Taip pat skaitykite: Kaip lietuvaitės Tanzanijoje karves pirko
Kur gali paglostyti tikrus liūtukus, sulaukti daugiausiai vaikinų dėmesio, joti ant dramblių, fotografuotis su karaliene, už centus prisipirkti madingų drabužių ar pasilepinti nuostabiais SPA? Pasaulį išnaršiusi stiuardesė Julija Luckevič (27 m.) specialiai mūsų skaitytojams sudarė labiausiai sudominusių ar šokiravusių maršrutų sąrašiuką. Viskas išbandyta praktiškai po kelis kartus.
Ofisas persikelia į dangų
„Esu dirbusi batų parduotuvėje asistente, po to gana ilgai sekretore, taigi finansai neleido toli keliauti. Viskas pasikeitė, kai aptikau skelbimą, kad ieškomos stiuardesės tarptautinėms avialinijoms. Atlikau daug testų, praėjau atranką... Ir štai – niūrųjį lapkritį jau skridau į saulėtus Jungtinių Arabų Emyratus, Abu Dabio miestą, nes laukė darbas prestižinėse „Etihad Airways“ avialinijose.
Su dar viena smagia naujoke filipiniete mus įkūrė erdviame bute, kurį vėliau pakeitė į dar prabangesnį namą su terasa, gavome net 3 tūkst. litų kosmetikai, kad keleiviams būtume gražios ir, išlaikiusios egzaminus apie lėktuvo sandarą, pirmąją pagalbą bei panašius dalykus, ėmėme skraidyti. Planavau tuo užsiimti trumpai... Bet atsitiko kiek kitaip. Pamačiusi, kad mėnesio alga siekia 10 tūkst. litų ir įmanoma pamatyti pusę pasaulio, įstrigau beveik ketveriems metams.“
Marokas – 10 balų
Šopingas ir egzotiškos pirtys
„Viena geriausių vietų pasaulyje! Viskas ten natūralu: į sutanas susisupę ir riestanosius batus dėvintys žmonės, kuskuso patiekalas, fantastiški sodai ir turgūs, kuriuose pirkdama odinius dirbinius ir suvenyrus išleidau belekiek pinigų. Kaskart atskridusi turėjau tradiciją eiti į marokietišką pirtį, bet ne turistinę, o autentišką. Mėgavausi garais, sėdėdama ant marmurinių gultų, pirtininkės mane ištrindavo kvapniais muilais, nušveisdavo kūną, tada įvyniodavo į purvą... Kaip tyčia ir keleiviai į Maroką vykdavo tylūs, mandagūs ir patenkinti gyvenimu. Kai kurios panelės skundžiasi, kad į jas vietiniai labai spokso, bet jei neišsinuogini, viskas OK. Svarbiausia – nesivalkioti naktimis.“
Malaizija – 10 balų
Vakarėliai ir tarnai
„Labai sunku čia neprisipirkti drabužių, kurie neįtikėtinai pigūs, netgi rankų darbo, apsipylę siuviniais ir karoliukais. Žavi nepaprastai šilti žmonės ir geriausi naktiniai klubai – ten vyrai noriai bendrauja, šokdina, bet netempia į lovą. Kartais, net neturėdama kompanijos, viena išlėkdavau į pramogų gatvę ir siausdavau iki aušros, nebijodama, kad kas trenks per galvą ar į kokteilį pripils kažko pavojingo. Keleiviai iš Malaizijos – malonūs, nėra reiklūs, kartu su savimi visada pasiima tarnaites, kurios šokinėja apie savo ponus ir jų vaikus, tampo lagaminus. Pradžioje tai atrodė keista, po to įpratau.“
Pietų Afrikos Respublika – 9 balai
Rojus per saugų atstumą
„Oho, kokia ten gamta, viename safario žygyje net glosčiau tikrus liūtukus! Ėjau ir į vietinius teatrus, jie tokie keisti ir spalvingi. Šią šalį turėtų mėgti vyrai, nes tokių gardžių kepsnių niekur nesu ragavusi. Tas pats ir apie merginų figūras – kokios jos gracingos, kaip ryškiai rengiasi, kaip gundo žvilgsniu.
