Tai, ką surasite tiktai Kuboje – ugningą salsą, geriausius cigarus ir turkio spalvos vandenyną

Kuboje tiesiog verda gyvenimas, persmelktas Lotynų Amerikos šokių ritmo, o iš kone kiekvienos užeigos sklinda kubietiškų cigarų kvapas. Nesibaigiantys šokiai Mėnulio šviesoje, šventės, turkio spalvos vandenynas ir liepsnojantis žmonių temperamentas kasmet čia privilioja gausų būrį turistų iš viso pasaulio.

Istorijos vingiai

Nuo XV a. pabaigos Kuba buvo Ispanijos kolonija. Nors vietiniai kovojo dėl savo valdų, tačiau visa Kubos teritorija iki 1515 m. priklausė ispanams. Gerai besivystančiai cukraus ir tabako gaminių plėtrai koją pakišo nykstanti indėnų gentis, todėl šalyje pradėjo stigti darbo jėgos. Taigi į Kubą pradėti vežti Afrikos vergai. Jų čia dar daugiau atvežta per Septynerių metų karą.

Patobulėjus cukraus gamybos technologijoms, Kuba tapo pagrindinė cukraus tiekėja pasaulyje. XIX a. pabaigoje čia panaikinta vergovė. Nepriklausomybę šalis atgavo po ilgų kovų, karų ir sukilimų. 1899 m. Kuba perduota JAV.

Tuomet buvo pradėta masinė sveikatos programa kovojant su epideminėmis ligomis, taip pat įtvirtinta švietimo sistema. 1990 m. pradėta organizuoti savivaldybių rinkimus ir steigiamąjį susirinkimą. 1991 m. vasario mėnesį buvo rengiama ir patvirtinta Konstitucija. XX a. pradžioje nualintą Kubos ekonomiką atgaivino amerikiečių ir ispanų investicijos.

Įvykus Kubos revoliucijai, Fulgencio Batista neteko valdžios, o JAV paskelbė, kad šalį valdys Fidel’is Castro. Tuomet Kuba tapo socialistine valstybe. Vėliau F. Castro pradėjo eiti premjero pareigas, kiek vėliau – šalies prezidento.

Vienas sudėtingiausių valstybės laikotarpių – Sovietų Sąjungos žlugimas. Tuo metu Kuboje esanti nafta jau buvo beveik išsekusi, gyvenimo sąlygos pradėjo prastėti: apribotas transportas ir elektra, netgi imta normuoti maistą.

Nuo 1994 m. šalyje legalizuotas doleris. Valstybės skilimą lėmė Kuboje atsiradusios dvi pinigų valiutos, t. y. peso ir dolerio. Per šį laikotarpį padaugėjo nusikaltimų, protestų ir kt.

Karščiu alsuojantis klimatas

Karščiausia Kuboje būna birželio–rugpjūčio mėnesiais. Tuomet temperatūra pakyla net iki 38 °C. Vidutinė metinė oro temperatūra – 25,5 laipsniai šilumos, o saulė gyventojus lepina kone visus metus.

Vėsiausias – sausio mėnuo. Tuomet termometro stulpelis siekia +21 °C. Vasarą vandens temperatūra būna 28 ºС, o žiemą – +25 ºС. Anot turistų, atostogas Kuboje geriausia planuoti balandžio–gegužės mėnesiais, nes tuo metu saulė būna ne tokia kaitri, iškrenta ypač mažai kritulių ir nėra labai drėgna. Taip tuo metu retai būna uraganų, kurių sezonas prasideda liepos mėnesį ir tęsiasi iki pat lapkričio.

Įvairiatautis valgiaraštis

Kubietiškai virtuvei būdingi ir kitų šalių valgiai. Tam įtaką padarė ilgą laiką salą valdę ispanai, į Kubą atvežti vergai iš Afrikos ir emigrantai iš Azijos. Šalies gyventojai dažniausiai valgo mėsą, įvairius desertus, jūrų gėrybes ir daržoves.

Mėgstamiausi kubiečių patiekalai gaminami iš kiaulienos – cerdo asado, keptos vištienos – polo asado ir baltų ryžių bei pupelių – kongri. Itin populiari – marinuota mėsa, kuri dažnai kepama ant grotelių. Saloje gaminamas maistas – labai kaloringas ir maistingas.

Be to, kubiečiai valgo tik baltą duoną, kuri patiekiama kone prie kiekvieno patiekalo. Per pietus ir vakarienę šios salos gyventojai dažnai gurkšnoja vyną arba valgo saldų desertą, pavyzdžiui, ledus, karamelinį, ryžių pudingą, desertinį kremą su romu, vaisių marmeladą, saldžią duoną ir pan.

