Partizanų kovų keliais arba sportas kitaip

 (10)
Tarp Anykščių ir Kupiškio besidriekianti Šimonių giria XX a. viduryje buvo tapusi kovotojų už laisvę prieglobsčiu. Čia veikė bene reikšmingiausia Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygarda, kurios būriai kartais pasiekdavo net Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Šimonių girios priedanga - ne išimtis, taip pat naudojosi naudojosi reikšmingiausi Rytų Lietuvos partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė, bei visos Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas.
© operatorius.lt nuotr.

Tokią teritoriją 2017 metų renginiui pasirinko Nuotykių lenktynių „Nykštietiškas Triatlonas“ (toliau N.T.). Šių nestandartinių varžybų organizatoriai žada, kad pats renginys taip pat nestokos partizanų tematikos, o kad būsimos lenktynių trasos būtų ne tik įdomios bet ir reikšmingos , į pagalbą jas rengiant pasikvietė šio krašto partizanų veiklos žinovą, kraštotyrininką Raimondą Guobį.

Girios paslaptingumas aktualus ir šiandien

Šimonių giria puikia priedanga buvo ne tik partizanams. Dar ir šiandien Šimonių giria sunkiau surandamais ar nepasiekimais padaro visus, kurie čia apsilanko. Mobiliojo ryšio operatorių signalą girioje pagauti galima toli gražu ne visur, o kur jis yra, dar nereiškia, kad juo pavyks pasinaudoti.

Mikierių kaime įsikūrusios kaimo turizmo sodybos šeimininkai juokauja, kad sodybos pavadinimą reiktų keisti į „Vieta be ryšio“, nes vis dažniau tai tampa privalumu, o ne trūkumu – atvykę miesto šurmulio išvarginti didmiesčių gyventojai džiaugiasi priverstiniu pilnaverčiu poilsiu be telefono ryšio ir tuo pačiu atranda Šimonių girios grožį ir paslaptis. Pastaruosius momentus, kaip priežastį renkantis teritoriją šių metų nuotykių lenktynėms, taip pat įvardijo N.T. organizatoriai.

Tikisi, kad iš bunkerių grįš sveiki

Pasak vieno iš N.T. idėjos sumanytojų M. Rindzevičiaus, N.T. tai - sportinis, turistinis, pramoginis renginys. Nuotykių lenktynių dalyviai, orientuodamiesi pagal specialiai paruoštus žemėlapius, varžosi įveikdami nemažus atstumus dviračiu, baidare, bėgte nepramintais takais, vaizdingomis vietovėmis, atlieka organizatorių numatytas neįprastas specialias užduotis.

Todėl festivalio principu organizuojamam renginiui itin svarbu, kad teritorija, kurioje jis vyksta, būtų reikšminga istoriškai (kad užduočių pagalba dalyviai sužinotų kažką naudingo), vaizdinga ir sudarytų sąlygas įrengti palapinių miestelį prie atviro vandens. N.T. organizatoriams nemažiau svarbu ir tai, kad Šimonių giria daugeliui bus dar viena nauja, neatrasta ar nepažinta teritorija – Nykštietiškas Triatlonas savo epicentru kasmet pasirenka vis kitą vietą ir taip jau septintus metus iš eilės.

O tai, kad pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai verčia susimastyti apie tautiečių patriotiškumo ir tautinės savimonės padėtį Lietuvoje, N.T. organizatorius pastūmėjo link idėjos lenktynių trasas rengti partizanų kovų tema. Tiesa, organizatoriai tikisi, jog, skirtingai nuo straipsnio pradžioje minėtų partizanų, nuotykių lenktynių dalyviai iš bunkerių grįš sveiki ir pakilios nuotaikos.

Darbe dėvi uniformą? – Esi „uniformuotasis“

Kviečiami dalyvauti visi „uniformuotieji“. N.T. dalyviai gali rinktis iš kelių skirtingo sudėtingumo trasų – nuo 3 val. pasivažinėjimo dviračiu, iki 4-8 val trukmės kombinuotų trasų, kurių metu kaip minimum teks bėgti, plaukti su baidare, važiuoti dviračiu. Tačiau pati populiariausia, Armijai ir Civiliams, trasa išsiskiria neįprastais pogrupiais.

Šios trasos dalyviai varžosi „Masių“ ir „Uniformuotųjų“ kategorijose. Pastarojoje, pasak kalbinto M. Rindzevičiaus, dalyvauti kviečiami visi, kurie darbe priversti nešioti uniformą, t.y. ugniagesiai, kariškiai, šauliai, savanoriai, muitinės, aplinkos apsaugos darbuotojai, medikai ir t.t. O visi kiti šios trasos dalyviai atitinkamai varžysis „Masių“ kategorijoje.

Jei smalsu, kas tas N.T. - tereikia susirasti komandos draugą (dalyvis – komanda iš 2 žmonių), pasirinkti pagal pomėgius ar pajėgumą atitinkančią trasą, registruotis ir ruoštis pilnam nuotykių išbandymui partizanų kovų takais – iki lenktynių liko mažiau nei 2 mėnesiai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Sietlas - miestas, kuris patvirtina įsisenėjusius stereotipus apie JAV (3)

Sietlas – niekuo neišsiskirianti vidutinybė. Galbūt griežtokai, tačiau mums Sietlas nepadarė jokio įspūdžio, kaip miestas, pasižymintis kažkuo išskirtiniu. Galbūt todėl, kad neieškojome jame nieko įspūdingo. Nesame didmiesčių mėgėjai, tad ir nenorėjome jame užsibūti. Tačiau miestą atsiminsime dar labai ilgam.

Mianmaras – po ilgametės izoliacijos atverta lobių skrynia

50-ąją kelionės dieną iš Tailando įkėliau koją į aukso pagodomis spindintį Mianmarą. Visuomet galvoje nešiojausi stereotipišką šios šalies vaizdinį – šalia tų pagodų vaikštinėjančius purpuro spalvos apdarais apsivilkusius budistų vienuolius. Mianmaras man dvelkė egzotika, paslaptimi ir atrodė lyg visai neseniai po ilgametės izoliacijos atverta lobių skrynia.

Neįtikėtinai gražūs pasaulio kampeliai, kuriuos turistai pamiršta aplankyti (1)

Mūsų planetoje gausu vietų, kurios žavi nuostabiais vaizdais, keista topografija, floros ir faunos įvairove. Žemėje galybė vietų, kurios atrodo keistos ar neįprastos palyginus su tuo, ką esame įpratę matyti savo kasdienybėje. Štai keletas jų.

Štai kas nutinka monetoms, kurias įmetate į fontanus (2)

Trevi fontanas Romoje turi ilgametę tradiciją: jeigu stovėdamas nugara į jį per kairį petį įmeti monetą, tikrai dar sugrįši į Italijos sostinę.

Didžiausios Vilniaus paslaptys, kurios vis dar primena apie save

Akivaizdu, kad šiam sąrašui neužtenktų nei „penketuko“, nei „dešimtuko“, nei „šimtuko“ ribos - Lietuvos sostinė slepia tiek paslapčių, kad naują, nė trupučio ne mažiau įdomią už visas kitas galėtumėme ištraukti vos ne kas valandą - ir šiam įdomiam užsiėmimui neužtektų ir metų. O ką jau kalbėti apie jų išnarpliojimą!