Tam, kad suprastume šios šalies istoriją, reikia suprasti, kad praeitis – nepaprastai svarbi Meksikos dabartis. 1519 m. ispanai pirmą kartą išsilaipino dabartinėje Meksikos teritorijoje. Tuo metu čia
jau gyveno apie 10 mln. indėnų, kurių visais atžvilgiais puikiai išsivysčiusiai civilizacijai jau buvo apie 3 000 metų. Todėl atvykėliams derėjo skaitytis su šia civilizacija.
© Corbis/Scanpix
Ispanų sprendimas buvo labai išmintingas – jie pradėjo kurti savo imperiją, naudodamiesi jau egzistuojančia indėnų kultūra. Štai todėl ir kalbame apie Meksiką kaip apie daugybės kontrastų šalį. Dabartiniai meksikiečiai kalba apie 60 skirtingų dialektų. Dauguma šių laikų meksikiečių arba yra ispanų ir indėnų kilmės, arba kildina save iš senųjų majų ar actekų. Praeitis iš tikro gyvena dabartyje.

Reikėtų paminėti keletą svarbiausių archeologinių paminklų. Vienas jų yra pačioje Meksikos širdyje – sostinės senamiestyje. Tai senosios actekų sostinės – Tenočtitlano – griuvėsiai, rasti visiškai atsitiktinai, statant Meksiko miesto metro. Remiantis legenda, actekai ilgai klajojo, ieškodami Pažadėtosios žemės. Actekų dievai apreiškė, kad tautos sostinė bus pastatyta toje saloje, kurioje ant kaktuso tupės kalnų erelis su žalčiu snape. Dievų pranašystė išsipildė ir nuo Tenočtitlano prasidėjo actekų imperija.

Kadaise visas – dabar milijoninis ir vienas didžiausių pasaulyje megapolių – Meksiko miestas tarsi plaukiojo ant ugnikalnio ežere esančių salelių ir kūrėsi amžių didybei. Meksiko priemiestyje yra dar vienas įdomus nežinomos kultūros reliktas – Cuicuilco – vienintelė apskrita laiptuota piramidė Meksikoje.

Apie 60 km į šiaurės rytus nuo sostinės – teotihuakanų kultūros reliktas. Tai Dievų miestas – fantastiškos žynių ir šventikų gyvenamosios teritorijos griuvėsiai, kur galima pamatyti Saulės ir Mėnulio piramides, Mirusiųjų gatvę ir Quetzalcoatlo šventyklą.

Manoma, kad čia ir prasidėjo dievo Quetzalcoatlo garbinimo tradicijos. Legenda byloja, kad jo drąsa buvo išbandyta ugnimi. Veikiamas ugnies, dievas pavirto į sparnuotą, visomis vaivorykštės spalvomis kibirkščiuojantį žaltį. Dabar vos ne kiekviename paplūdimyje galima nusipirkti sparnuotojo žalčio statulėlių iš onikso ar malachito.

Apie 100 km nuo sostinės į šalies šiaurę nutolusiame Tulos mieste galima pamatyti įstabų toltekų kultūros reliktą – milžiniškus akmeninius „kareivius“. Tai kūrinys, savo esme labai panašus į indėnų totemų stulpus. Šis archeologinis radinys taip pat mena legendą, labai susijusią su Meksikos istorija.

Tai pasakojimas apie toltekų dievą Quetzalcoatlą, kuris, uždraudęs aukoti dievams žmones, įsigijo daug priešų. Jo priešai, išgirdę šį draudimą, hipnoze įteigė Quetzalcoatlui mintį, kad jis padarė siaubingą nuodėmę.

Susikrimtęs dievas pats save išsiuntė į tremtį, prižadėjęs grįžti ir tiksliai nurodęs metus bei dieną. Ir dėl siaubingo sutapimo pirmasis nurodytais metais bei dieną atvykęs ispanų kolonistas Hernanas Cortesas, pasipuošęs plunksnomis ir dėvįs žėrinčius šarvus, buvo toltekų žynių bei tautos sutiktas kaip grįžęs dievas.

