Tie, kurie matė Nikolajaus Rericho paveikslus, stebisi – nejaugi kalnuose tokios spalvos? Ne tik spalvos, bet ir tokie didingi vaizdai, kad jautiesi kaip kitame, nežemiškame pasaulyje. Neįmanoma perduoti to jausmo tiems, kurie nėra buvę kalnuose, tačiau nors dalelė įstabios gamtos grožio užfiksuojama nuotraukose.
Žvilgsnis į Pamyro kalnus Afganistano teritorijoje, 2008 m.
© V. Zinkevičiaus arch. nuotr.

Fotografas ir keliautojas Vytautas Zinkevičius jau trisdešimt metų iš žygių po kalnus parsiveža įspūdingų nuotraukų. „Braidydamas su galva debesyse, kažką atsineši į žemę“, – sako Vytautas, rengdamas parodas ir dalydamasis šiais nuostabiais vaizdais su kitais.

Kad tik širdis išlaikytų

Vytautui Zinkevičiui ne kasmet pavyksta išsirengti į kalnus, tačiau jo didelė, dar nuo tarybinių laikų išlikusi kuprinė visuomet sukrauta. Visą laiką palaikantis gerą fizinę formą, Vytautas prieš keliaudamas į kalnus dar treniruojasi papildomai, kasdien bėgioja rytais. Geriausia pradėti sportuoti jau rudenį, jeigu planuoji žygį vasarą: tinka ir plaukimas, važinėjimas dviračiu, greitasis ėjimas.

„Alpinizme ir kalnų turizme svarbi ištvermė, o ne jėga. Būna sunku net ir tiems, kurie labai intensyviai ruošiasi. Prisimenu, Altajuje reikėjo nunešti sunkias kuprines į bazinę stovyklą. Samdėme arklius, ant jų užkėlėme krovinius, bet ir patys nešėme apie 35 kg. Prieš mane ėjo du jaunesni vaikinai, treniruoti bėgikai. Tačiau didelis karštis, neapskaičiuotos jėgos, per didelis tempas padarė savo – vienam pasidarė silpna, teko padėti“, – prisimena Vytautas.

Keliautojui ir fotografui reikia turėti stiprią širdį, nes tenka didesnis krūvis nei kitiems žygio dalyviams. Jeigu vyrukai kopimo pradžioje neša apie 35 kg kuprines, tai Vytautui prisideda dar apie 7 kg. Tiek anksčiau sverdavo jo fotoaparatai ir 20-30 juostų.

54-erių Vytautas toks pat tvirtas, kaip ir anksčiau, tačiau iš kitų keliautojų patirties žino, kad kalnuose reikia paisyti ir aukščio, ir savo amžiaus. Jo kelionių draugas alpinistas Arūnas Matukas, kopdamas į Daulagirio viršūnę Himalajuose, turėjo sveikatos problemų, dėl kurių kol kas tenka atsisakyti kalnų.

Fotografui reikia atlaikyti ne tik papildomą krūvį, bet ir stengtis neatsilikti nuo žygio draugų. Kas keliavo po kalnus, tas žino, jog viena minutė, sugaišta fotografavimui, gali kainuoti labai brangiai, nes pavyti bendražygius labai sunku.

Rizikingas rakursas

Rizikuoji ir gaudydamas geresnį kadrą. Prieš 20 metų Zigmas Chvoinickis, įkopęs į Beluchos viršūnę, atsistojo ant sniego karnizo ir draugo paprašė jį nufotografuoti. Staiga karnizas lūžo ir alpinistas krito žemyn draugo akyse. Jo kūno taip ir nerado.

„Kalnuose plotai milžiniški, žmogus gali prasmegti į plyšį, jo kūną užneša sniegas, todėl gelbėjimo darbai trunka ilgai ir ne visada būna sėkmingi. Prieš kalnų stichiją žmogus bejėgis, todėl niekada negalima sakyti, kad nugalėjai viršūnę. Su kalnais negalima kovoti, su jais reikia draugauti. Negali girtis nei savo sveikata, nei ištverme, nes nežinai, kas laukia. Užlipti į viršūnę dar ne viskas. Daug sunkiau yra nusileisti žemyn, nes jėgos jau būna išsekusios“, – sako keliautojas.

Sudėtingų nusileidimų ar kopimų metu reikia saugoti ne tik save, bet ir brangią fotoaparatūrą. „Kai kabi ant virvių – ne laikas fotografuoti. Tuomet fotoaparatą grūdi kuo giliau į kuprinę, susuki į miegmaišį, kad apsaugotum jį nuo smūgių, jeigu tektų kristi. Kartais tokiais atvejais gerai turėti ir paprastą „muilinę“, nes prarandi daug vertingų kadrų“, – sako fotografas.

Kopdamas į Dariaus ir Girėno viršūnę Pietvakarių Pamyre (5998 m), Vytautas tikėjosi įamžinti įspūdingus vaizdus. Tačiau kopimas truko 20 valandų, į stovyklą žygeiviai grįžo vidurnaktį, pasišviesdami kelią prožektoriais. O ir kabant ant ledo sienos nebuvo jokių galimybių fotografuoti, vien virvių ilgis buvo 400 m.

