Kaunietis Arūnas Gudunskas, Lietuvos bijų (balandžių veislė – red. past.) augintojų klubo pirmininkas, aistrą balandžiams paveldėjo iš senelio ir tėvo. Su uošviu, kuris taip pat augina bijus, jį sieja bendras pomėgis.
Balandžiai. M.Briedytės nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusį savaitgalį surengtos pirmosios aukšta-skraidžių bijų varžybos. Prieš startą „sportininkai“ nekantriai trepsėjo kojomis, mindžikuodami po balandinę, žvitriai kraipė galvas ir dairėsi į giedrą dangų: visa mėlynės platybė jiems prieš akis.

Balandis – šeimos relikvija

Arūnas Gudunskas augina aukštaskraidžius balandžius, kurių europietiškas pavadinimas – bijai. Ši reta veislė, egzistuojanti jau tūkstantį metų, nuo seno žinoma Azijos šalyse. Ypač gilios balandžių auginimo tradicijos Azerbaidžane ir Irane. Šie paukščiai laikomi šeimos relikvija, o pasižymėję geromis savybėmis neparduodami, jų palikuonys perduodami iš kartos į kartą, sūnus juos paveldi iš tėvo. Tokie ypatingi balandžiai turi savo genealogiją: šeimos medis, patvirtintas dokumentais, gali siekti šešias dešimtis metų.

Ir šiandien Irane balandžių veisimas yra populiari liaudies tradicija. Tikima, kad šis paukštis žmonėms atneša sėkmę ir palaimą. Balandininkai teikia pirmenybę tiems paukščiams, kurių ilgas ir aukštas skrydis, o plunksnų spalva neturi reikšmės. Geriausiais laikomi bijai, kurie ore išbūna 8-11 valandų, o tie, kurie sugeba pakilti tik trims valandoms ar trumpiau, neveisiami.

Arūnas Gudunskas įsigijo balandžių iš draugo, su kuriuo bendravo septynerius metus: „Tiek laiko reikėjo mane patikrinti, ar esu vertas auginti bijus. Mano draugas – armėnas, augęs Azerbaidžane, iš vaikystės puikiai atsimena balandininkų tradicijas. Balandžius laikė jo dėdė, tėvas, vyresnysis brolis, o dabar estafetę perėmė jis.“

A.Gudunskas savo giminėje taip pat nėra vienintelis balandininkas. Ši tradicija jau tęsiasi per tris kartas: paukščius augino jo senelis, močiutės brolis, tėvas ir dėdė: „Mano patirtis siekia dešimt metų, nors „šioje futbolo aikštelėje“ žaidžiu jau nuo vaikystės. Tik anksčiau gyvenau daugiabutyje, todėl teko atsisakyti šio pomėgio. Vėliau, kai persikrausčiau pas žmonos tėvus, kurie gyvena nuosavame name, atsirado sąlygos įsirengti balandinę. Mano uošvis taip pat balandininkas, taigi mane puikiai supranta. Jis augina bijų veislės balandžius, kurie pasižymi ne ilgu skrydžiu, bet dekoratyviomis savybėmis.“

Oro akrobatai

Aukštaskraidžiams būdingas savitas skrydis: jie palaipsniui kyla į viršų, plakdami sparnais ir versdamiesi per galvą, todėl vadinami „vartikliais“. Toks skrydis balandžių augintojams yra pats gražiausias reginys. Bijai plaka sparnais iki 30 kartų, tuo metu kyla vertikaliai į viršų. Po to sklendžia tolygiu ratu ir vėl kyla aukštyn apie 20 metrų. Jų savybė vartytis ir mušti sparnais atsiranda trečią gyvenimo mėnesį, nors priklauso ir nuo veislės. Kai kurie paukščiai tik sulaukę trejų metų išmoksta „aukštojo pilotažo“.

„Sparnų mušimo garsas girdėti ore ramią dieną, net jeigu balandis pakilęs taip aukštai, kad jo net nesimato“, – sako Arūnas. Jis bijus treniruoja kiekvieną dieną.
Anksti ryte, kol dar nekaitina saulė, A. Gudunskas atidaro balandinę ir atrenka paukščius pagal ankstesnių skrydžių trukmę. Jeigu vakar balandis skraidė tris ar keturias valandas, jam leidžiama pailsėti. Paukščių nesumaišysi, nes kiekvienas sužieduotas. „Sportininkai“ lepinami įvairiais maisto papildais, vitaminais, mineralais, energijos suteikiančiais priedais.

