– Gyvenote ir dirbote Lietuvoje, po to – Taivane, dabar – vėl Lietuvoje, tačiau keliaujate ir į Taivaną. Kur jūsų namai?
– Kartais tenka išvažiuoti, kad suprastum, kad namai ten, kur gyvenai iki tol, o kartais būtent per keliones žmonės ir suranda savo namus. Ko gero, mano variantas yra pirmasis. Mano namai ten, kur man gera, t.y. Lietuvoje. Tačiau pagyvenusi ir padirbusi Taivane, ir ten radau tai, dėl ko norisi vėl ir vėl nuvažiuoti ir pabūti. Be to, mano pagrindinis darbas yra susijęs su ta šalimi, todėl labai džiugu, kad galiu viską suderinti: tiek darbus, tiek keliones, tiek viešnages įvairiose šalyse.
– Prisipažinsiu, kad lengva nebuvo ir daug kas kišo koją: naivumas, kalbos nemokėjimas, žinių trūkumas apie šalį. Bet pabuvusi ir apsipratusi su skirtinga kultūra, pradėjau suprasti žmones iš jų judesių, emocijų, gerbti ir vertinti jų kultūrą bei tradicijas, pati perėmiau kai kurias vietinių savybes. Tikiu, kad aš taip pat sutiktiems žmonėms buvau tarsi gaivaus vėjo gūsis ir mes vieni iš kitų turėjome, ko pasimokyti.
– Kaip kovojote su kultūriniu šoku emigravusi?
– Kiek pamenu, iš pradžių tikėjausi, kad man nebus jokio kultūrinio šoko, nes viskas Taivane man labai patiko: nuo maisto iki spalvotos aplinkos. Bet po gero mėnesio susidūriau su dideliu kultūriniu šoku, kuris buvo tarsi šaltas dušas. Iš pradžių bandžiau susirasti užsieniečių draugų su ta pačia patirtimi, labai daug skambindavau ir bendraudavau su giminaičiais Lietuvoje, bet vėliau nurimau, priėmiau aplinką tokią, kokia ji yra, ir emocijos pačios atslūgo.
– Ar grįžusi į Lietuvą po kelerių metų pastebėjote pokyčių?
– Taip, pastebėjau daug pokyčių, bet ne pačioje Lietuvoje, o savyje. Tokios kelionės labai stipriai pakeičia mąstyseną ir vertinimo kriterijus. Kas mums atrodo keista, Taivane gali būti labai normalus dalykas: pavyzdžiui, miegojimas darbe pietų metu arba vyrai nepaspaudžia vienas kitam rankų pasisveikindami, o vietoj to – apsikabina.
– Ką patartumėte žmonėms, svajojantiems nukeliauti į Taivaną?
– Mano patarimas būtų kuo daugiau visko išbandyti ir nepraleisti puikios progos pabūti su vietiniais žmonėmis. Jie labai myli žmones iš kitų šalių ir mielai pasidalina savo namais, maistu, laiku, net kinų kalbos pamokomis. Tai – puiki šalis kelionėms, darbui ir Azijietiškos kultūros pažinimui.
– Atrodo, jums puikiai sekėsi karjera Lietuvoje ir taip pat gerai – Taivane. Kaip manote, nuo ko priklauso žmogaus sėkmė darbe?
– Sykį bekalbant su kolega apie darbą bei žmonių santykius jame, jis man pasakė: „Kad ir ką bedarytum ar besakytum, žmonės viską jaučia, nors ir negali paaiškinti, ką tiksliai jie jaučia…“. Man labai įstrigo šitas pasakymas ir pati dabar manau, kad darbinė sėkmė priklauso nuo nuoširdumo. Jei viską darau iš širdies, bendraudama su kolegomis bei klientais stengiuosi su visais išlaikyti gerus santykius, o kiekviena veikla kupina noro, kad visiems būtų gerai – taip ir nutinka. Tuomet galima dirbti bet kokį darbą – visada jausena bus gera ir viskas seksis.
– Kokią įtaką jums, kaip asmenybei, turėjo gyvenimas tokioje tolimoje šalyje?