Kartais nežinai, kur tyko pavojus. Kartą, nusileidžiant nuo Tian Šanio kalnų, baigėsi morena (uolienų nuolaužų, smėlio ir molio mišinys – red. past.), jau, atrodo, prasidėjo lygus kelias, tik staiga, neišlaikęs pusiausvyros, Vytautas griuvo ant šono ir susimušė petį. Pirma mintis – jei trauma rimta – žygis baigtas. Tačiau sutrenkimas nebuvo stiprus.

Leidžiantis nuo Beluchos kalno Altajuje, vienas neatsargus žingsnis ir Vytautas pajuto, kaip krenta į ledo plyšį. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Laimei, plyšys nebuvo gilus, suveikė ir patirtis – ledkirčiu ir „katėmis“ įsikirto į ledo sieną ir sustabdė kritimą.

Saviti ir nepakartojami

V. Zinkevičiui teko būti skirtinguose kalnų regionuose. Kiekviena vietovė savita ir nepakartojama. Altajaus kalnai pasižymi ekstremaliomis klimato sąlygomis. Nors nėra labai aukšti, tačiau rūstūs, o ledynai platūs. Nusileidus žemyn, šniokščia galingos upės, slėniuose augmenija – vešli ir spalvinga.

Kaukazo kalnai jaunesni, viršūnės smailios ir aštrios, nuostabios alpinės žydinčios pievos.

Tian Šanyje augmenijos ir spalvų mažiau, nes kalnai aukšti. Einant perėjomis, viršūnių iki 6 kilometrų aukščio apsuptyje atsiveria įspūdingi vaizdai.

Vytautas Zinkevičius į kalnus kopia su Vilniaus keliautojų klubu, kuriam vadovauja Algimantas Jucevičius. „Tai legendinis žmogus, turintis šeštąjį kalnų pojūtį, praverčiantį sudėtingiausiose situacijose. Leidžiantis nuo Beluchos viršūnės, sutikome jaunimo grupę iš Novosibirsko. Jie pasinaudojo mūsų virvėmis, tačiau nesugebėjo rasti kelio atgal, pasiklydo. Teko laukti A. Jucevičiaus, nes jis puikiai orientuojasi. Nors to paties kelio, kuriuo užkopėme, neradome, grįžome prie palapinių iš kitos pusės, viena buvo užnešta sniegu“, – prisimena Vytautas.

Iš rūsčios pūgos į žydintį rojų

Vytautas tik kartą pajuto aukščio poveikį kopdamas į Elbruso viršūnę. Sutrukdžius blogam orui, žygeiviai staiga bandė pakilti į didelį aukštį. „Tada pirmą kartą pajutau, kaip dirba širdis“, – sako keliautojas.

Kopimas į Elbruso viršūnę prasidėjo antrą valandą nakties. Prašvitus atsivėrė didingi vaizdai į aplinkines viršūnes. Lietuviai kopė gana sparčiai, aplenkė kitus alpinistus. Staiga pabjuro oras, prasidėjo pūga. Iš miglos išniro nuo viršaus besileidžiantis rusas, kuris sušuko: „Poka nie pozdno, nazad“ (liet. „kol nevėlu, atgal“). Teko skubiai leistis. Akiniai aplipo sniegu, tako nematyti.

Vytautas neatsargiai pastatė koją ir pradėjo slysti šlaitu. Laimei, pavyko susistabdyti ledkirčiu ir grįžti į taką. Kai pagaliau nusileido iki palapinių, pajuto tikrą palaimą, nes iš rūsčios zonos pateko tiesiai į žydinčių pievų rojų.

Nieko nėra amžino

Pagauti įspūdingą kadrą kalnuose – visiškas atsitiktinumas. „Ten nėra kada ieškoti įdomesnio rakurso. Kalnai gali būti gražūs, tačiau jei oras netinkamas, apniukęs dangus, sniegas ar migla – gražios nuotraukos nepadarysi. Tai – sėkmės dalykas. Ką eidamas pamatau, tą ir fotografuoju. Labai sunku numatyti, kad užlipus ant kito šlaito atsivers gražesnis vaizdas. Kalnuose nieko negali prognozuoti ar režisuoti. Labai sunku ir perteikti perspektyvą, kalnų slėnių gelmę, nes dažnai nuotraukoje nematyti nei didingo mastelio, nei erdvės, nei aukščio. Fotografuoji iš viršaus, o vaizdas atrodo plokščias, nors aukštis – keli kilometrai“, – sako Vytautas.

Per dešimtmečius sukauptas didelis nuotraukų archyvas. Dalis jų negatyvuose, skraidrėse. Darydamas nuotraukas, Vytautas retai būna patenkintas spalvomis, pavyksta tik vienas kitas kadras. Šiek tiek nuotraukas koreguoja kompiuterine programa, bet tik minimaliai.

Apie kiekvieną savo darbą fotografas V. Zinkevičius gali pasakoti, komentuoti, prisiminti žygio akimirkas, situacijas, kurios niekada nepasikartos, kaip ir šie nuostabūs vaizdai. Net jeigu kada nors ir grįžtum į tas pačias vietas, metų laikas, oro sąlygos, saulės apšvietimas sukuria kitą vaizdą, pagaliau ir fotografo akis viską mato kitaip. Nieko nėra amžino, net ir kalnuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (9)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (45)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (101)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (504)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...