Romantiškus tolstančių laivų vaizdus geriausia stebėti iš Batumio krantinės. Vietiniai gyventojai šią vietą vadina Pajūrio Parku arba tiesiog Bulvaru. Šis 2 km ilgio bulvaras – mėgstamiausia vietinių ir turistų vieta; gyvenimas čia verda dieną ir naktį. Bulvarą puošia miesto simbolis – delfinas su palmės šakele. Beje, tikrų delfinų, išdykaujančių uosto vandenyse, čia galima išvysti bet kuriuo metų laiku.
Delfinai – neatskiriama Batumio įvaizdžio dalis.
Šalia bulvaro nusidriekęs kurorto paplūdimys.
Labai įdomus yra 150 metų senumo Batumio senamiestis. Čia tvyro praėjusių amžių dvasia: gatvelės nusėtos mažomis amatininkų krautuvėlėmis, kuriose gaminami vario dirbiniai, o iš mažų kavinukių sklinda gardūs verdamos kavos aromatai. Senamiestis garsėja žaviomis architektūrinėmis detalėmis: pastatai dekoruoti chimeromis, undinėmis, atlantais ir kitomis mitologinėmis būtybėmis.
Shutterstock nuotraukos.
Pirmą kartą Batumis paminėtas graikų filosofo Aristotelio raštuose IV a. pr. Kr. Jis vadino šį miestą Batus (gr. „gilus“) ir rašė, kad jis išsidėstęs Kolchidėje ant Juodosios jūros kranto.
Miestas buvo pradėtas statyti aplink Tamariscichės tvirtovę. II a. į Batumį atvyko romėnai, o V a. Gruzijos caras Vachtangas Gorgasali prijungė miestą prie savo valdų. Vėliau Batumį ir jo apylinkes kurį laiką valdė Abchazijos kunigaikščiai. XVII a. jį užkariavo turkai.
1878 m., po turkų sutriuškinimo Rusijos-Turkijos kare, miestas prijungtas prie Rusijos. Jis tapo svarbiu naftos eksporto uostu, trečiu pagal svarbą uostu Rusijos imperijoje. XX a. pabaigoje Batumis jau buvo žinomas kaip didelis industrinis centras ir garsus kurortas.