„Jeigu „sportininkas“ negauna suderinto pašaro, treniruotės neduos rezultatų. Bijai maitinami vieną kartą per dieną, kai grįžta į balandinę vakare. Pagal patvirtintas normas jiems turi užtekti vieno šaukšto lesalo. Permaitinti negalima, nes jeigu prisikimš pilną skilvį, nepakils į dangų... Dekoratyviniai balandžiai lesinami du arba tris kartus per dieną. Paukščiai kaip ir žmonės: pasižiūrėkite į mane, nesilaikau dietos, tai ar aš toli nubėgčiau?“ – linksmai porina Arūnas.

Paukščiams taip pat duodama smulkintų žalumynų, įpilama ne tik vandens, bet ir vaistažolių arbatos nuo įvairių infekcijų ir parazitų.

Skrydžio startas

Praėjusį savaitgalį vienu metu ne tik Kaune, bet ir Klaipėdoje, Elektrėnuose ir kituose miestuose buvo atidarytos balandinės ir paleisti paukščiai, o atvykę teisėjai užfiksavo laiką. Užvertę galvas jų šeimininkai lydėjo savo augintinius akimis, kol šie plakdami sparnais kilo į viršų ir pamažu dingo iš akiračio. Maksimalus skrydžio aukštis – daugiau nei kilometras.

Skrydžio metu balandis turi bent kelis kartus verstis, nes yra veislių, kurie ilgai skrenda, bet neatlieka „akrobatinių triukų“. Balandininkai žavisi savo augintinių skrydžiu, tačiau kiekvienas tą grožį supranta savaip, todėl šis kriterijus neįtrauktas į varžybų reglamentą.

Belieka laukti, kol bijai sugrįš. Tuomet registruojamas nusileidimo laikas. Kadangi iš vienos balandinės gali išskristi nuo trijų iki trisdešimt augintinių, surašomas bendras visų lenktynių dalyvių skrydžio laikas. Varžybas laimi tie paukščiai, kurie ilgiausiai skrenda. Svarbu ir tai, kad jie būtinai turi nutūpti toje vietoje, kurią iš anksto nurodo šeimininkas. Jeigu pasirinko kaimyno stogą, toks nedrausmingas „sportininkas“ iš varžybų pašalinamas. Taip pat reikalaujama, kad paukščiai būtų žieduoti ir skiepyti.

Pasak A. Gudunsko, varžybų tikslas – išpopuliarinti bijų veislę, lavinti skrydžio savybes, kad jie nebūtų uždaryti balandinėje ir nepasitarnautų tik komercijai. „Šiais laikais geras paukštis kainuoja brangiai. Galima nusipirkti čempioną, uždaryti kaip vištą, veisti ir pardavinėti jo jauniklius, tačiau ilgainiui jis praras savo veislės savybes“, – sako balandininkas.

Genealoginis medis

A.Gudunskas šiuo metu turi trisdešimt jauniklių ir aštuoniolika veislinių porų. Per sezoną balandžiai peri penkis kartus, padeda į lizdą po du kiaušinius, taigi iš vienos poros – dešimt jauniklių. Jeigu vėliau išryškėja tik vienas ar du paukščiai, kurių savybės prastos, o likę tinkami varžyboms, tokia pora laikoma „amžina“. Tai balandininko išloštas aukso puodas. Jeigu jaunikliai tingūs, nenori skraidyti, tėvai išskiriami, ieškoma naujų partnerių. Po perėjimo sezono patinai ir patelės laikomi atskirai, todėl pavasarį jie mielai suskrenda į vieną lizdą, net ir tie, kurie susipažįsta pirmą kartą. O senos poros tuoj pat sutupia į lizdą ir meiliai burkuodamos peri mažylius.

„Jaunikliai subręsta per metus, tačiau neketinu jų poruoti, nes mažiausiai trejus metus tikrinsiu jų savybes. Tik patys geriausi pratęs giminę. Pradėjau veisti šešias giminės linijas. Tai reiškia, kad tarpusavyje poruojami broliai, seserys ir kiti artimi giminaičiai. Svetimi netinka, nes pagadina genetiką. Genealoginis medis – senas, todėl svarbu nepadaryti klaidos, kad perniek nenueitų ilgas ir kruopštus darbas“, – pasakoja veisėjas.