Mums reikėtų daug iš jų išmokti! Minusas – visada jauti, kad vargšus ir turtingus skiria didelė praraja, viešbučiai ir geresni namai aptverti spygliuota viela ir elektros laidais apvyniotomis tvoromis. Daug kur tenka važiuoti taksi, nes baisu nuklysti į lūšnyną, iš kur ne visi išeina sveiki ir gyvi, o ypač baltaodės merginos.“
Australija – 8 balai
Prabanga ir vaikų darželis
„Tektų ilgai taupyti, kad galėčiau sau leisti skrydį į Australiją, o štai didžiuosius miestus (nuo Sidnėjaus iki Melburno) aplankiau neinvestavusi nė cento. Pribloškė auksinė pakrantė, modernūs pastatai, zoologijos sodai su kengūromis, koalomis ir kitais gyvūnais, kuriuos iki tol buvau mačiusi tik biologijos vadovėlyje. Pažinimo džiaugsmą temdė labai didelės kainos ir keleiviai, kurie per tas 14 skrydžio valandų išsunkdavo nemažai jėgų.
Į Australiją daugiausiai skrenda didelės šeimos su būriais vaikų, nes tėvai ten gauna labai geras pašalpas. Stiuardams tenka suvaldyti tą siaučiantį ir klykiantį vaikų darželį. Nedžiugina ir mažylių gimdytojai, kurie nuolat reikalauja visko, nuo gėrimų iki apklotų, taigi su kolegomis likdavo mažai laiko ilsėtis. Vos prisėdi – jau mojuoja, reikalauja dar kažką atnešti.“
Singapūras – 7 balai
Atlyginimo taškymo zona
„Vieną kartą tą modernią dangoraižių pasaką pamatyti tikrai verta, ypač Singapūre įsikūrusį elegantišką orchidėjų muziejų, bet niekada nesuprasiu tų, kurie toje šalyje gyvena. Ten tikriausiai didžiausia materialistų koncentracija Žemėje: prekybos centrai stovi keli žingsniai vienas nuo kito.“
Tailandas – 5 balai
Seksas trise ir kiti pavojai
„Gal medaus mėnesiui, pabėgus į atokesnę salą, su mylimuoju čia ir būtų fantastika, bet man Tailandas pasirodė pernelyg svetimas, žmonės dirbtinoki, akis bado čia normaliu reiškiniu laikomas sekso turizmas. Kartą su kolegėmis išsiruošėme į naktinį turgų ir pamatėme būrius azijiečių panelių su prisegtais numeriukais, laukiančias klientų.
Suprask – nusipirkai marškinėlius, laikrodį, o dabar gali ir sugulovę. Nespėjau apsidairyti, jau pribėga berniukas ir siūlo seksą dviese. Nepatinka? Tai gal nori trise, keturiese? Supykino! Beje, ten seniems diedams parsiduoda ne tik merginos, bet ir vaikinai – nuolat matai vaizdelius, kaip jaunas gražuolis eina įsikabinęs į senioko parankę link viešbučio.“
Indija – 4 balai
Nuo betvarkės iki skundikų
„Nesuprantu, kodėl dėl jos svaigsta pusė žemyno. Indijoje mačiau purvą, betvarkę, užuodžiau smarvę, o patiko tik parkai ir viešbučių kokybė. Nepaprastai nemalonūs ir šios šalies keleiviai – atrodo, kad jie specialiai stengiasi pažeminti, kelia scenas dėl smulkmenų, o jei kažko nespėji, vadovybė jau gauna skundą, kad stiuardai blogai aptarnavo.
Jie sugebėdavo parašyti, kad net kavos puodelį paduodame neteisingai! Su kolegėmis apie juos tupinėjome it apie karalius, bijodamos neįtikti. Jie viską išgerdavo, viską suvalgydavo, atskrisdavom tuščiais šaldytuvais.“
Bangladešas – 2 balai
Elgetų išpuoliai ir apdergti tualetai
„Užteko vienos viešnagės sostinėje Dakoje, kad kitus kartus, atskridusi į Bangladešą, tiesiog sėdėčiau viešbutyje. Tą pirmą kartą draugai užsidegė nuvykti pažiūrėti kažkokios rožinės pilies. Susėdome į vietinę transporto priemonę (tuk tuką) ir pusantros valandos važiavome iki tikslo.
