Kaunas – antrasis pagal dydį lietuvos miestas, keliautojus galintis nustebinti muziejų ir ekspozicijų gausa.
Miestas įsikūręs didžiausių lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje. Abi šios upės rėžia gilią vagą, o ant šlaitų įsikūrę naujieji miesto rajonai Žaliakalnis, Aleksotas, Šilainiai. Nemunas, savo galias atidavęs Kauno hidroelektrinės užtvankai, per miestą teka ramiai, o štai Neris, kažkada nuplovusi nemažą dalį Kauno pilies, ir dabar veržliai įsilieja į upių tėvą, kartkartėmis miestui ir jo apylinkėms pagrasindama potvyniu.
Kaunas visada palankiai sutinka keliautojus: čia nerasi didelių automobilių spūsčių, o vietą automobiliui rasime kur kas paprasčiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Kainos čia taip pat nesikandžioja. Žalios erdvės džiugina akį, tad apžiūrėti miestą galima ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiais.
Prieš keliaudami į Kauną būtinai pasiruoškime kelionei: sužinosime, kad 1440 m. Kaunui, vienam pirmųjų miestų lietuvoje, buvo suteikta teisė rengti turgus. Po pirmojo pasalinio karo Kaunas buvo tapęs laikinąja šalies sostine. Nors šiandien sostinės vardas liko tik atmintyje, tačiau Kaunas didžiuojasi besivadindamas sporto sostine.
Kauno pilis
Kauno pilis – tai senus laikus menanti mūrinė Lietuvos tvirtovė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Pastatyta pilis buvo tvirta ir atlaikė įnirtingas kovas su kryžiuočiais. Šaltiniuose pasakojama, kaip šią pilį gynė didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas, kurio kariauna prieš kryžiuočius atsilaikė beveik mėnesį. 1362 m. vieno antpuolio metu priešai pilį sugriovė. Pastatyta antroji pilis, o vėliau ir sustiprinta.
Joje apsistodavo šalies valdovas Vytautas Didysis, svečiai, vėliau buvo įrengti sandėliai, kalėjimas. Tačiau dalis jos statinių XVII a. buvo nugriauti Neries upės; pilis buvo nuniokota ir Napoleono žygio į Rusiją metu. Daug metų joje vykdyti archeologiniai tyrimai leido nemažai sužinoti apie pilies istoriją, lietuvių kovas su kryžiuočiais. Dabar šioje senovės tvirtovėje įsikūręs Kauno regiono turizmo informacijos centras, nuolat veikia parodos; Prie pilies dažnai rengiami įvairūs miesto kultūriniai renginiai, festivaliai.
Kauno rotušė
Toliau aplankykime buvusią miesto viršininko buveinę ir dabar miesto simboliu laikomą objektą – Kauno rotušę. Jeigu domimės keramika, nepamirškime užsukti ir į keramikos muziejų, įsikūrusį rotušės rūsiuose. Čia pat ir dvi atidengtos viduramžių laikus primenančios amatininkų krosnys – viena priešais paradinį įėjimą į rotušę, kita – už jos, Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje.
Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį rotušė turėjo daugybę paskirčių: jos patalpose vyko prekyba ir buvo kalėjimas (jis buvo įrengtas bokšto rūsiuose), ji buvo paversta ir stačiatikių cerkve, ir šaudmenų saugykla. Kadaise rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau rusų klubas, ugniagesių būstinė. 1869 m. čia įsikūrė Kauno miesto savivaldybė, nuo 1944 m. – archyvas, o 1951 m. – Kauno politechnikos instituto fakultetas. Po rekonstrukcijos 1973 m. rotušėje įkurti Santuokų rūmai.
Perkūno namas
Pažintį su Kauno architektūra ir miesto įdomybėmis pratęskime apžiūrėdami Perkūno namą. Ar žinojote, kad tai – 500 metų istoriją skaičiuojanti tuometinių Hanzos pirklių kontora? Šių laikų žodžiais tariant, tai to meto turtingų verslininkų biuras. Pasigrožėję Perkūno namu, apžiūrėkime dabar čia įrengtą Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, dailės parodų ir koncertų salę.
Žinoma, kad XVII a. savininkai šį namą pardavė jėzuitams, kurie čia įsirengė koplyčią. Vėliau buvo įkurdinti stačiatikiai, dar vėliau – namas virto sandėliu. 1991 m. Perkūno namas, kaip ir šalia stovinti bažnyčia, vienuolynas ir mokykla, buvo grąžintas jėzuitams. 1996 m. jis įtrauktas į
LR kultūros vertybių registrą.
