Suomijoje gyvenantys lietuviai - atvirai apie savo patirtis: kai kur jie nuo mūsų labai atsilikę

 (25)
Rinkdamiesi šalis atostogoms, kelionėms ar tiesiog gyvenimui, lietuviai į sąrašo viršų iškelia šiltuosius kraštus. Tačiau ne ką mažiau patrauklios yra ir šiauriau esančios šalys.
Šarūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat skaitykite: Nuo šiol pasiekti Helsinkį iš Vilniaus galima dar patogiau

arba: „Švediško stalo“ paslaptys ir kita, ko nežinojote apie maistą Skandinavijoje

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Štai Suomija žmones vilioja tiek savo nuostabia gamta, tiek lankytinomis vietomis, kurių sąraše galima rasti viską – nuo architektūrinių paminklų iki Kalėdų Senelio namų. O ir Suomijoje gyvenantys lietuviai pasakoja, kad žmonės čia visada mandagūs, draugiški ir besišypsantys.

Pribloškiančio grožio gamta

Suomijos gamtos vaizdus sunku sumaišyti su kurios nors kitos šalies. Apsidairius po šios šalies kraštovaizdį tampa aišku – čia gali pamatyti visko. Suomijos gamtoje gausu ežerų, upių, miškų, lygumų.

Suomija mažai kalvota, joje vyrauja lygumos. Net 71 proc. Suomijos teritorijos padengta miškais. Tiesa, šis skaičius yra sumažėjęs - dar prieš keletą metų Suomijos miškingumas buvo daugiau nei 80 proc.

Ne veltui Suomijoje gyvas posakis: „Suomija be miško, kaip meška be kailio“. Beveik pusę visų miškų sudaro pušys, drėgnesnėse vietose auga ir eglės, o piečiau galima rasti ir mums labiau pažįstamų medžių – ąžuolų, klevų, beržų. Šioje šalyje miškams yra skiriamas ypatingas dėmesys, galioja miškų apsaugos įstatymai, sukurtos įvairios organizacijos šio išskirtinio Suomijos bruožo saugojimui.

Suomija taip pat gali pasididžiuoti savo ežerais. Suomijos pietryčiuose galima rasti turbūt įstabiausią vietą šioje šalyje – Suomijos ežeryną. Tūkstančio ežerų šalimi vadinamoje Suomijoje net keletas tūkstančių įvairiausio dydžio, ilgio, formų ežerų. Didžiausi jų yra Saima, Inaris bei Peijenė. Suomijos kraštovaizdis yra vienas ežeringiausių visame pasaulyje – net trečdalį šios šalies ploto užima ežerai.

Pačioje Suomijos šiaurėje, už speigračio, kuomet saulė nenusileidžia daugiau nei 70 parų, būna baltosios vasaros naktys. Jų metu galima matyti įspūdingo grožio šiaurės pašvaistes. Vėliau, kai saulė nepakyla virš horizonto ateina poliarinės naktys.

Lankytinos vietos – nuo bažnyčių iki Kalėdų Senelio namų

Vietų, kurias būtų verta aplankyti atvykus į Suomiją, gausu. Vien sostinėje Helsinkyje tokių vietų dešimtys, o gal net šimtai. 

Bene kiekvieno vaiko, o gal net ir suaugusiojo svajonė, yra susitikti su Kalėdų Seneliu. Suomijoje tai įmanoma. Pačioje Suomijos šiaurėje, Laplandijoje galima rasti Kalėdų Senelio namus. Įdomu tai, kad suomiai dažnai įsivelia į ginčus su Šiaurės Amerikos kontinento gyventojais, mat pastarieji sako, kad Kalėdų Senelis gyvena Šiaurės Ašigalyje.

Laplandijoje taip pat galima apsilankyti Ranua zoologijos sode ir pasigrožėti natūralioje aplinkoje gyvenančiais lokiais, vilkais, elniais. O viena mėgstamiausių turistų pramogų yra pasivažinėjimas šiaurės elnių traukiamomis rogėmis.