Kraują kaitinantys šokiai

Kuboje beveik kiekvieną gyventojų ir turistų žingsnį lydi muzika. Atrodo, kad visi tiesiog žino, kaip reikia judėti. Populiariausias šokis – salsa, gimusi sumaišius ispanų, afrikiečių ir indėnų šokių judesius bei muziką. Tai labai aistringas ir itin energingas šokis, kurio esmė – visapusiškas partnerių pasitikėjimas. Tik tuomet moters judesiai tampa plastiški, o vyras gali atskleisti tikruosius gebėjimus. Salsai būtina improvizacija.

Tradicinis Kubos šokis – Habanera – išsiskiria iš kitų itin lėtu ritmu ir subtiliais judesiais. Comparsa – populiarus karnavalų ir įvairių švenčių šokis. Pagrindiniai judesiai – maži žingsneliai, simbolizuojantys afrikiečių vergus, kurie dėl grandinėmis supančiotų kojų negalėjo laisvai judėti. Ča ča ča pradininkas ir kūrėjas – kubietis Enrique’as Jorrin’as, kuris šį šokį sukūrė remiantis mambos judesiais.

Šio šokio pavadinimas kilo iš šnypščiančio garso, kurį sukeldavo kubiečių bekulniai bateliai. Ritmingi kūno judesiai perteikia žaismingą, valiūkišką, atpalaiduojančią ir neįpareigojančią nuotaiką. Rumbai būdingi lėti ir ramūs žingsneliai, kuriais reikia atskleisti stiprų partnerių ryšį, parodyti gundymo elementų. Tai gana erotiškas šokis.

Kokybiškiausi cigarai

Nors Kuba nėra vienintelė šalis, kurioje auginamas tabakas, vis dėlto būtent čia įsišaknijusios seniausios cigarų auginimo ir sukimo tradicijos. Anot ekspertų, čia palankiausios sąlygos kokybiškiems tabako lapams vešėti, nes iškrenta kritulių tiek, kiek reikia, o nedidelė temperatūros kaita tabako lapams nekenkia.

Be to, kiekvieną plantacijos augalą darbuotojai turi aplankyti net apie keliasdešimt kartų. Tuomet lapai nupjaunami, rūšiuojami pagal tekstūrą ir dydį, džiovinami, o tada rūšiuojami pagal spalvą bei paliekami fermentuotis. Norint išgauti specifinį cigarų skonį, reikia sumaišyti įvairių rūšių tabako. Jo dūmo aromatą atskleidžia būtent viršutinis lapas.

Varadero – populiariausias kurortas

Tai nedidelis miestelis, kurio pakrantę skalauja žydras vandenynas, o smėlio paplūdimiai 1992-aisiais buvo išrinkti vieni gražiausių pasaulyje. Poilsiautojai čia randa viską, ko geidžia širdis geidžia: nuo prabangių arba sovietinius laikus menančių viešbučių, barų, naktinių klubų iki kerinčios gamtos.

Keliautojų akis patraukia ryškiaspalviai koraliniai rifai ir jų gyventojai. Čia yra net 23 nardymo centrai. Turistai nepraleidžia progos aplankyti ir žymiosios Ambrosio olos, ant kurios sienų išraižyta įvairių piešinių, ir Varadero nacionalinio parko.

Ambos Mundos viešbutis

Havanos senamiestyje įsikūrusiame viešbutyje dažnai lankydavosi garsus rašytojas Ernestas Hemingvėjus. Čia jis gyveno apie septynis metus ir vis atvykęs rinkdavosi būtent 501 kambarį. Gyvendamas Kuboje rašytojas parašė visame pasaulyje žinomus kūrinius „Senis ir jūra“ ir „Kam skambina varpai“.

Šiuo metu viešbutis yra restauruotas, tačiau E. Hemingvėjaus kambarys nepaliestas. Tursitai turi galimybę ir dabar pamatyti, kaip ir kur gyveno amerikiečių novelistas, romanistas ir Nobelio literatūros premijos laureatas.

Žemynas, regionas: Centrinė Amerika, Karibai
Sostinė: Havana
Plotas: 110 860 km2
Gyventojų skaičius: 11 382 000
Kalba: Ispanų
Laiko skirtumas: 7 val.
Atstumas nuo Vilniaus iki Havanos: 5 845 km
Viza: Reikalinga
Skrydžio trukmė: Apie 12 val.

ĮDOMU

Kuboje yra apie 10 000 kvapiųjų augalų ir prieskonių.

Tai 17 pagal dydį sala pasaulyje.

Beisbolas – kubiečių populiariausia sporto šaka.

Kuboje itin išvystyta sveikatos sistema.

Apie 51 % gyventojų sudaro mulatai.

Varadero kurortas išgarsėjo, kai čia apsigyveno multimilijonierius Diuponas.

Šio kurorto pasididžiavimas – 20 km besidriekiantis balto smėlio paplūdimys.

Trinidadas – kolonijinis miestas, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Kristupas Kolumbas Kubos miestą Barakoa laikė vienu gražiausių pasaulio kampelių.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!