Specialistai tikina: jūra gydo daugybę ligų. Tačiau kartais ji gali būti pavojinga sveikatai. Kad išsiaiškintume, prie kokios jūros galima tikėtis ekologiškiausių maudynių, žvilgtelėkime į pasaulio okeanologų sudarytą jūrų reitingą.
Raudonoji jūra
© Corbis/Scanpix

1. Seišelių ir Karibų jūros salos

Toli nuo civilizacijos nutolusios salos – geriausia vieta maudynėms. Vanduo ten – idealiai skaidrus ir visus metus labai šiltas. Stiprios vandenyno tėkmės netoli šių salų padeda atkurti ekologinę pusiausvyrą, netoli kranto esantis jūros dugnas staigiai gilėja, o tai neleidžia užsilaikyti atliekoms. Nors atliekų esama nedaug: pramonės – jokios, o naftos tanklaivių maršrutai – toli.

2. Portugalijos Atlanto vandenyno pakrantė ir Negyvoji jūra

Nutolusioms saloms nedaug nusileidžia Atlanto vandenyno pakrantė Portugalijoje. Mažai atliekų teikianti pramonė, gilus vandenų dugnas, be to, juk vandenynas – jį užteršti kur kas sunkiau negu jūrą. Išilgai Portugalijos vandenis valo Golfo srovės atšaka.

Negyvoji jūra – taip pat labai švari, bet apie jokius jūros gyventojus negali būti nė kalbos: vanduo toks sūrus, kad niekas jame negyvena – nei gėlės, nei žuvys, nei dumbliai. Tačiau šios jūros vanduo – labai naudingas: jis gydo ne tik odą, bet ir reumatą bei depresiją.

3. Indonezijos archipelago kurortai, Malaizija, Singapūras

Čia jūra – taip pat labai šilta ir švari, tačiau gali tekti susipažinti su medūza, praminta jūros širše, turinčia 5–6 metrų ilgio skaidrius čiuptuvėlius su nervus paralyžiuojančiais nuodais, kurie mažų mažiausiai nudegins odą. Jūrų ežiai čia taip pat veisiasi itin gausiai. Reikia būti atsargiems ir su koraliniais rifais: jeigu prisiliesite prie vadinamojo ugninio koralo, geriausiu atveju apsisvilinsite, panašiai kaip jaunomis dilgėlėmis. Net jei neplaukiosite tarp akmenų, paplūdimyje galite atsistoti ant didelės kriauklės, kurioje gyvena moliuskas – savininkas pavojingo straubliuko, kuriuo jis žudo žuvis. Žmogui, suprantama, susidūrimas taip pat nepraeitų be padarinių. Taigi, visa, kas gražu ir ryšku, geriau stebėti iš tolo.

4. Rytinė Viduržemio jūros dalis

Puiki vieta ekologiškų maudynių ir šviežiausių jūros produktų mėgėjams: jūra čia beveik nenukentėjusi nuo civilizacijos. Graikijos, Izraelio ir Turkijos paplūdimius skalaujančios Viduržemio jūros vandenys – patys švariausi ir „gyviausi“ visame Viduržemio regione. Bėda, su kuria negali susidoroti jūra netgi šiuose rajonuose, – polietileniniai maišeliai, kurie visiškai neyra. Vanduo skaidrus, tad jie gerai matomi.

5. Egipto Viduržemio jūros pakrantė

Ji niekada nebūtų patekusi tarp lyderių, jeigu Nilas nebūtų nustojęs įtekėti į Viduržemio jūrą. Prieš dešimtį metų į upę pateko vandeninis hiacintas, kuris greitai išplito, ir Nilas pražydo. Tačiau šis gyvybingas augalas pasirodė kilęs iš drėgnosios Floridos, todėl jis išgarina labai daug skysčio.

Sausajame Egipte vandeniniai hiacintai gausiai garina upės vandenį, tad jis iš esmės nepasiekia jūros. Gal ir gerai, nes jeigu pasiektų, jūros vanduo būtų nešvarus, pilnas trąšų. Taigi dėl tokio ekologinio nemalonumo jūra tapo švaresnė, o vandeniniai hiacintai gyvena puikiai ir netgi prisitaikė prie herbicidinių atakų.

6. Egėjo ir Raudonoji jūros

Jūra prie Graikijos krantų – gana skaidri, joks planktonas paviršiuje netrukdo nardytojams. Tačiau turkiškoji Egėjo jūros pakrantė tampa vis problemiškesnė: pavyzdžiui, dėl nutekamųjų vandenų pakrantė nuo Izmiro iki Stambulo vis dažniau pasipuošia „raudonaisiais“ potvyniais. Iš vandenyno glūdumos iškyla sluoksniai vandens, gausūs fosforo ir azoto, dėl to pradeda greitai veistis toksiška (ir žmonėms, ir žuvims) mikroflora – jūra prie krantų tampa rusvai raudonos spalvos.

Nepaisant Sueco kanalo, kuriuo kursuoja naftos tanklaiviai, artumo, Raudonoji jūra greitai „suvirškina“ nešvarumus, kaip bet kuri atogrąžų jūra, kurioje daug „alkanų“ dumblių, žuvų ir mažai maisto. Kad ir kaip būtų keista, naftos dėmė atogrąžų jūros ekosistemos taip pat yra laikoma neblogu užkandžiu.

Pavyzdžiui, per JAV karinę jūrų operaciją „Audra dykumoje“ į jūrą pateko daug naftos. Ir ką jūs manote: vandenys atsikūrė per kelis mėnesius (palyginkite – šiaurinės jūros po panašaus šoko atsigaivelėja tik po 5–7 metų). Tiesa, perspėjimas dėl ryškiaspalvių žuvų ir medūzų lieka galioti: neprisilieskite nei prie pelekų, nei prie čiuptuvėlių. Murenos, besislapstančios tarp akmenų, kandžiojasi kaip jaunos buldogės.

7. Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos Viduržemio jūros paplūdimiai

Čia padėtis – santykinai palanki. Viduržemio jūra, aišku, gali viską „suvirškinti“, nors Prancūzija, Italija ir Ispanija yra trijų ketvirtadalių pramoninių ir žemės ūkio teršalų, patenkančių į jos vandenis, kilmės šaltinis. Tačiau greitai jūros savireguliacijos jėgos išseks: „Greenpeace“ jau skelbia nerimą – daugybė paplūdimių, įsikūrusių nuo Kanų iki Kaprio, neatitinka ES normų. Jau nekalbant apie liūdnus faktus: čia 2–3 kartus sumažėjo gyvūnų, atplaukiančių į krantą, t. y. vėžlių ir ruonių, populiacija.

Beje, pastaruoju metu vietos gyvūnija vis prasčiau susidoroja su svetimais jūrų augalais. Pavyzdžiui, prie Prancūzijos Rivjeros ir Italijos krantų jūržolės (dėl jūros užterštumo nuotekomis) ima plisti žaibišku greičiu. Šios piktžolės išskiria toksinų, žudančių giliavandenius dumblius.

8. Adrijos jūra, Tuniso pakrantės

Šiaurės Adrijos vandenys ir vandenys, skalaujantys Tuniso paplūdimius, ne visai skaidrūs dėl padidėjusio chlorofilo kiekio – esant 25–27 laipsnių vandens temperatūrai, jūra gali pražysti. Šiuose rajonuose vandens apykaita nėra intensyvi, pramoninės atliekos užsilaiko ilgiau. Į Adrijos jūrą su Po upės vandenimis patenka italų pramonės atliekos. Dabar jų kiekis yra dešimtis kartų didesnis negu prieš pusšimtį metų.

9. Baltijos jūra

Gaila, tačiau maudytis joje – ne itin malonu, nes vanduo – purvinokas. Baltijos žuvys – taip pat ne itin geros kokybės. Kalta geografinė padėtis: jūra yra apsupta pramoninių šalių, po ją plaukioja naftos tanklaiviai. Be to, dėl žemos temperatūros ji lėtai atsikuria po teršalų dozės.

10. Juodoji jūra

Ach, Juodoji jūra! Ji, vargšelė, atsidūrė pačiame reitingo gale. Mat yra beviltiškos būklės, kurios pagerinti iš esmės neįmanoma. Vandens surinkimo ir pačios jūros teritorijų santykis – nepalankus (6:1), vandens apykaita – labai lėta, be to, į šią jūrą įteka Dunojus, įveikęs trejetą dešimčių Europos šalių.

Bulgarijos kurortuose jūra – rusvokos spalvos, matomumas čia siekia viso labo 20 centimetrų. Okeanologų duomenimis, Juodoji jūra yra itin smarkiai nukentėjusi yrant Jugoslavijai: buvo susprogdintas chemijos kombinatas, nuodų porcija pateko ir į vandenis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (136)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (11)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (16)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Mobiliojo ryšio tiekėjams artėja atpildo valanda (66)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (24)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (151)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (10)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (15)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...