Suomijoje gausu ir architektūros paminklų bei kitų lankytinų vietų. Vienas tokių yra prie pat Helsinkio įsikūręs mokslo populiarinimo muziejus „Heureka“, kur žmonės visus mokslinius eksperimentus gali išbandyti patys. Turistams rekomenduojamų aplankyti Suomijos vietų sąraše yra ir Suomijos parlamento rūmai, Muminukų muziejus, Operos rūmai, „Finliandijos“ rūmai, uoloje iškalta Tempeliaukio bažnyčia ir t.t.

Lietuviai Suomijoje jaučiasi laimingi

Šiuo metu Suomijoje gyvena apie tūkstantį lietuvių. Nors šis skaičius gerokai mažesnis nei lietuvių gyvenančių Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, čia gyvenantys tautiečiai yra gana vieningi, turi įsteigę Suomijos lietuvių bendruomenę.

Viena iš Suomijoje gyvenančių lietuvių yra ir Živilė Varanauskienė. Jauna moteris, kilusi iš Varėnos rajone esančio Valkininkų miestelio, į Suomiją išvyko gyventi prieš pusmetį, nors jos vyras ten jau trejus metus. Živilė pasakojo, kad jai pradėjus susitikinėti su dabartiniu savo vyru, jis jau dirbo Suomijoje.

Pirmasis jo darbas buvo lietuviškoje statybų įmonėje, tačiau vėliau jis perėjo dirbti į suomišką įmonę. Živilei gyvenant Lietuvoje, jos vyras dalindavosi įspūdžiais iš darbo, pasakodavo apie naujus išmoktus suomiškus žodžius, kurie prie lietuvių kalbos pratusiai ausiai, skambėdavo juokingai, siųsdavo nuotraukas ir pasakodavo apie šios šalies grožį ir kitus privalumus.

Po metų draugystės pora susituokė, jiems gimė sūnelis. Žinoma, jaunai šeimai atsibodo gyventi atskirai, matytis tik kas pusantro mėnesio, tad artimųjų paraginta Živilė ryžosi išvykti pas vyrą į Suomiją.

Tik atvykusi į Suomiją Živilė pastebėjo, kad suomiai be galo daug dėmesio skiria vaikams. Ji pasakojo: „Aplink kiekvieną namą pilna tvarkingų ir prižiūrimų žaidimų aikštelių, kuriose niekada nepamatysi girtaujančių ar šunis „dresuojančių“ žmonių.“ Živilė taip pat pastebi, kad Suomijoje labai tvarkingi miestai, sutvarkyti ir modernūs keliai, o vairuotojai labai mandagūs.

Patys suomiai, pasak Živilės, labai malonūs bei paslaugūs. Jauna moteris pasakojo labai nustebusi, kai ne kartą gatvėje su sveikinosi visai nepažįstami, nematyti žmonės. Ji taip pat pabrėžė, kad kaimynystėje gyvenantys vaikai puikiai išauklėti ir taip pat yra labai mandagūs tiek vyresniems, tiek bendraamžiams.

Pasak Živilės, Suomijoje žmonės niekur neskuba ir nesvarbu ar tai būtų kelyje, ar parduotuvėje, eilėje prie kasos: „Jei ko kasininko paklausi, tai mielai viską paaiškina ir pataria, nors ir už nugaros nusitęsusi nemenka eilė. Nei vienas nepradeda niurzgėti, ar bartis, kad tu gaišini jų laiką. Dar išgirdęs apie bėdą, žmogus taip pat prisijungs prie pokalbio.“

Tiesa, ne viskas Suomijoje rožėmis klota. Živilė pasakojo, kad daugiausia sunkumų iškilo tvarkantis dokumentus. Ji sakė: „Čia matyt dėl tos pačios priežasties, kad jie niekur neskuba, tavo bėdos gali ir palaukti, nes kavos pertrauka svarbesnė.“ Pasak jos, biurokratijos čia pilna visur ir nesvarbu, kad į kokią nors įstaigą kreipiesi paprasčiausiu klausimu. Tačiau ir čia ji įžvelgia teigiamų savybių – tai išmoko saugoti ir kaupti dokumentus.

