Pradėkime nuo to tradicinio šašlyko, kuris gali būti iš veršienos, jautienos, avienos, kiaulienos ar buivolienos.
Skirtingai nei armėnai, gruzinai šašlyko nemarinuoja, vienintelis prieskonis – druska. Šašlykas visada daromas iš šviežios mėsos, o ir ši, pavyzdžiui, kiauliena, labai skiriasi nuo lietuviškos. Mat kiaulės Gruzijoje dažniausiai laisvai klaidžioja po kaimus ar net laipioja po kalnus ir maitinasi visiškai natūraliai, skirtingai nei lietuviški nupenėti bekonai.
Todėl gruziniška kiauliena nėra labai riebi ir kieta. Beje, prie šašlyko jokių ryžių ar bulvių garnyro nelaukite. Gruziniška, ką tik iš krosnies ištraukta duona, daug žolių ir daržovės – tai vienintelis garnyras.
Chinkaliai – dar vienas gruziniškos virtuvės šedevras. Tai tarsi didžiuliai koldūnai, kurie gali būti iš kiaulienos, kiaulienos ir jautienos, jautienos, sūrio, grybų ir net bulvių. Svarbiausia neapsijuokti juos valgant. T.y. padėkite į šalį šakutę su peiliu ir imkite juos rankomis, tada atsargiai perkąskite ir išsiurbkite viduje susikaupusį sultinį, o po to suvalgykite visą, paliekant tik uodegėlę.
Chačiapuri – kažkuo primena picą. Tai paplotėlis, kurio viduje sūris, o kartais ir virtos pupos. Sotus ir skanus patiekalas tiek karštas, tiek šaltas.
Nors patys gruzinai nėra dideli sriubų mėgėjai, bet jų charčio ar čihirtmą nepaliks abejingų. Tiesa, vienintelė sriuba, apie kurią su pagarbą atsiliepia gruzinų vyrai, tai haši. Mat ji valgoma anksti ryte ir po labai audringos užstalės. Ji kartu su vynuogių degtine čača esą gydo nuo pagyrių geriau nei „Borjomi“.
Viščiukas tabaka, keptas paršiukas, kebabas lavaše, žolelių užtepėlės phali, įvairūs sūriai, troškinys čašašuli, virta veršiena chašlama, keptos viščiukų kepenėlės ir širdelės kučmači, pupelių troškinys lobio, kukurūzų košė su sūriu arba kitaip gomi, baklažanų patiekalas adžabsandali ir dar gausybė gruziniškos virtuvės stebuklų – seilė varva prisimenant. Tad laikas užsigerti vynu.
Vynas – neatsiejama Gruzijos dalis. Jis geriamas dažnai ir visur. Ne vienas gruzinas jums pasigirs, kad išties, tai Gruzija yra vyno gimtinė ir čia šis gėrimas esą buvo gaminamas dar prieš 7 tūkst. metų, o pats žodis „vynas“ yra kilęs iš gruziniško žodžio „gvino“.
Gruzija turi aibę rūšių vyno, bet geriausi laikomi iš Kachetijos regiono. Ten gaminamas ir labai išskirtinis, tirštas, tamsiai raudonas, tarsi jaučio kraujas „Saperavi“, kurį kai kas pataria naudoti tik kaip vaistą, kraujo apykaitai pagreitinti.
Visas gruziniškas vynas yra išskirtinis. Nors dabar vietos gamintojai jau pradėjo jį taikyti prie europietiškų skonio receptorių, tačiau gruziniškas vynas vis tiek turi savo ypatingą prieskonį. Tai vynas su charakteriu.
Skiriasi ir vyno gėrimo kultūra. Užstalių metu vynas pilstomas į maždaug 100 gr stikliukus ir geriama iki dugno. Raudonas vynas – skirtas moterims, baltas – vyrams, nes šie jo daug išgeria. Šventei įsibėgėjus tamada (stalo komendantas) išsitraukia ragą, o tada...