Čempionai neparduodami

A.Gudunskas sakosi už čempioną negailintis ir tūkstančio litų. Tačiau yra kita problema: jis neįsivaizduoja balandininko, kuris parduotų savo „sporto meistrą“. Tai tas pats, kaip atsisakyti savo brangiausio turto. „Be to, ką reiškia geras paukštis? Kiekvienas turi savo kriterijus. Man geras tas, kuris skrenda ne trumpiau kaip penkias ar šešias valandas. Kitam veisėjui gal tinka ir toks, kuris ore išsilaiko tris“, – svarsto balandžių augintojas.

Paprasta, be kilmės dokumentų jauniklių porelė kainuoja apie 30-50 litų. Jų lengvai galima nusipirkti sekmadieniais Šilainių turguje Kaune. Balandžių mėgėjai ten renkasi nuo seno.
Ten pat galima įsigyti ir specialaus balandžių lesalo. Jų išlaikymas kainuoja brangiai. „Sau nepirkčiau vitaminų už 50 Lt, o balandžiams negaila“, – sako Arūnas.

Balandžiai gyvena iki 20 metų, bet tai tik išimtiniais atvejais, sąlygos turi būti ypač geros. Jeigu veisėjas gali pasigirti augintiniu, kuriam penkiolika metų, jis yra labai kietas. Balandžio gimimo metai žymimi ant žiedo. Taip pat maunamas žiedas su registracijos numeriu, kuris nurodo klubą ar balandininką. Arūnas Gudunskas savo paukščius žieduoja ir trečia – pasiekimų sporte „apyranke“.
Balandžiai, kaip ir kiti augintiniai, kartais puošiami ir įvairiais aksesuarais. Azijoje jiems įveriami auskarai, ant kojų segami barškaliukai. Tokių skambančių apyrankių turi ir Arūnas: malonu klausyti, kai skrisdamas paukštis tilindžiuoja kaip karvutė su varpeliu po kaklu.

Ore tyko priešai

Gerai, kad vanagai neskaito spaudos ir nežino apie rengiamas varžybas. Su jais ir taip bėda. Kad ir kaip keista, plėšrūnais skundžiasi ne užmiesčių balandininkai, o gyvenantys mieste. Mat kaime neliko laisvai po kiemą kudakuojančių vištų, grobį lengviau pagauti miesto parke.

„Jie plėšrūnai, o balandžiai yra jų maistas ir nieko čia nepadarysi. Vanagas padarys viską, kad pagautų grobį. Pasitaiko, kad medžioja ne po vieną, o dviese – vienas užveja balandžius, kitas kerta. Gaila, kai balandis negrįžta“, – sako Arūnas. Auginant jauniklį, labai svarbu ugdyti jo drąsą, kad užpultas vanago nepanikuotų, stengtųsi išvengti jo aštrių nagų ir snapo.

Daug bėdos pridaro kiaunės ir šeškai. Jeigu įsisuka į balandinę, išpjauna visus, nė vieno gyvo paukščio nepalieka.

Retai kada balandininkas apsiriboja tik šiais paukščiais. Susigundo dar ką nors auginti, kad ir žuvytes akvariume. „Norėčiau ir aš akvariumo, bet žmona sakė, kad užtenka balandžių. Nors šeimai su jais jokių rūpesčių, juos prižiūriu tik aš vienas. Tik tuomet, kai būnu išvažiavęs, vandens ir lesalo paduoda namiškiai“, – pasakoja Arūnas.

Balandines valyti nėra lengvas darbas, gal todėl dažniausiai balandžių augintojai yra vyrai. Nuo seno susiformavęs stereotipas, kad balandininkas – blogietis, chuliganas, vartojantis alkoholį, nelankantis mokyklos... Rusijoje visi „elitiniai“ vagys yra balandininkai. „Dabar viskas pasikeitė“, – teigia A. Gudunskas, nepretenduojantis į tokios draugijos sąrašą.

Nepasikeitė tik aistra balandžiams. Abejingų šis pomėgis nepalieka.

Margaritos Briedytės nuotraukos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (14)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (5)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (4)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (234)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (5)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...