Sveiki atvykę į Gruziją: Mestija

Svanetijos regiono sostinė Mestija - dar vienas kalnų mėgėjų rojus. Tiek žiemą, tiek vasarą ten yra ką veikti. Tiesa, šis kalnų rojus yra gan toli nuo Tbilisio ir iki šiol egzistuoja daugybė mitų apie pačius kalnus ir jų gyventojus - svanus.

Prieš maždaug nei dešimtmetį nuskambėjo istorija, kaip lietuvių stovyklautojų grupė buvo apiplėšta Svanetijos kalnuose. Patys vietiniai pripažįsta, kad dar visai neseniai čia vyravo skurdas ir nusikalstamumas, o drąsiai jautėsi tik krauju su Svanetija susiję gruzinai.

Dabar situacija visiškai pasikeitė. Vyriausybė metė didžiulius išteklius, kad atstatytų patį Mestijos miestą ir pavertė jį dailiu akmeninių bokštų (anksčiau kiekviena svanų šeima turėjo bokštą, kuriame pavojaus atveju slėpdavosi patys ir slėpdavo savo turtus) bei akmenimis grįstų gatvelių užutekiu. Pastatytas ne tik modernus oro uostas (deja, tuštokas), bet ir įspūdingas Svanetijos istorijos ir etnografijos muziejus, turintis dar įspūdingesnę senovinių vertybių kolekciją.

Pats Svanetijos regionas laikomas Gruzijos bastionu, kur nuo seniausiųjų laikų buvo saugomos gruzinų vertybės.

Svanetijoje dabar visiškai išspręstas saugumo klausimas bei rekonstruotas kelias į Mestiją. Sunku būtų pasakyti, kurio kelio – ar į Kazbegį, ar į Mestiją – vaizdai dailesni. Bet kokiu atveju tai nepakartojama ir adrenalino kupina kelionė.

Patys svanai labai skiriasi nuo kitų gruzinų. Jų kalba bei religiniai papročiai ne tokie, kaip daugumos Gruzijos gyventojų. Jeigu norite juos geriau pažinti, apsigyvenkite ne viešbutyje, o vietos svečių namuose, kuriuos laiko dauguma Mestijos gyventojų.

Bet apie gruzinus ir jų būdą – kitame straipsnyje, o dabar apie Mestiją. Įspūdingas ne tik pats miestelis, bet ir jį supantys kalnai. Jie atšiauresni nei Kazbegio kalnai ir tuo dar gražesni.

Čia stūkso aukščiausias Gruzijos kalnas – Šchara, kurio aukštis tik keliasdešimt metrų didesnis nei Kazbegio viršūnė. Tačiau neprofesionaliems kalnų mėgėjams lipti į ją nerekomenduojama – tai žymiai sudėtingesnė viršūnė, nei Kazbegis.

Vis dėlto nuobodžiauti paprastiems keliauninkams Mestijoje neteks. Galima nesunkiais maršrutais pasivaikščioti po tarp kalnų išsimėčiusius kaimus, kiekviename kurių – šimtmečius skaičiuojančios bažnytėles ir juos puošiančios ikonos. Galima pakilti ir į virš debesų esantį restoraną ar niekur neskubant paklaidžioti pačios Mestijos senosiomis gatvelėmis.