Kelionių nuotykių esu patyrusi įvairių – nuo savaitės, praleistos vienoje didžiausių Čekijos sostinės Prahos ligoninių, į kurią patekau tiesiai iš turistinio autobuso, kai niekas aplink nekalba jokia kalba, išskyrus čekų, iki avantiūristinio sprendimo naktį Airijoje su draugais praleisti prie jūros vien tam, kad ryte galima būtų pasimėgauti vietos restoranėlyje gaminama beprotiškai kvapnia kava ir nuostabiu pyragu.
Su šypsena prisimenu vieną ir dar vieną nuotykį – kelionę į Italiją su būsima anyta. Niekam ne paslaptis, kad Italija tikrai graži ir išskirtinė šalis: savo istorija, gamtos vaizdais, kultūra, jūra, ir, žinoma, vyrais.
Kelionėje po Italiją teko apsistoti Rimini regione, viešbutyje prie jūros. Jau pirmą vakarą pastebėjau italą, nuolankiai sekantį kiekvieną žvilgsį bei žingsnį. Tai buvo pradžia. Dar po keleto vakarų vakare išėjau pasivaikščioti bei nusipirkti telefono kortelės. Minėtas italas, pamatęs mane išeinančią iš viešbučio, pasivijo ir pradėjo kalbinti. Mano italų kalbos žinių pilnai pakako susipažinti ir pabendrauti.
Parduotuvės nebedirbo, kortelės nenusipirkau, tad vyriškis su itališkomis emocijomis maloniai pasiūlė man skambinti iš savo telefono – juk jam malonu padėti. Įveikusi lietuvišką kuklumą, paskambinau mamai. Taigi sėkmingai grįžus atgal į viešbutį, su būsima anyta linksmai aptarėm buvimo Italijoje ypatumus bei italų vyrų rodomą dėmesį.
Kita diena slinko kaip įprastai, saulė, jūra ir gera nuotaika, o vakare – ir vėl viską stebinčios italo akys. Žodžiu, kaip ir visi geri dalykai, viešnagė tame viešbutyje baigėsi, o man į rankas buvo įbruktas ašaringas ranka parašytas ilgas italo meilės laiškas.
Maniau, kad tuo viskas ir baigėsi, tačiau po keleto dienų, jau būdama Lietuvoje, sulaukiau mamos skambučio – ji man paaiškino, kad skambino kažkoks vyras, beveik nekalbėdamas angliškai prašė mano telefono numerio ir ji, taip pat nemokėdama anglų kalbos, numerį sėkmingai padiktavo. Taigi po minutės ar dviejų sulaukiau ir italo skambučio.
Mūsų neįkyrus telefoninis bendravimas tęsėsi daugiau nei trejus metus. Kiekvienais metais, tomis dienomis, kaip įvyko mano kelionė, gaudavau jo žinutę – „štai jau metai... štai jau dveji metai, kai tu buvai Italijoje. Ruduo nuostabus.“ Galiausiai apsikeitėme adresais, gavau dovanų italų kalbos vadovėlį ir dar vieną ilgesingą meilės laišką.
Kadangi turėjau savo mylimą žmogų, visą šitą nuotykį vertinau ir vertinu su sveiku humoru, o mama net patarė laiškus išsaugoti, idant vaikai ir anūkai pasidžiaugtų.
Taigi merginos ir moterys, jei norite pasijusti gražuolėmis, paskęsti komplimentuose – važiuokite į Italiją ir tai turėsite, o jei norite tikrų bei nuoširdžių jausmų – meilės ieškokite Lietuvoje.
Inga
*******************************************************************
Šis rašinys - konkurso „Nuotykis užsienyje, kurio nepamiršiu“, dalis. Pasidalinkite savo kelionių istorijomis, papasakokite, ką patyrėte, ir pamokykite kitus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o mes geriausio rašinio autoriui dovanosime kvietimą (dviems) apsilankyti viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne). Jūsų istorijų, parašytų lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š) el. paštu gyvenimas@delfi.lt lauksime iki rugsėjo 7 dienos.
