones“. Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas.

Šaltinis: www.platumos.lt

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Keliaujantiems po Lietuvą padės nacionalinė turizmo informacijos sistema (18)

Daug metų buvęs primirštas, atsainiai ar tiesiog „kaip mokam taip” daugybės atskirų informacijos centrų vystomas vietinis turizmas keičiasi ir atgyja. Žinoma, prie to prisideda dar vienas Europos sąjungos investicijų į turizmo skatinimą ir viešinimą raundas, rašoma pranešime spaudai.

Norintiems pasakiškų atostogų lietuviai siūlo apsistoti viduramžių pilyse (6)

Didžiausia pasaulyje atostogų būsto nuomos paieškos platforma „HomeToGo“ vasaros atostogoms siūlo įspūdingas vietas: didingas Europos pilis, įspūdingus apartamentus Niujorke ar net vieną seniausių JAV keltų, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos viešbučių kasdienybė: vieni neprisimena vakar gėrę, kiti vagia be sąžinės graužaties (20)

Ar teko, įsikūrus jaukiame viešbučio kambaryje su mažais dailiais šampūno buteliukais ir įvairių dydžių muilo gabalėliais, pasijusti kaip kleptomanams? Gal visi tie mieli daikčiukai nepastebimai atsiduria jūsų lagamine?

Vilnius įtrauktas į UNESCO romantiškiausių Europos miestų maršrutą (20)

Penktadienį Ūkio ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalis, rašoma pranešime spaudai.

DELFI oro balionu galės skristi ir tie, kurie anksčiau apie tai tik svajojo (1)

Jau ne vienerius metus vilniečius bei miesto svečius džiuginantis DELFI oro balionas naują skrydžių sezoną pradeda gerokai atsinaujinęs. Sostinės ir jos apylinkių padangėje skraidantis oro balionas nuo šiol galės skraidinti ir krepšyje stovėti negalinčius keleivius. Neįgalieji ar galimybės stovėti skrydžio metu neturintys asmenys kartu su kitais keleiviais galės skristi specialiose sėdėti pritaikytose vietose.