Savaime suprantama, kad tokios legendos ir faktai padėjo ispanams užkariauti šias žemes. 150 km į rytus nuo Meksiko esantis olmekų, toltekų ir teotihuakanų kultūrų reliktas – Čolula – viena dramatiškiausių vietų Centrinėje Meksikoje. Didžioji Tepanapos piramidė šventykla – pats didžiausias žmogaus rankomis pastatytas kultinis pastatas pasaulyje. Į piramidės vidų galima įeiti tuneliais, čia pat galima apžiūrėti ir ispanišką kolonijinių laikų bažnyčią, stovinčią kalnų viršūnėje.

Kvapą gniaužiantį vaizdą paryškina tolumoje dunksančio ugnikalnio pilkuma. Iš viso Čoluloje yra 365 bažnyčios, koplyčios ir šventyklos – remiantis legenda, kiekvienai metų dienai po vieną.

Netoli Oachakos miesto yra Monte Albanas – zapotekų ir mistekų kultūrų reliktas, vadinamasis Oachakos slėnis, anuomet buvęs nepaprastai svarbus religinis centras.

Laiptuotos piramidės tarsi banguoja pagal natūralų peizažą, o užlipus ant jų atrodo, tarsi visas pasaulis būtų po tavo kojomis. Daugybė žmonių figūrų raižinių neduoda ramybės mokslininkams – jie vis dar aiškinasi, kodėl tokie keisti žmonių kūnai ir pozos.

Nuostabus majų miestas – Palenkė, esanti Čiapos provincijoje ir apaugusi džiunglėmis. Jo tyrinėjimai pradėti 1567 m., o nuo 1970-ųjų imtas „atidengti“ įstabus vieno paskutinių karališkųjų majų miestų palikimas. Šiuo metu Palenkė – ko gero, daug įspūdingesnis majų archeologinio palikimo objektas nei žymioji Čičen Ica, kurią galima aplankyti Jukatano pusiasalyje ir kuri jau virto tarsi akademiniu muziejumi.

Visgi tie, kurie norėtų pamatyti unikaliąją piramidę „El Castillo“, būtinai turi užsukti į Čičen Icą. Tai majų kultūros archeologinių kasinėjimų vieta, esanti už 200 km nuo Kankūno kurorto.

Kai ispanai pirmą kartą išvydo Kukulcano šventyklą, pavadino šią piramidę El Castillo („pilis“). Ypač įdomu, kad piramidės viduje rasto ir dabar galimo apžiūrėti jaguaro akys – iš žalio nefrito. Tokio tipo nefrito randama tik… Kinijoje. Todėl sunku paaiškinti, kaip ir iš kur 600–1224 mūsų eros metais čia gyvenę žmonės jo gavo…

Yra ir daugiau mistinių dalykų šioje vietoje. Štai per rudens ar pavasario lygiadienius ant piramidės galima pamatyti žemyn „šliaužiantį“ Quetzalcoatlo žaltį. Šį nepaprastą reginį suformuoja saulės šviesos ir šešėlio, krentančių 365 laipteliais nuo piramidės viršūnės, kritimo kampas. Tomis dienomis jo pamatyti į Čičen Icą suplūsta milijonai vietinių ir turistų.

Čičen Ica buvo majų mokslo centras, todėl manoma, kad „šliaužiantis“ šešėlis išskaptuotame akmens take, besibaigiančiame žalčio galva, statant piramidę buvo išgautas specialiais skaičiavimais. Nepaprastai įdomūs ir netoliese esančios observatorijos griuvėsiai, šventojo šulinio liekanos ir dar daug kitų fantastiškų archeologinių radinių. Netoliese esantys Ušmalis, Tulumas (Aušros miestas) – seniausia jūros tvirtovė – ir Koba (atokiose džiunglėse įsikūręs „užmirštasis
miestas“) – taip pat majų palikimas.

Kalbant apie nuostabias lankytinas Meksikos vietas, nereikėtų pamiršti ir vadinamųjų kolonijinių miestų. Jie – tikrasis dabartinės Meksikos žavesys. Kolonijiniai miestai yra netoli vienas kito – tai tarsi salelė, kurią galima apvažiuoti vos per kelias dienas. Ispaniško žavesio Meksika iš tikro keri savo akmenimis grįstomis gatvelėmis, karūnuotais bažnyčių bokštais ir senoviniais pastatais.