Jauna moteris taip pat pasakojo, kad sunkumų iškilo ir ieškant būsto. Pasak jos, kad ir kokie malonūs suomiai bebūtų, apie mūsų tautiečius ir apskritai kitataučius užsienyje yra susidariusi nekokia nuomonė ir tai jiems šiek tiek pakišo koją. Dėl šios priežasties jos šeima butą netoli Helsinkio rado tik po poros mėnesių.

Živilė pastebi, kad Suomija yra švaresnė ir tvarkingesnė šalis. Tačiau, nepaisant to, daug kas jai ten primena Lietuvą: „Gamta beveik tokia pati, miškai, ežerai ir jūra viskas panašu, tik jei ne žiemą pūpsantys kalnai sniego ir daugybę akmenų su uoloms, tai viskas būtų kaip tėvynėje.“

Liko sužavėtas Suomijos gamta

Kitas Suomije gyvenęs lietuvis, Kaune gimęs Šarūnas Ramonas pasakoja kiek kitokius įspūdžius. Lietuvoje multimedijos projektais užsiiminėjęs vyras į Suomiją išvyko vedinas su darbu susijusių tikslų ir sako, kad mielu noru sugrįžtų ten, nors ir pastebi neigiamų Suomijos savybių.

Šarūnas į Suomiją išvyko atlikti stažuotę. Jis dažnai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, tad gavęs pasiūlymą vykti į pačią Suomijos šiaurę, Rovaniemi miestą nedvejojo, juolab, kad prieš tai dalyvavo projekte Islandijoje ir jautė, kad šiaurės kraštai jam patinka.

Projektai, kuriuose dalyvavo Šarūnas, vyko Rovaniemyje esančiuose Laplandijos ir UArctic universitetuose. Laplandijos universitete jis ruošė medžiagą studentams, atliko keletą projektų susijusių su elektronika, o UArcitc universitete buvo priskirtas žmonių, turinčių sukurti universiteto pristatymą tarptautinei parodai Prahoje, grupei.

Šarūnas pasakojo, kad didžiausią įspūdį, atvykus į Suomiją padarė šios šalies klimatas ir baltosios naktys: „Lėktuvas nusileido apie dešimtą valandą vakaro, o buvo daug šviesiau nei prieš pakilimą Lietuvoje.” Jis pastebėjo, kad dėl to sunkiai sekėsi užmigti.

Tačiau ir iki šiol jis yra sužavėtas Suomijos gamtos: „Gamta ten – stebuklinga. Labai tyra ir gaivi. Jos visur labai daug, net jei ir gyveni mieste. Būna, kad net šiaurės elniai ateina į daugiabučių kiemus.“ Jis taip pat labai džiaugiasi žmonių draugiškumų. Pasakojo, per visą, Suomijoje pragyventą laiką, nematęs pikto ar susierzinusio suomio. Visi ten labai pozityvūs.

Pasak Šarūno, jam, kaip ir Živilei, sunkiai sekėsi susidoroti su suomiška dokumentų ruošimo tvarka. Jis pasakojo: „Tokia man pasirodė labai jau komplikuota ir taip kiekvienam žingsnyje, sutarčių pluoštai ir už beveik nieką.” Jis pasidalino istorija apie tai, kaip jam nuomojantis butą teko pasirašyti net penkis nuomos sutarties egzempliorius, interneto pajungimo sutartį ir net sutartį, už interneto pajungimo instrukcijos gavimą.

Sunkumų sukėlė ir tai, kad apie šias sutartis niekas neinformavo, o visi aplinkui tikisi, kad žmogus viską puikiai žino. Tačiau tokias problemas nėra sunku išspręsti, nes pasak Šarūno suomiai yra labai mandagūs ir draugiški žmonės. Gelbsti ir tai, kad praktiškai bet kur susikalbėsi anglų arba rusų kalbomis.

Dar vienas dalykas, sukėlęs nesklandumų – viešojo transporto sistema ir susisiekimas. Šarūnas pasakojo, kad universitetai, kuriuose jis dirbo buvo penkių ir aštuonių kilometrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, o viešasis transportas ten važiuoja retai, maždaug kas valandą. Nenorėdamas niekur vėluoti, Šarūnas nusprendė įsigyti turbūt viena populiariausių transporto priemonių Suomijoje – dviratį.