Pasitaikė kamščiai, judėjome lėtai, taigi nespėjome baidyti elgetų, kurie griebė už rankų, plėšė drabužius, reikalaudami pinigų. Didelė dalis jų – specialiai suluošinti dar vaikystėje, kad turistams keltų didesnį gailestį, patikėkit – kai tokių pamatai ištisas minias, apima siaubas. Kalbant apie keleivius, skrendančius į Bangladešą, irgi tragedija.
Jie neretai kažkur skrenda pirmą kartą, tai nežino, kaip naudotis tualetu! Užmiršta dangčius nukelti, apdirba viską, o po to lyg niekur nieko išeina. Ne kartą, nemokėdami atidaryti tualeto durų, vyrai išėmė jas iš vyrių ir atnešė mums. Cirkas kaskart kilo ir išdalinus pakuotes su servetėlėmis bei ausų kamštukais – neretai klientai pastaruosius tiesiog susikiša į nosį!“
Arabijos saldumynai ir pipirai
O kaip Abu Dabis, kuriame gyvenai?
„Jį labai sunku vertinti, nes čia kai kas vertas dešimtuko, o kai kas – nulio. Pavyzdžiui, oras, jis tiesiog erzina! Lauke karštis kartais siekia net 50 laipsnių, galvoji ne apie pliažą, bet apie Lietuvoje paliktą sniegą ir meldiesi kondicionieriui. Diskotekos irgi greitai apkarto, nes ten vaikinai medžioja europietes vienai nakčiai, toks požiūris labai skaudina.
Tuo tarpu jodinėjimo hobis (taip prabangiai įrengtų žirgynų niekur neregėjau), pasivažinėjimas vandens motociklais (kainuoja centus, o kaip smagu) ir patiuninguotu automobiliu „Mazda 3“ (jį leidau sau įsigyti tiesiai iš salono su moderniausia įranga ir odiniu salonu), viršijo visus mano lūkesčius. Meilę irgi romantizavau tik pradžioje.
Kai susipažinau su simpatišku otorinolaringologu, buvau laiminga, nesiskundžiau dėmesiu, bet galiausiai išsiskyrėme. Mačiau, kad kultūrų skirtumai per dideli – jis niekada netaps krikščioniu, aš – musulmone, nenorėjau, kad mano vaikai augtų apsupti tų svetimų tradicijų ir taisyklių. Be to, nebegalėjau kovoti su jo pavydu. Jis panikavo, kai kažkur išeidavau viena, net į parduotuvę.“
Namo išgujo rutina ir kilogramai
„Vieną dieną supratau – pasaulio žemėlapyje pridėliojau pakankamai pliusiukų, kad galėčiau spjauti į gerą atlyginimą ir skrieti namo. Juk darbo specifika ėmė įkyriai kartotis, įgriso budėjimo dienos, kai ištisas valandas negali išeiti iš buto, nes lauki skambučio, kai būsi iškviesta skrydžiui, į kurį turi susiruošti per valandą. O juk kartais tenka budėti naktį – iš to streso, kad operatorė tuoj paskambins, neįmanoma užmigti.
Dar vienas trūkumas – skraidydama priaugau dešimt kilogramų, kurie atsirado dėl nemiegotų naktų ir lėktuvo maisto, kuris labai riebus ir tukinantis. Išsiunčiau namo tris dėžes pirkinių, susipakavau mylimojo dovanotą katę Chanel ir išskridau atgal.
Nors šiuo metu ieškau darbo, kol kas gyvenu su tėvais ir tikriausiai net karščiausią lietuviškos vasaros dieną nepajusiu pakankamai egzotikos, jau susigražinau senąją figūrą, be to – gal pusė pasaulio valstybių jau mano nuotraukų albume. Ar daug panelių ne iš milijonierių šeimos galėtų tuo pasigirti?“
Žurnalo „Panelė“ prenumerata - ČIA.