– Dabar man pasaulis atrodo labai atviras ir nebeliko tolimų šalių, bendravimo barjerų tarp skirtingų kultūrų ir bet kokio rango žmonių. Kiekviena šalis atrodo savotiškai graži, turinti jai būdingus atspalvius, kurių jau nebelyginu su gimtine ir nebebandau įtikinti kitų, kad „pas mus geriau“.
– Užsieniečiui tikrai nėra sunku susirasti antrąją pusę. Vienas pažįstamas iš Turkijos man nuolatos girdavosi, kad negali atsiginti vietinių merginų dėmesio. Man jo irgi netrūko. Tačiau planuose nebuvo minčių ilgam pasilikti Rytuose, dėl to mano asmeninis gyvenimas buvo nukreiptas į saviugdą, bendravimą su vietiniais žmonėmis, šalies bei kalbų pažinimą.
– Kai kurių šalių gyventojai į imigrantus žiūri atsainiai, kaip jus priėmė vietiniai?
– Prieš porą savaičių vėl lankiausi Taivane. Jausmas toks pat, kaip ir atvykus prieš penkerius metus: vietiniai žmonės smalsiai spokso į kitataučius, viena praeivė susistabdė mane ir maloniai pradėjo klausinėti, iš kur aš, kodėl čia atvykau, o parduotuvių darbuotojai prašo priimti į draugų ratą „Facebook‘e“. Gyvendama Taivane labai mėgau lankytis vaisių turgeliuose rytais. Vienas pardavėjas man ten visada duodavo ananasų, papajų, arbūzų už dyką kartodamas, kad čia jo namai, o aš – svečias, todėl jis turi būti svetingas.
– Praėjo nemažai laiko po to, kai grįžote iš užsienio, kokie prisiminimai iš gyvenimo svetur įsirėžė giliausiai į atmintį?
– Nors iš tikrųjų praėjo nemažai laiko, kai grįžau ir gyvenu Lietuvoje, tačiau kartas nuo karto tenka vėl kur nors iškeliauti darbo reikalais: į tą patį Taivaną, Rusiją, Indiją, Braziliją. Vieni iš labiausiai įsirėžusių prisiminimų yra nuotykiai gamtoje. Ko gero, niekada nepamiršiu tų akimirkų, kai užkopiau į 3km aukščio kalną arba pirmą kartą pamačiau Ramiojo vandenyno platybes. Gamtos grožis ir jos natūralumas neišdildomai įstringa ir vardan tokių vaizdų norisi nukeliauti dar sykį.
– Turbūt Taivane buvo sudėtinga rasti lietuviškų maisto produktų, kaip pasikeitė jūsų mityba ir ar grįžus atgal ji išliko pakitusi?
– Taivane maistas labai skanus ir jo pasirinkimas itin didelis. Vien išragauti vietinius skanėstus neužtektų visų metų savaitgalių: kepti bulvyčių burbuliukai, blynelyje susukti ledai, saldūs pupelių gėrimai, želės sriuba su violetinės bulvės gabaliukais, sojos pudingai, ledai iš raudonųjų pupelių, žalioji arbata su pienu ir burbuliukais… Galėčiau vardinti be galo.
Mano mityba išliko tokia pati: būdama ten, valgiau ir ragavau azijietiškos virtuvės patiekalų, o Lietuvoje daugiau gaminu pati ir valgau vietinius produktus.
– Kaip manote, kodėl apie Japoniją ar Kiniją žmonės žino kur kas daugiau nei apie Taivaną?
– Priežastys gali būti įvairios tiek politinės (dėl Kinijos įtakos), tiek ekonominės. Taivanas nėra patraukli vieta atostogauti ar pramogauti, nes kaimyninės šalys užgožia savo pasiūla. Bet technologijų pasaulyje Taivanas labiau žinomas ir vertinamas nei Kinija, o kokybe nenusileidžia net ir Japonijai. Tačiau Azijos šalyse Taivano vardas ir statusas yra vertinamas ir gerbiamas. Štai prieš keletą metų įvykus žemės drebėjimui Japonijoje, Taivanas buvo pirmas pagal surinktą paramos dydį. Visiems buvo netikėta, kad tokia maža šalis taip stipriai parėmė nukentėjusiuosius Japonijoje.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