Kolonijinis periodas Meksikoje, trukęs apie tris amžius, paliko gilų pėdsaką ir dabartinėje Meksikos kultūros plotmėje. Dar ir dabar meiliai vadinami romantiškuoju praeities taku, šie miestai tarsi karoliai pažirę po Centrinės Meksikos teritoriją.

Tai pačių netikėčiausių architektūrinių sprendimų lopšys. Vieni miestai driekiasi kaskadomis nuo kalno tarsi užšalę kriokliai, kiti – tarsi suspausti į kumštį (tokios siauros jų gatvelės), treti – remiasi į vandenyną ar kalnų viršukalnes, bet išties visi jie sužavi savo ypatinga romantiška ramybe…

Šių miestų atsiradimą lėmė ypatingas Meksikos istorijos posūkis 1521 metais. Didinga actekų sostinė – Tenočtitlanas – buvo užkariauta ispanų. Naujieji užkariautojai, įpareigoti Ispanijos karūnos, privalėjo užgrobtoje teritorijoje įdiegti ispanišką tvarką ir įstatymus, taip pat rasti aukso ir sidabro telkinius – lobius, kurių reikėjo Ispanijos karūnos galiai įtvirtinti.

Net ir praėjus penkiems amžiams nuo ispanų invazijos į Meksiką bei beveik dviem amžiams nuo Meksikos nepriklausomybės paskelbimo (1821 m.), ši šalis tebesaugo puikų ispaniškos kultūros palikimą.

Pasižvalgyti po šiuos miestus – vienas malonumas. Pradėti savo kelionę reikėtų nuo… Meksiko. Taip taip, nuo to paties puikaus miesto – Meksikos sostinės, minėtos pasakojant apie actekų kultūros palikimą.

Meksikas – tai istorijos muziejus po atviru dangumi, nors vos atvykęs į šį miestą to nepasakytum. Pirmasis įspūdis – šiuolaikiška, civilizuota XXI a. sotinė. Tačiau pirmasis įspūdis klaidina – reikia tik žengtelėti pro XXI a. duris į judrias senamiesčio gatveles, atsidurti centrinėje
Zocalo aikštėje, kurią puošia nuostabi katedra – kolonijinės architektūros šedevras...

O jei aplankytumėte Gvadalacharą! Visus metus žydinčios rožės, puikūs senojo kolonijinio stiliaus statiniai su kolonomis, fantastiška Mariachi aikštė, kurioje vyksta mariačių ansamblių festivaliai ir konkursai (jei dar prisimenate pačioje pasakojimo pradžioje minėtus vyrus su gitaromis iš Chalisko provincijos).

Kolonijinio amžiaus simboliu vadinamas Gvanachuato miestas, kurio gatvių planas, ko gero, vienas keisčiausių pasaulyje. Kai kurios gatvelės tokios siauros, kad vienoje iš jų architektūros įžymybe laikomi „bučinio atstumo“ balkonai. Nepaprastai įdomus požeminis greitkelis, pastatytas senojoje upės vagoje. Kadangi šiame mieste kolonijiniais laikais gyveno nepaprastai daug turtingų žmonių, čia puikuojasi daugybė bažnyčių, puikių dvarų ir specialios paskirties valstybinių pastatų.

Šiais laikais miestas žinomas kaip Tarptautinio Cervanteso festivalio sostinė. Teatrai, orkestrai, baleto trupės čia suvažiuoja iš viso pasaulio. Paprastai festivalis vyksta spalį. Be jau minėtų miestų, yra dar 13 kolonijinių brangakmenių, sudarančių tą nepakartojamą apyrankę... Visos šios fantastiškos vietos, apipintos iš kartos į kartą perduodamomis legendomis, stulbinančios senosios civilizacijos plėtra, kolonijinių amžių didybe ir artistiškumu, gamtos grožiu ir ramybe, laukia ateinančių kartų…

Taip pat kaip ir Meksika... Ši nepakartojama, turtinga, derinanti praeities ir dabarties harmoniją šalis laukia lankytojų – atvykstančių ją pažinti, ja gėrėtis, pamilti ir… dar kartą sugrįžti tam, kad galbūt išgirstų čiulbant žydrąją laimės paukštę...

West Express leidinys "Žvilgsnis į pasaulį"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (9)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (97)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (200)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (206)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (19)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (36)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (21)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...