„Atmosfera išduoda: atskridau ten, kur daug vyno, netikėtumų ir tiesiog smagu gyventi. Oro uostas per daug neišsiskiria iš kitų stotelių, laikinai priglaudžiančių dangaus milžinus. Man jis pasirodo žymiai jaukesnis už daugelį pigias oro linijas aptarnaujančių Vokietijos, Belgijos ar Nyderlandų oro uostų.
Tiesa, užkliūna aukščiausios prabos auksą pardavinėjantis… automatas. Veliau suprantu, jog čia jis gana paklausus. Dažniausi pirkėjai – garsiai kvatojantys piliečiai iš Rusijos ar kitų gausiais gamtos ištekliais garsėjančių šalių“, - įspūdžiais iš Italijos dalinasi Andrejaus Afanasjevas, kelionių organizatoriaus „Novaturas“ organizuoto konkurso „Svajonių komandiruotė“ vienas iš nugalėtojų.
Saulės slėnis
Male – tai maža kurorto Val di Sole (Saulės Slėnio) sostinė. Joje verta apsistoti, jei keliaujate su vaikais, mėgstate ramesnius vakarus ar rytinius pasivaikščiojimus siauromis gatvelėmis, priverčiančius atsibusti iki tol, kol atsistosite ant slidžių.
Tą vėlų šiltą vakarą mus pasitinka jaukus viešbutis miesto centre ir erdvus kambarys su nuostabia panorama. Savotiškas naktinis miestelio žavesys, stebėtina tyla, tingumas, atsiradęs po lengvos vakarienės bei kelių taurių vyno ir ilgos kelionės, stumia į lovą mėgautis poilsiu.
Kitą rytą atsirandame už 40-ties kilometrų nutolusiame slidinėjimo kurorte Tonale. Prieš mus atsiveria miestelis, anot gido, specialiai sukurtas papėdėje gerai pritaikytų vidutinio sudėtingumo slidinėjimo trasų, itin tinkančių šeimoms, lankytojams. Čia – puikus susisiekimas, gausybė slidininkams skirtų parduotuvėlių ir nuomos punktų, vaikų darželis-mokykla, kur galima palikti savo atžalą su instruktoriais, kurie apmokys jį judėti kiek greičiau nei įprasta – nuo kalno su slidėmis.
Maitinimosi ypatumai
Gidas Alberto, mums pakilus į aukščiausią Tonale pasiekiamą vietą, siūlo stabtelėti ir apžvelgti saulėje besikaitinančių kalnų viršūnes – jos supa iš visų pusių. Dar kartą įkvepiame gryno kalnų oro ir leidžiamės į restoraną „La Baraka“.
Atsisėdę prie stalo, užsakome įvairiausių patiekalų, nusprendžiu paragauti pizzoccheri (t. y. makaronų su bulvėmis ir daržovėmis) bei maltos virtos kukurūzų košės (polenta) su jautienos gabaliukais. Nenustebkite, italų valgymo ritualo ribos laike neapibrėžtos. Iš pradžių ragaujami aperityvai, dažniausiai tai – vyno ir kampario mišinys. Vėliau – salotos, kurias kiekvienas pasirinks ir pagardins savaip, vienu iš daugelio padažų, actų ir aliejų. Tuomet pirmas patiekalas – įvairiausi makaronai, ravioliai arba lazanija, antrasis patiekalas – nuo lengvų šaltų užkandžių iki grilyje paruoštos žvėrienos. Priešpaskutiniu pasirinkimu tampa skanieji itališki desertai. Tada, be abejo, puodelis espresso kavos, dažnai paruoštas su likeriu (rekomenduoju su kiaušinio likeriu „Bombardino“) arba anyžine sambuka. Ritualas kartojamas keliskart per dieną.
150 km trasų
Daolasas – vienas iš trijų miestelių, iš kurių galima pasiekti didžiausią slidinėjimo teritoriją Trentino regione. Ji apjungia Folgarida, Marilleva, Campiglio ir Pinzolo kurortus, pasiekiamus trasomis ir keltuvais. Patikėkite, keletą dienų tikrai turės ką veikti tiek vidutinio lygio, tiek profesionalūs slidininkai! 150 km – toks bendras nusileidimo trasų ilgis. Kai kuriose jų varžyboms ruošiasi Italijos olimpinė komanda.
Svarbiausias vietovės objektas – miestelis Madonna di Campiglio. XII a. vienuolių ir atsiskyrėlių įkurtas kaimelis šiuo metu vadinamas Dolomitų perlu, mat nuo senų laikų čia suvažiuodavo Austrijos ir Italijos elitas. Čia gausu prašmatnių parduotuvių, restoranų, viešbučių. Šią žiemą čia buvo galima sutikti ir prabangius vienetinius automobilių modelius vairuojančias F-1 pažibas – M. Schumacherį, F. Alonso bei V. Rossi.
