Norvegų žvejybiniuose laivuose žuvis traukia ir lietuviai

Norvegija vilioja ne tik žvejus mėgėjus, bet ir šios srities profesionalus, kurie įsidarbina čia veikiančių bendrovių laivuose, plaukiojančiuose Barenco ir Norvegijos jūrose, prie Islandijos krantų, Farerų salų ir net antarktiniuose vandenyse. Statlano pusiasalyje netoli Olesundo didžiausią užsieniečių bendruomenę sudaro būtent lietuviai. Tad kai norvegiškos įmonės vadovas sako, jog pritrūkus vietinių žvejų, jie kviečiasi jūrininkus iš Lietuvos ir Rusijos, supranti, kad jis nemeluoja.

„Norvegijos naftos pramonė perviliojo daugybę norvegų žvejų, todėl mes priversti ieškoti dalies žvejų kitose šalyse. Jei, tarkime, tu kaip inžinierius dirbi 6 savaites jūroje ir 6 savaites būni ant kranto, nors ir gauni gerą algą, atsiranda stipri konkurencija, kai naftos pramonė tau pasiūlo 14 dienų darbą ir 4 savaičių poilsį. Taigi konkuruojame su naftos verslu dėl jaunų Norvegijos jūrininkų“, – sako bendrovės „Ervikfisk“ eksporto vadovas Geiras Årvikas.

„Ervik Havfiske“ laivuose dirba apie 20-30 lietuvių. Atlyginimas priklauso nuo darbo pobūdžio ir sugauto žuvų kiekio.

„Tam kad būtum žvejys, nereikia specialaus išsilavinimo. Tad darbas yra geriau apmokamas nei bet koks nekvalifikuotas darbas ant kranto. Labai mažai žmonių skundžiasi uždarbiu. Bet žinoma, darbo sąlygos gali būti sunkios. Turi turėti patirties, kad suprastum, kaip sunku dirbti savo darbą, kai laivas juda į visas puses. Tai darbas žmonėms, kurie nebijo sunkių situacijų“, – tvirtina G. Årvikas.

Gaudo ūdomis

Norvegijoje gaudomai žuviai taikomos kvotos ir keliami aukšti tvarios žvejybos reikalavimai.

Žuvis, kurią tiekia bendrovė, gaudoma ne tinklais, bet ūdomis – ilgomis virvėmis, prie kurių pritvirtinti kabliukai. Taip pagaunama gyva žuvis, kuri tame pačiame laive yra apdorojama ir užšaldoma.

Iššaunant virvę su kabliukais į masalą taikosi ir paukščiai, tad reikia specialios įrangos, kuri apsaugotų paukščius nuo aštrių kablių.

„Iššauta virvė grimzta į jūros dugną. Bet žinoma, tai įvyksta ne iš karto. Taigi apie 20-25 metrus už laivo virvė vis dar bus vandens paviršiuje. Tad masalas labai trauks paukščius. Mes naudojame papildomą virvę, kuri neleidžia paukščiams pasinaudoti šia galimybe. Paukščiai gal ir liks alkani, bet bent jau nežus“, – pasakoja G. Årvikas.

Negalima atitirpinti karštame vandenyje

Paklaustas, kuo skiriasi ūdomis ir tinklais gaudoma žuvis, norvegas tikina, kad pirmuoju atveju pagaunama žuvis dar gyva, nes nuo virvės iššovimo iki žuvies ištraukimo praeina daug mažiau laiko.

Pagauta žuvis laive apdorojama ir šaldoma. Transportuojama taip pat šaldikliuose. Būtent šaltis sustabdo tolesnius procesus.

„Šaldyta ir šviežia žuvis skiriasi. Reikalą išmanantis žmogus valgydamas gali pastebėti skirtumą, kaip žuvis atsiskiria. Baltymas, kuris padeda išlaikyti žuvies mėsos struktūrą, gali būti šiek tiek paveiktas šaldymo proceso. Bet šaldymo procesai vis tobulėja. Taip pat svarbu taisyklingai atšildyti žuvį – vakuumuotą žuvį reikia ištraukti iš šaldiklio ir palikti nakčiai šaldytuve. Galima išbandyti ir kitą būdą – jei grįžtate iš darbo anksčiau, patalpinkite žuvį vakuume į šaltą vandenį. Taip ji atitirps anksčiau ir išlaikys daugiau drėgmės savyje. Negalima atitirpinti žuvies karštame vandenyje, nes tokiu atveju prasidės virimo procesas ir išorinė žuvies dalis bus paveikta“, – tvirtina G. Årvikas, pats ilgą laiką dirbęs virtuvės šefu.

Jis pataria žuvies per daug neperkepti ir nepervirti ir siūlo rinktis 60-65 laipsnių temperatūrą.

„Mano mėgstamiausias būdas kepti orkaitėje 60-65 laipsnių karštyje apie 20-25 minutes. Galima pradžioje trumpai apkepti ant keptuvės iš abiejų pusių, o tada kišti į orkaitę“, – sako jis.