Pristatome keisčiausius religinius bei pačios keisčiausios kilmės ritualus pasaulyje.
Daugelis ritualų buvo siejami su svarbiais įvykiais gyvenime – gimimu, branda, santuoka, mirtimi.

Kokie gi keisčiausiai ritualai pasaulyje?

1. Gimimas. Musulmoniškoje Indijos valstijoje – Maharaštroje yra įprasta mesti naujagimius nuo 15 metrų aukščio šventyklos. Tikima, kad šis ritualas sustiprina vaikus, neša jiems sėkmę tolimesniame gyvenime, suteikia drąsos ir išminties. Beje, kūdikiai nenukrenta ant žemės, apačioje stovintys laiko ištiestą paklodę.

2. Santuoka. Pabrolio konceptas kilo iš vokiškų valstybių, kur laisvų moterų buvo ne itin daug, tad daugelis viengungių stengdavosi pagrobti nuotaką iki vestuvių. Jaunikis pasirinkdavo patikimą draugą ir jam pavesdavo saugoti būsimą nuotaką nuo gerbėjų.

Škotijoje nuotakos iki vestuvių turi ištverti šį tą nemalonesnio – jas ištrina įvairiausiais maisto produktais – kiaušiniais, padažais ir pan. Sakoma, tai padeda pašalinti įtampą. Įvairiuose regionuose tradicijos kiek skiriasi, bet dažniausiai nuotaka ar jaunikis ištepami kuo nors smirdinčiu, lipniu, pririšami prie medžio ar stulpo.

3. Maistas. Pasaulyje gausu pavojingų delikatesų. Štai kasmet rugsėjį ar spalį Tailande, Pukete vyksta Vegetarų festivalis, kuriame žmonės devynias dienas nevalgo mėsos. Festivalyje atliekami mazochistiniai ritualai – vyrai ir moterys bado sau skruostus smeigtukais, peiliais, visokiausiais daiktais prasiduria sau kūnus. Manoma, kad kinų dievai apsaugos tikinčiuosius nuo skausmo.

4. Mirtis. Mažai kam teko stebėti šį ritualą. Kadaise Tibete buvo įprasta sukapoti mirusį žmogų ir sudėti jo gabalėlius ant kalno. Veikiausiai tam, kad nereikėtų karsto, mirusiojo grimavimo ir pan.
Dauguma tibetiečių yra budistai, tad jų tikslas – saugoti žemės išteklius, net ir po mirties, t. y. pasiūlyti nebereikalingus kūnus. Kai Kinija pirmą kartą įsiveržė į Tibetą ir uždraudė daugumą vietinių tradicijų, toks laidojimo būdas tapo slaptu. Nuo devinto dešimtmečio, šeimai leidus, galima stebėti tokį atsisveikinimą su mirusiuoju.

5. Ugnis. Susideginimas paliekamas religiniams fanatikams arba visiškiems lunatikams. Istoriškai ugnis ritualuose apvalydavo ar išbandydavo. Jokia religija nereikalauja ją išpažįstančiųjų susideginti (susisprogdinantys islamo savižudžiai nesiskaito), tiesa, yra praktikų, per kurias žmonės vaikšto karštais anglimis ar eina per ugnį.

Sintoistų ir budistų šventyklose Japonijoje vienuoliai, šventikai ir eiliniai žmonės gali vaikščioti žarijomis, siekdami įveikti savo baimes, išjudinti energijos tėkmę. Norėdami aiškumo. Tokia tradicija egzistuoja ir Šiaurės Afrikoje, Haityje, Karibų salose ir Pietryčių Azijoje.

6. Vaisingumas. Japonijoje nereikia ilgai dairytis, norint pamatyti medinį penį. Net prie įsimylėjėlių viešbučio Šibujoje daug sekso muziejų, kuriuose eksponuojami falai ir karikatūros Kamasutros tema.

Didžiausias vaisingumo festivalis Japonijoje – „Hounen matsuri“. Kovo 15 d. savanoriai neša ilgą, medinį falą (2,5 metro) per miestą, kad laukai būtų derlingi, o moterys vaisingos.

7. Kraujas. Visi krikščionys tiki, kad per mišias, imant komuniją vynas virsta krauju. Kai kuriose pasaulio dalyse žengiama toliau – naudojamas tikras kraujas. Kenijoje masajų gentis reguliariai geria karvės kraują, sumaišytą su pienu, taip pat geria kraują tiesiai iš venos, kai nuleidžiamas kraujas.

8. Branda. Kokių tik nėra išbandymų, norintiems vadintis vyrais Papua Naujosios Gvinėjos gentyse, tarp aborigenų Australijoje, Niujorko gaujose. Šioje srityje nugalėtojai – satere mawe gentis Amazonėje su savo pirštinėmis. Kuo gi pavojingos pirštinės? Įsivaizduokite, kad jums į pirštines pridėta skruzdėlių paraponera clavata, kurių įkandimai skaudumu prilygsta šūviams. Inicijuojamieji į vyrus mūvi šias pirštines 30 min., ir ne vieną, o 25 kartus iš eilės per dieną. Kaip gali nesivadinti vyru, ištvėręs tokius skausmus?