Vilniaus gatvė
Toliau pražingsniuokime Vilniaus gatve. Tai viena seniausių Kauno miesto gatvių, buvusi senojo viduramžių kelio į Vilnių dalis. Anksčiau šią gatvę supo mediniai pastatai, o vėliau – ir dideli raudonų plytų namai. Iki šių dienų Vilniaus gatvėje išlikę keletas svarbių pastatų, prie kurių vertėtų stabtelėti: augustinų vienuolių namas, išlikęs nuo XVI a. (Vilniaus g. 7), katalikiška aukštosios Šv. Ignaco Lojolos kolegijos mokykla (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2). Vilniaus gatvę puošia ir senosios Kauno miesto telefono būdelės. Dailiai išpuoštose suvenyrų parduotuvėlėse – rankų darbo dirbiniai bei gražios dovanėlės. Jaukiose kavinėse ir restoranuose išalkę keliautojai paskanaus lietuviškų patiekalų ir kitų skanumynų.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Keliaudami Vilniau gatve užsukime į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. XV amžiaus pradžioje bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Per 350 metų susiformavo įspūdingi architektūriniai gotikos, renesanso, baroko stilių bažnyčios elementai. Vėliau Kauno šventovė buvo praplėsta šalia jos pastačius zakristiją ir Švč. Sakramento koplyčią. 1895 m. bažnyčiai suteiktas katedros titulas, o 1921 m. ji buvo paskelbta bazilika. 1926 m. Popiežius Benediktas XV katedrai suteikė arkikatedros titulą.
Prie arkikatedros įrengtoje kriptoje, taip pat šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai: Motiejus Valančius, Mečislovas Leonardas Paliulionis, arkivysk. Pranciškus Karevičius, Jonas Mačiulis-Maironis ir kt. Švč. Sakramento koplyčioje – kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapas.
Kauno prezidentūra
Iš karto už požeminės Birštono gatvės perėjos mus pasitinka tarpukario Lietuvos istorijos liudininkas – istorinis prezidentūros pastatas, kuriame 1919–1940 metais gyveno ir dirbo valstybės vadovas. 1919 m. balandžio 4 d. Kaune išrinkus pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, prezidento institucija pradėjo dirbti Kauno prezidentūroje. Pirmojo pasaulinio karo metu prezidentūroje gyveno garbūs žmonės: vokiečių karinės valdžios viršininkas Francas Jozefas Izenburgas-Biršteinas, grafas Falkenhausenas, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Dabar prezidentūros antrame aukšte įrengti salonai, prezidento Antano Smetonos darbo kambarys, valgomasis. Vaikai galės atidžiau ištyrinėti šalies vadovų portretus, tuometinius baldus ir įdomius asmeninius jų daiktus. Prezidentūra – tai puiki galimybė pamatyti tikrąją to meto šalies vadovų gyvenamąją aplinką.
Prezidentūros kiemelyje apžiūrėkime pirmosios respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūras. Mažieji turistai čia galės palakstyti, pasimatuoti ūgį su prezidentų skulptūromis, o suaugusieji pailsės ir aptars pirmuosius pradėtos turistinės kelionės įspūdžius.
Laisvės alėja
Pačiame alėjos centre pasigrožėkime trykštančiu fontanu.
Mažieji ir jų tėveliai Laisvės alėjoje puikiai praleis laiką: čia gausu kavinių ir užeigų pasistiprinti, parduotuvių apsipirkti, įsikūrusi miesto savivaldybės administracija ir centrinis paštas, centrinis knygynas, dramos ir muzikinis teatras. Apsilankykime viename iš teatrų spektaklių, skirtų visai šeimai, – tai puiki pramoga. Mažiesiems turistams prie muzikinio teatro įrengta žaidimų aikštelė.
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Antras pagal dydį teatras Lietuvoje buvo pastatytas XIX a. pabaigoje pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą, jaukioje miesto sodo dalyje. Anksčiau teatre buvo statomos operetės, o dabar teatre rodomi įvairių žanrų muzikiniai spektakliai: operos, operetės, miuziklai, baleto, modernaus šokio spektakliai, spektakliai vaikams. Per vieną kūrybinį sezoną teatre parodomi apie 175 vaidinimai.
Mažiesiems turistams prie muzikinio teatro įrengta žaidimų aikštelė. Kol vaikai linksmai krykštaus ant įrengtų sūpuoklių ir žaidimų namelio, tėvai galės žvilgtelėti į paminklą Romui Kalantai, prisiminti istorinius įvykius, kai, protestuodamas prieš sovietų valdžią, šioje vietoje šis herojus susidegino.
Funikulierius
Išbandykime kelionę Žaliakalnio funikulieriumi. Jį pasieksime prie fontano Laisvės alėjoje pasukę kairėn. Keliaukime tiesiai, kirskime K. Donelaičio gatvę ir pereikime Vienybės aikštę. Toliau sukime į dešinę ir eidami V. Putvinskio gatve kairėje pamatysime funikulierių. Užkilkime funikulieriumi, prieš akis iškils didinga Kristaus Prisikėlimo bazilika.
Kristaus prisikėlimo bazilika
Toliau matyti puikus Nemuno vaizdas. Vakaruose atsiveria Kauno senamiestis su nuostabiais architektūros paminklais, ant kalno įsikūrusia Aleksoto dalimi. Architektūros ir gamtos objektai, susiliejantys į vientisą panoramą, nepalieka abejingo nė vieno stebėtojo.
Santakos parkas
Pailsėję, kupini naujų įspūdžių ir atradę daug įdomių Kauno vietų, grįžkime į pilies aikštelę, kur snaudžia paliktas automobilis.
Šaltinis: www.platumos.lt
Maršrutas parengtas vykdant projektą „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas ir sklaida pasitelkiant informacines elektronines priemones“. Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas