Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra

 (1)
Kaštainiai – geriausias gatvės užkandis žiemą, keliaujant didžiuosiuose miestuose. Saldumynas kainuoja apie porą eurų, jis šviežiai skrudinamas ant metalinių krosnelių paviršiaus. Kepėjai nelinkę fotografuotis, visgi, apie save ir darbą gatvėje šiek tiek papasakoja.
© V. Picardi nuotr.

Daugelis keliautojų, pasirinkę atostogas žiemą, išvengia didelių eilių, sutaupo pinigų ir gali patirti kitokių įspūdžių, nei per atostogas vasarą. Pietų Europos miestų gatvėse žiemą dažnai pastebimi kepti kaštainiai. Tai – lengvai saldūs riešutai. Jie skaniai kvepia ir maloniai šildo, sužvarbus po vaikščiojimo.

Lietuviai šiuos riešutus mieliau vadina kaštonais, bet tai nėra tas pats. Kaštonų nekepame ir jų nevalgome, jie dažnai painiojami su kaštainiais. Šie natūraliai auga šiltesniuose regionuose prie Viduržemio jūros.

Kaštainiai parduodami Miunchene, Vienoje, Milane, Romoje, Paryžiuje, Lisabonoje ir kituose didesniuose miestuose. Kainos svyruoja: už popierinį ragelį mokėsite maždaug du arba tris eurus. Jei pardavėjas prašo daugiau, jus tiesiog bando apgauti. Pusiau nulupti kaštainiai beriami ant metalinės krosnelės paviršiaus ir šildomi, kol paskrunda.

Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra
© V. Picardi nuotr.

Vaikščiojant po Romą, nesunku pastebėti, jog absoliuti dauguma gatvės kepėjų yra iš Bangladešo. Kita prekeivių dalis, siūlanti ne tik kaštainius, bet ir vandenį buteliukuose – dažniausiai iš Afrikos. Visi bando įsiūlyti savo prekę, tačiau pasakius tvirtą „grazie“ (liet. ačiū), iškart nusisuka kitur.

Didžiojoje aikštėje – Piazza Navona - Romoje užkalbintas žilstelėjęs vyrukas maloniai sako, esą atvykęs į Italiją iš Bangladešo. Jau 22 metus jis veikia tą patį: pardavinėja keptus kaštainius. Patikina, jog nieko kito nė nebandė dirbti. Pasakoja, jog nedidelę krosnelę nuomoja ir turi tikslų grafiką, kada turi dirbti. Pirmadienį – ketvirtadienį darbą baigia apie 21 valandą, savaitgaliais dirba beveik iki vidurnakčio. Kalbėdamas jis varto riešutus ir leidžia fotografuoti savo prekę, bet savęs – griežtai ne. Šalia jo nuolat stoviniuoja kitas vyras, kuris neatrodo padedantis, labiau atliekantis sergėtojo vaidmenį. Jis taip pat iš Bangladešo.

Panašiai pasakoja ir antras kepėjas kitame aikštės gale: jis irgi iš Bangladešo, nuomojasi krosnelę ir darbo vietą. Per porą metrų nuo jo taip pat stovi kitas vyras, tačiau, atrodo, neveikia nieko – tik stebi. Sklando nepatvirtinti gandai, jog kepėjai bei prekeiviai yra griežtai kontroliuojami, bet ne vietinės valdžios, o įtakingų miesto gaujų.

Populiarus turistų užkandis, kurio Lietuvoje nėra
© V. Picardi nuotr.

Prie Trevi fontano kaštonus kepanti moteris sako nebejaučianti pirštų galiukų. Daug kartų netyčia juos nusisvilino. Kiek neįprasta, tačiau ji – tikra italė, į Romą atvykusi iš kaimelio šalies pietuose.

„Situacija darbo rinkoje sunki, tad dirbi tai, ką gali, ne ką nori“, – sako moteris, ir juokiasi. Ji nesiskundžia – juntamas tas džiugus pozityvumas, būdingas italams. Vasarą, kai riešutai nekepami, ji tikriausiai dirbs paplūdimyje: pardavinės vaisius, siūlys gėrimų.

Kepėjo darbas yra sunkus: tenka stovėti po keliolika valandų per dieną, nepaisant oro sąlygų. Ne visi pirkėjai malonūs, kartais pasitaiko konfliktinių situacijų. Veikla išties kenksminga sveikatai: pardavėjas nuolat kvėpuoja dūmais ir smalkėmis, kylančiomis iš anglinės krosnelės. Visgi, Romoje tokių prekeivių – net po kelis kiekvienoje turistinėje gatvėje. Bendrauti jie linkę tol, kol jaučia galintys parduoti kaštainius. Iškart po to dairosi naujų klientų.

Svarbu priminti, jog kaštainiai – ne vien gatvės užkandis. Prancūzijoje, Italijoje jie verdami cukraus sirupe, padengiami šokoladu ir tampa labai saldžiu desertu, vadinamu „marron glacé“. Gaminami prabangiems desertams kavinėse, bet ir namų sąlygomis.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Makalius pataria: kaip susiorientuoti atnaujintame Kauno oro uoste? (4)

Prasidėjus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai galime lengviau atsikvėpti – baimė, kad susidursime su nepatogumais, buvo nepagrįsta. Laikinai pagrindiniais šalies oro vartais tapęs Kauno oro uostas keleivius pasitiko ypač svetingai, o susiorientuoti jame – išties paprasta, rašoma pranešime spaudai.

Uždarius sostinės oro uostą susivienijo Vilniaus ir Kauno turizmo centrai (2)

Mobilizuoti resursai priimti Vilniaus turistus, du specialūs laikini turizmo informacijos centrai, šešiomis kalbomis parengtos kelionių instrukcijos: šių ir kitų priemonių ėmėsi Vilniaus miestas, iš anksto pasiruošęs sostinės oro uosto rekonstrukcijai, rašoma pranešime spaudai.

Keliaujantiems po Lietuvą padės nacionalinė turizmo informacijos sistema (19)

Daug metų buvęs primirštas, atsainiai ar tiesiog „kaip mokam taip” daugybės atskirų informacijos centrų vystomas vietinis turizmas keičiasi ir atgyja. Žinoma, prie to prisideda dar vienas Europos sąjungos investicijų į turizmo skatinimą ir viešinimą raundas, rašoma pranešime spaudai.

Norintiems pasakiškų atostogų lietuviai siūlo apsistoti viduramžių pilyse (8)

Didžiausia pasaulyje atostogų būsto nuomos paieškos platforma „HomeToGo“ vasaros atostogoms siūlo įspūdingas vietas: didingas Europos pilis, įspūdingus apartamentus Niujorke ar net vieną seniausių JAV keltų, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos viešbučių kasdienybė: vieni neprisimena vakar gėrę, kiti vagia be sąžinės graužaties (21)

Ar teko, įsikūrus jaukiame viešbučio kambaryje su mažais dailiais šampūno buteliukais ir įvairių dydžių muilo gabalėliais, pasijusti kaip kleptomanams? Gal visi tie mieli daikčiukai nepastebimai atsiduria jūsų lagamine?