Keliaujant tiesiai iš Europos, Krabi galima pasiekti skrendant tiesiai iki Phuketo, o iš jo - plaukti laivu iki Krabi ar kokio kito Krabi provincijos miesto. Na, o tokiems blūdinėtojams, kurie per paskutinį mėnesį į Tailandą atvyksta tranzitu jau trečią kartą, nieko kito nebelieka, kaip skristi iš Bangkoko į Krabi. Galima važiuoti ir autobusu, tačiau 1000 km įveikti reikia skirti 12-13 val., o taip norisi prie jūros.
Nesėkmingai bandau prisiminti, kada Europoje teko skrist iš vienos šalies į kitą tokio dydžio lėktuvu, kaip čia skrenda iš vieno miesto į kitą. Nors Krabi oro uoste iškabinti užrašai, kad autobuso bilietą reikia įsigyti neišėjus iš pastato, išeinu kaip nieko nemačius. Kadangi pasirinkau apsistoti ne pačiam Krabi mieste, o šalia esančiam Ao Nang, reikia autobuso, kuris vežtų bent jau ta kryptimi.
Transporto netrūksta. Autobusai laukia keliautojų. Viskas labai patogu. Tai, kad nesugebėjau nusipirkt autobuso bilieto oro uosto pastate esančiose kasose - irgi nieko tokio. Tailande turistų aptarnavimas stulbinantis. Kažkam padaviau pinigus, subėgiojo nupirkt man bilietą, pasiteiravo, koks viešbutis Ao Nang, kad žinotų, kur sustot autobusui.
Galiu žioplinėt kiek noriu, vis tiek bus manim pasirūpinta. Autobusas sustojo pagrindinėje miesto gatvėje šalia rodyklės su nuoroda į mano nakvynės vietą. Tempiu kuprinę nurodyta kryptimi ir keikiu save, kad eilinį kartą apsigavau, pasižiūrėjus gražių nuotraukų internete. Nei jūros, nei miesto centro, kažkokiam visiškam užkampy susiradau bungalou tipo namuką.
Tačiau mano nepasitenkinimas savim išgaravo, kai pasiekiau nakvynės vietą. Už maždaug 90 Lt nakčiai gavau puikų dvivietį namuką, pusryčius ir dienos išvyką į 3 salas. Namukų kompleksas labai gražiam sode šalia įspūdingų uolų. Yra baseinas, tačiau viešbučio autobusas nuolatos nemokamai vežioja į paplūdimį.
Iš pradžių atrodė nesąmonė gyvent prie uolų, o ne prie jūros, bet kai pajūry pamačiau stendus su nurodyta kryptim, kur bėgti cunamio atveju, supratau, kad vis dėlto prie uolų ir toliau nuo jūros šitam regione yra saugiau.
Atvykus į naują vietą, mėgstu pirmiausia susižinoti, kokiu būdu aš vėliau iš jos išsinešdinsiu. Noriu atgal į Bangkoką grįžti autobusu. Visos kelionių agentūros kaip susitarę pardavinėja autobuso bilietus į vienintelį naktinį autobusą, o aš noriu keliauti dieną. Tenka važiuoti į Krabi autobusų stotį.
Iš Ao Nang į Krabi nuolat kursuoja tokie mikroautobusų ir tuk-tukų hibridai. Lekia kaip nenormalūs, bet kelionė užtrunka tik 30 min. Stotis Krabi pobaisė, bet autobusai stovi gan nauji ir netgi gaunu bilietą kelionei į Bangkoką dieną.
Krabi miestas kurorto neprimena, eilinis didmiestis su daugybe žmonių ir mašinų. Mano pasirinktas Ao Nang labiau kurortiškas ir mažesnis. Pajūrio zona priklausoma nuo potvynių ir atoslūgių, todėl miesto centre kažkas panašaus į paplūdimį atsiranda po pietų. Tačiau yra paplūdimių toliau nuo miesto centro su platesniu smėlio ruožu, jei kam būtina pagulėt prie jūros iš ryto.
Kavinių bei restoranų daugybė, tačiau juose kainos labai europietiškos. Žinant, kad esu Azijoje, kur viskas turėtų būti pigu, rankos nekyla mokėti 10 eurų už picas, pastas ir panašius gardėsius. Norint pavalgyt tikrai pigiai, reikia ieškot, kur valgo vietiniai. Kurorte, kur viskas išblizginta, pritaikyta turistams, tokių vietų surasti gan nelengva.
Turgus, kur kartais galima ir pavalgyti, kažkur miesto pakrašty, pėsčiom nenueisi. Radau keletą kioskelių kažkur tarp vieno paplūdimio ir kito. Kainos mažesnės, bet prancūziško tipo blynai Tailande kažkodėl neatrodo įdomiai. Kurortas vis dėlto turi ne tik savų privalumų, bet ir trūkumų. Nors keliauti po tokias vietas patogiau ir lengviau, bet atitinkamai ir kainos gerokai didesnės.
Kulinariniai ieškojimai baigėsi eiliniam supermarkete. Graužiu batoną savo puikiam namuke, klausausi, kaip čiulba paukščiai, grožiuosi vakaro saulės rausvai nuspalvintomis uolomis ir nekantraudama laukiu rytdienos ekskursijos laivu į tris aplinkines salas.
I.Ledkalnynės nuotraukos
