Siūlo išbandyti turistavimo „trijų dienų efektą“

Atsidūrę arčiau gamtos – net ir prie vaismedžio namo kieme – darome savo pervargusioms smegenims paslaugą. Gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc.
© L. Foglia nuotr.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuolat stresą ir įtampą patiriantį šiuolaikinį žmogų ramina net ir virtuali gamta, atskleidžiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.

Jutos universiteto kognityvinės psichologijos specialistas Deividas Strejeris siūlo išbandyti „trijų dienų efektą“. Pasak jo, mūsų smegenys nėra nenuilstantys 1,4 kg sveriantys prietaisai, jos nesunkiai pavargsta. Nustoję skubėti ir dirbti, atsidūrę gražioje natūralioje aplinkoje, atsigauname, pagerėja mūsų protinė veikla.

D. Strejeris tai pademonstravo su grupe žmonių, kurie po trijų dienų turistavimo laukinėje gamtoje kūrybinius galvosūkius sprendė 50 proc. geriau. Mokslininkas įsitikinęs, kad trijų dienų efektas tarsi nuvalo proto langą, o jį galima pajusti pakankamai ilgai pabuvojus gamtoje.
„Anglijoje įsikūrusio Ekseterio medicinos mokyklos universiteto mokslininkai neseniai išanalizavo 10 tūkst. miesto gyventojų psichinės sveikatos duomenis ir didelės raiškos žemėlapyje pažymėjo, kur tiriamieji gyveno pastaruosius 18 metų.

Siūlo išbandyti turistavimo „trijų dienų efektą“
© L. Foglia nuotr.

Paaiškėjo, kad žmones, gyvenusius arčiau žaliųjų erdvių, rečiau ištikdavo psichinis išsekimas net atsižvelgus į pajamas, išsilavinimą ir užimtumą. 2009 m. olandų mokslininkų grupė išsiaiškino, kad žmonės, gyvenę ne toliau kaip per kilometrą nuo žalios aplinkos, rečiau skundėsi 15 ligų, tarp jų depresija, nerimu, širdies ligomis, cukriniu diabetu, astma ir migrena. Gyvenant arčiau žaliųjų erdvių sumažėja mirtingumas, o kraujyje aptinkama mažiau streso hormonų“, – tyrimų rezultatus apžvelgia „National Geographic Lietuva“.

Įdomu tai, jog kitas tyrimas parodė, kad prie parkų ir žaliųjų erdvių gyvenantys žmonės rečiau miršta ir serga, net jei nesinaudoja tomis erdvėmis, t. y. tonizuojamasis jų poveikis juntamas nepriklausomai nuo to, ar einama pasivaikščioti į parkus. Spėjama, jog taip yra, nes gamta visų pirma mažina įtampą.

Jei pro langus matyti medžiai ir žolė, žmonės sparčiau sveiksta ligoninėse, pasiekia geresnių rezultatų mokyklose ir netgi mažiau smurtauja dideliu nusikalstamumu garsėjančiuose rajonuose. Streso hormonų, kvėpavimo, širdies ritmo ir prakaitavimo matavimų duomenys rodo, kad neilgas buvimas gamtoje ar net jos vaizdai gali nuraminti žmones ir pagerinti jų veiklos rezultatus.

Siūlo išbandyti turistavimo „trijų dienų efektą“
© L. Foglia nuotr.

Gydytoja Matilda van den Boš paaiškino, kad po įtempto matematikos uždavinių sprendimo tiriamųjų širdies ritmo nepastovumas, kuris mažėja drauge su įtampa, grįžo prie normalaus sparčiau, kai tiriamieji 15 minučių stebėjo gamtos vaizdus ir klausėsi paukščių čiulbėjimo trimatės virtualiosios tikrovės patalpoje, nei kai jie sėdėjo paprastame kambaryje.

Kad miškuose pasivaikščiojus vos 15 minučių apčiuopiamai pasikeičia fiziologija, įrodė ir japonų mokslininkai. Jie nusiuntė 84 tiriamuosius pasivaikščioti po septynis skirtingus miškus, o dar tiek pat savanorių vaikštinėjo miestų centruose. Grįžę iš miškų tiriamieji buvo labai atsipalaidavę: streso hormono kortizolio sumažėjo 16 proc., kraujospūdis nukrito 2 proc., o širdies ritmas sulėtėjo 4 proc.

Mokslininkas mano, kad mūsų organizmas malonioje, natūralioje aplinkoje atsipalaiduoja dėl to, kad ten išsivystė. Mūsų juslės įpratusios analizuoti informaciją apie augalus ir upes, o ne apie eismą ir pastatus.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Makalius pataria: kaip susiorientuoti atnaujintame Kauno oro uoste? (6)

Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai galime lengviau atsikvėpti – baimė, kad susidursime su nepatogumais, buvo nepagrįsta. Laikinai pagrindiniais šalies oro vartais tapęs Kauno oro uostas keleivius pasitiko ypač svetingai, o susiorientuoti jame – išties paprasta, rašoma pranešime spaudai.

Uždarius sostinės oro uostą susivienijo Vilniaus ir Kauno turizmo centrai (2)

Mobilizuoti resursai priimti Vilniaus turistus, du specialūs laikini turizmo informacijos centrai, šešiomis kalbomis parengtos kelionių instrukcijos: šių ir kitų priemonių ėmėsi Vilniaus miestas, iš anksto pasiruošęs sostinės oro uosto rekonstrukcijai, rašoma pranešime spaudai.

Keliaujantiems po Lietuvą padės nacionalinė turizmo informacijos sistema (19)

Daug metų buvęs primirštas, atsainiai ar tiesiog „kaip mokam taip” daugybės atskirų informacijos centrų vystomas vietinis turizmas keičiasi ir atgyja. Žinoma, prie to prisideda dar vienas Europos sąjungos investicijų į turizmo skatinimą ir viešinimą raundas, rašoma pranešime spaudai.

Norintiems pasakiškų atostogų lietuviai siūlo apsistoti viduramžių pilyse (8)

Didžiausia pasaulyje atostogų būsto nuomos paieškos platforma „HomeToGo“ vasaros atostogoms siūlo įspūdingas vietas: didingas Europos pilis, įspūdingus apartamentus Niujorke ar net vieną seniausių JAV keltų, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos viešbučių kasdienybė: vieni neprisimena vakar gėrę, kiti vagia be sąžinės graužaties (21)

Ar teko, įsikūrus jaukiame viešbučio kambaryje su mažais dailiais šampūno buteliukais ir įvairių dydžių muilo gabalėliais, pasijusti kaip kleptomanams? Gal visi tie mieli daikčiukai nepastebimai atsiduria jūsų lagamine?