Nusprendžiame pakilti į aukščiausią keltuvu pasiekiamą regiono vietą ir atsiduriame Peio miestelyje. Čia – garsios mineralinių vandenų gydyklos, labai ilgas ir įspūdingas nusileidimas traukia turistus iš Italijos ir visos Europos ištisus metus. 3000 m aukštyje išvydęs atsiveriančios panoramos vaizdą baltai pavydžiu krašto žmonėms. Nusileidimas nelengvas, bet slidininkams ir snieglentininkams maga pasigalinėti trasa.
Dar 100 km
Įvažiuoju į slidinėjimo slėnį, kuris siūlo 5 kurortus – Alpe Cermis, Ski Center Latemar, Bellamonte, Passo Rolle bei Lavaze e Oclini. Bendras įvairiausio sudėtingumo trasų ilgis – 100 km.
Stava – savita stotelė-miestelis su pavieniais viešbutėliais ir išties puikiu susisiekimu su slidinėjimo centru Latemar. Už kelių kilometrų – Pampeago stotelė, iš kurios galima pakilti į 2200 m aukštį ir mėgautis vidutinio sudėtingumo ganėtinai ilgomis trasomis. Viešbutis „Erika“, kuriame apsistoju, palieka gerą įspūdį: įsikuriu paskutiniame aukšte, kambarys erdvus, yra balkonas bei daug vietos lagaminams ir slidinėjimo įrangai.
Labiausiai džiugina apatiniame aukšte esantis SPA. Slidinėtojai žino, niekas taip neatgaivina ir nepailsina kaip baseinas ir pirtys.
Baltas kalnas ir smuikų miškas
Automobiliais vykstame link kurorto Bellamonte (Baltasis Kalnas). Nuo Stavos jis nutolęs tik 20 km. Šis slidinėjimo kurortas pritaikytas šeimoms: trasos plačios, ne ypač nuožulnios, ganėtinai ilgos. Kaitri saulė, pasakiška panorama, stabilus greitis ir platus kantavimas – tikras pavasariškas malonumas 2000 m aukščio Dolomitų kalnuose.
Vėliau gidė pasiūlo išbandyti kelias raudonas trasas. Jos tikrai nėra sudėtingos, tad norisi leistis ir leistis. Greta yra ir kiek ekstremalesnių juodųjų trasų.
Užsukome ir į „smuikų mišką“, taip pramintą dėl specialios rūšies eglių, tinkančių styginių instrumentų gamybai. Pasirodo, šis gamtos stebuklas yra šalia miestelio, kurio pavadinimas lietuvio ausiai ne toks jau ir svetimas – Paneveggio (tar. Panevedžijo).
Vakarienei keliaujame į Predazzo esantį šeimos restoraną. Špinatais ir sūriu įdaryti ravioliai tiesiog tirpsta burnoje. Lėkštė nejučiom ištuštėja. Antrasis patiekalas – netradiciškai įdaryta triušiena su kopūstais. Keliu taurę gėrimo ir užtvirtinu vakarienę tiramisu.
Val di Fassa
Rytas prasideda nuo 30 km kelionės į Val di Fassa, susitikimo su gidu ir pakilimo link ilgiausio ir įspūdingiausio maršruto slidininkams – Sellaronda. Šis kelias vingiuoja aplink kelis Dolomitų kalnus, siekiančius daugiau nei 3000 m. Trasomis (kurių bendras ilgis – net 500 km) sujungti 4 žinomi kurortai: Alta Badia, Val Gardena, Arabba bei Val di Fassa.
Sunku perteikti visą gamtinį Sellaronda grožį: kas pusvalandį, kintant saulei, pamatai vis kitokį kalnų vaizdinį. Atsikvėpti nėra kada. Tokias atostogas renkasi daugelis turtingų belgų, rusų, ukrainiečių bei austrų.
Kurorto keltuvai ir trasų būklė aukščiausio lygio. Vis dėlto Sellaronda maršrutas labiau tinka slidininkams, bet ne snieglentininkams.
Vietoje pabaigos
Likusias dienas leidžiu Val di Fiemme kiek ramiau. Slidinėju, tyrinėju apylinkes, perku lauktuves, ragauju vietinį maistą, lankausi džiazo koncertuose Cavalese miestelyje, ilsiuosi. Laukdamas lėktuvo dėlioju mintis, šį bei tą užsirašau, ir nuoširdžiai nusišypsau savo atvaizdui naktiniame lange, kai pagalvoju, jog viena kelionė gali padovanoti kitą svajonių komandiruotę.
