Taip pat skaitykite: Šiame Bulgarijos kaime jautiesi lyg grįžęs į XIX a.
Keliauk į Bulgariją su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Nors iš kalnų sklindantis šaltis nepalieka kitos išeities kaip tik susisukti į antklodes ir laukti ryto, kai turistai lyg senai sienoms grasinę atėjūnai, vėl pasibels į vartus. Ir nieko keisto, mat vienuolynas išties vertas apsilankymo.
Nerami šventovės istorija
Pirmas įspūdis įžengus į Rylos vienuolyno komplekso kiemelį tiesiog pribloškia – senove dvelkiančios, arkų gausa stebinančios sienos, o kiemelio viduryje biblinės tematikos piešiniais marginta bažnyčia ir didžiulis bokštas. Be visa to, vienuolyno pašonėje – didžiuliai, baltomis sniego keteromis pasidengę Rylos kalnai.
Tarp Rilskos ir Drušlyavitsos upių įkurto vienuolyno istorija taip pat verta dėmesio ir žinojimo, mat jo ištakos siekia dešimtą amžių, kai Šv. Ivanas iš Rylos atsiskyrė nuo kitų ir paskyrė savo gyvenimą maldoms bei badavimui. Vos keturi kilometrai nuo jo apgyvendinto urvo, kurį galima aplankyti ir šiandien, po truputį pradėjo augti vienu iš Bulgarijos simbolių šiandien tapęs 8800 kvadratinių metrų ploto vienuolyno kompleksas.
Kompleksas tarnavo ne tik kaip dvasinis regiono centro, bet ir kaip švietimo ir kultūrinis centras, o jo reikšmė dar labiau išaugo prasidėjus Bulgarijos išsilaisvinimo nuo Otomanų priespaudos 18-19 amžiuose, kai už 22 metrų aukščio vienuolyno sienų vyko prieš valdžią nukreipta veikla.
Tuo laikotarpiu, kai kompleksui didelę žalą padarė siautėjęs gaisras, susiformavo ir dabartinis kultūros paminklo vaizdas, kurtas Renesanso epochos meistrų, tačiau kai kurios jo dalys datuojamos daug senesniais laikais, pavyzdžiui, jau anksčiau minėtas aukščiausias komplekse 24 metrų aukščio Hrelyo bokštas buvo pastatytas dar 1335 metais.
Beje, šis bokštas vasarą būna atidarytas turistams, kurie gali ne tik pakilti į jo viršūnę, bet ir ten pamatyti 14-o amžiaus piešinius ant sienų, mat tuomet vienuolynas buvo smarkiai apgadintas ir galiausiai sugriautas nuolatinių Otomanų puldinėjimų. Kad geriau suprasti komplekso dydį, verta paminėti, kad vienuolyne yra net 300 kambarių, iš kurių 100 tarnauja kaip vienuolių celės, 1834-1837 metais vietoj senosios šventyklos pastatyta unikalų altorių turinti Švč. Mergelės Marijos gimimo šventykla, kurioje saugomos Šv. Ivano iš Rylos relikvijos.
Ir pamatyti, ir paragauti
Apie vienuolyną galima sužinoti ne tik iš lankstinukų, gidų, ar slampinėjant po jo teritoriją, bet ir užsukus į vienuolyne esantį muziejų, puikiai atvaizduojantį visą komplekso istoriją nuo jo įkūrimo iki 19-o amžiaus pabaigos bei saugančio bulgarų ir kaimyninių šalių menininkų XIV-XIX amžiais kurto meno dirbinius, kurių priskaičiuojama iki 35 000. Ne bet kokio, o nacionalinio muziejaus statusą ne tik šis muziejus, bet ir visas kompleksas gavo 1961 metais, o 1983 metais buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Atgavus nepriklausomybę 1991 metais nacionalinio muziejaus vardą pakeitė nacionalinės svarbos architektūros, meninės ir istorinis grupės statusas. Be to, verta paminėti, kad muziejuje saugomas garsusis 81х43 centimetrų dydžio kryžius, ant kurio išraižytos net 104-ios religinės scenos ir 650 figūros – visas šis darbas truko mažiausiai 12 metų ir buvo baigtas tik 1802 metais.
Be to, vienuolyno svarbą rodo ir čia pat saugomi 250 ypač svarbių XI-XIX amžiaus knygų bei apie 9000 mažesnės svarbos rašytinių šaltinių.
Be to, didėjant turistų srautams, kurių per metus apsilanko arti milijono, aplink vienuolyno kompleksą auga vis daugiau turistų apgyvendinimui ir maitinimui skirtų pastatų. Be to, čia pat galima įsigyti ir čia pat keptos puikaus skonio duonos.
Keliai į vienuolyną
Aktyvesnius turistus Rylos vienuolynas masina ir kaip galutinis ar pats pirmasis kelionės po Rylos kalnus punktas, mat visai netoli yra nuostabaus grožio Septyniais ežerais vadinama vieta, kai užkopus į vieną iš kalnų iš karto galima pamatyti net septynis vienus šalia kito esančius kalnų ežerus. Be to, specialūs maršrutai veda nuo aukščiausios Balkanuose Musalos viršukalnės (2 925 m) ar jos link per visuomet virš 2 kilometrų aukščio kylantis maršrutas, vedantis ne tik šalia aukštumo įspūdį sustiprinančių gilių slėnių, bet ir ne tik nacionaliniu mastu apsaugotais parkais. Beje, turintiems vos vieną dieną siūloma apie keturių valandų kelionė į 2 729 metrų aukštyje esančią Malyovitsos viršūnę.
Vykstantiems į Rylos vienuolyną mažiau jėgas išsunkiančiais būdais, yra du pagrindiniai kelionės pradžios punktai – apie 120 kilometrų nutolusi Sofija ir vos daugiau nei už 25 kilometrų esantis Blagoevgradas. Iš Sofijos kiekvieną rytą iš Ovcha Kupel vyksta mikroautobusiukai, kurie nepasižymi patogumu ir dažnai būna perpildyti, mat, nors ir nelikus vietos autobusiuko viduje, vairuotojas maloniai parduos keletą papildomų bilietų, mat vieta ant grindų – taip pat vieta.
Norintiems kiek patogesnės kelionės, rekomenduojama keliauti traukiniu iki Dupnitsos ir tada persėsti iki Rylos vienuolyno vežantį autobusiuką – nepatogu, bet bent jau tokio tipo kelionė trumpesnė, o kaina ir kelionės laikas labai panašus, nors visada yra galimybė pavėluoti į traukinį ar autobusą taip bent kuriam laikui įstringant nieko ypatingo turistams nesiūlančiame miestelyje.