Šarūnas labai džiaugiasi Suomijos universitetuose įgyta patirtimi. Tačiau pastebi švietimas Suomijoje gerokai skiriasi nuo lietuviškojo. Jis sakė: „Tikrai skiriasi, tačiau ir nelabai galime lyginti, nes Suomijos švietimas pirmauja visame pasaulyje.” Vienas iš pagrindinių prioritetų Suomijos švietime yra mažyti konkurenciją ir skatinti studentų bendradarbiavimą.

Universitetuose ir mokyklose negali dėstyti mažesnį nei magistro laipsnį turintys specialistai, tad ir dėstymo kokybė ten labai aukšta. Meninių sričių dėstytojai privalo įrodyti, kad yra tikri, pripažinti menininkai.

Šarūnas pasakojo, kad labai skiriasi ir patys studentai. Kiek jam teko pastebėti, ten studentai net negalvoja apie bėgimą iš paskaitų ar neatvykimą į jas. Suomijos studentai labai vertina laiką praleistą universitete ir net po paskaitų skuba į biblioteką ar į ramią kavinę kur gali toliau mokytis.

Paklaustas apie skirtumus tarp Lietuvos ir Suomijos, Šarūnas iškart pabrėžė, kad Suomijoje daug lengviau pragyventi. Tačiau taip pat pripažino, kad įsidarbinimas ten labai sunkus, nes beveik nėra platinama darbo skelbimų, viskas vyksta per pažintis.

Tiesa, jis pastebi, kad Lietuvoje modernesni miestai, keliai, geležinkeliai. Jis pasakojo, būdamas Suomijoje pasiilgęs Lietuvos, tad buvo liūdna, kad tik grįžus jį pasitiko pikti ir liūdni lietuvių veidai. Šiuo metu Šarūnas yra Lietuvoje, tačiau neslepia, kad jau greit vėl išvyks į Suomiją. Šį kartą – ilgesniam laikui.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Planuojančius į Palangą vykti traukiniu gali ištikti nemaloni staigmena (16)

Prasidėjus vasaros sezonui, ženkliai išaugo traukinių keleivių srautai, o maršrutu Vilnius-Šiauliai-Klaipėda pilni traukiniai važiuoja jau nuo ketvirtadienio vakaro, rašoma pranešime spaudai.

Trumpiausią metų naktį nesėdėk namie: kur sutikti Jonines? (3)

Vasaros saulėgrįžos, Rasos arba Joninių naktis – viena seniausių baltiškųjų tradicijų, kai laužų šviesa ir lauko gėlių vainikais sveikinama astronominė vasaros pradžia.

„Wizz Air“ iš Londono Lutono oro uosto skraidins dar trimis naujomis kryptimis

„Wizz Air” Londono Lutono oro uoste atidarė pirmąją savo bazę Didžiojoje Britanijoje. Aviakompanija šiame oro uoste bazuos vieną „A320“ tipo orlaivį, padidindama savo operacijų skaičių iki 42 krypčių, rašoma pranešime spaudai.

Makalius apie lietuvių keliavimo ypatumus: kas pralenks Turkiją? (4)

Atostogų maratonas prasidėjo, o klausimas, kur praleisti užtarnauto poilsio dienas rūpi ne vienam. Likti Lietuvoje ar ieškoti kaitresnės saulės svetur, kokios kryptys populiarios ir prieinamos mūsų kišenei? Apie tai kalbėjomės su kelionių organizatoriumi Rimvydu Širvinsku – Makaliumi.

Oro linijos mokosi iš kelininkų – kiekvieną vasarą sutinka nepasiruošę padidėjusiam keleivių srautui (4)

Ruošiatės atostogoms šiltuose kraštuose? Jau dabar svajojate apie pasivaikščiojimus vandenyno pakrante? Svajokite atsargiai, nes oro linijos turi kitokių planų. Vasarą fiksuojamas ne tik kelionių ir atostogų pikas, tačiau itin padaugėja ir skrydžių sutrikimų, pranešime spaudai perspėja ekspertai.