Pavasario gaivumu kvepiančią gegužės 11 d. Neries regioniniame parke vyko lietuviška meilės, laisvės ir draugystės – deivės Mildos šventė. Renginys, skirtas atgaivinti senąsias gegužės mėnesio švenčių tradicijas, priešprieša stojo Lietuvoje jau įsigalėjusiai vakarietiškai šv. Valentino dienai.
© V.Daraškevičiaus nuotr.

Šventės organizatoriai - Valų kaimo bendruomenė „Neris“, Neries ir Aukštadvario regioninių parkų direkcijos, Trakų rajono kultūros rūmai ir jų Lentvario padalinys – kvietė prisiminti mūsų prigimtinę etninę kultūrą, tęsti jos tradicijas bei džiaugtis pavasariu ir bundančiais jausmais!

Šventė prasidėjo Saidės pažintinio tako pradžioje, aikštelėje prie šimtamečių ąžuolų ir sraunaus Saidės upelio. Čia vyko žolininkų ir amatininkų mugė, kur šventės svečiai galėjo įsigyti natūralių, gamtos įkvėptų ir žmogaus rankomis pagamintų produktų – arbatų ir žolelių mišinių, sirupų ir hidroliatų, natūralių muiliukų, skanių cukrinukų ir saldainių, ekologiškų drabužėlių mažyliams, žalvarinių papuošalų, medinių žaislų ir kito.

Meilės deivė Milda visus laimino ant Stirnių piliakalnio
© V.Daraškevičiaus nuotr.

Meilės bėdų kamuojami, partnerio nerandantys ar kitų klausimų turintys svečiai ieškojo po ąžuolais įsikūrusios žiniuonės Silvijos, kur ji lemtį skaitė mesdama Taro kortas.

Vėliau visi skubėjo į žolininkės Rasoklės edukacinį užsiėmimą – beržų lapelių sirupo gamybą. Kartu su šventės svečiais Rasoklė jį virė prie Aukuro akmens, Stirnių piliakalnio papėdėje. Čia ji ne tik maišė katiliuką su džiovintais beržų lapeliais, bet ir pasakojo apie įvairių žolelių gydomąsias savybes, jų panaudojimą ir, galiausiai, kvietė visus paragauti šio gardaus sirupo - organizmo valančio preparato.

Apeiginė šventės dalis prasidėjo Mildos stovylos apypinimu žolynais ir gėlėmis. Šventės dalyviai ir svečiai rinko gražiausius Saidės upelio slėnio augalus ir jais vijo rombo formos stovylą. Ne veltui rombas – deivės Mildos simbolis. Jo forma į harmoniją ir visumą apjungia du skirtingus pradus – vyriškąjį, dangiškajį (aukštyn nukreiptas trikampis) ir moteriškąjį, žemiškąjį (žemyn nukreiptas trikampis).

Meilės deivė Milda visus laimino ant Stirnių piliakalnio
© V.Daraškevičiaus nuotr.

Apeiginiu šokiu pabaigus ją gėlėmis puošti, ragų ir būgnų garsais palydėta, stovyla buvo išnešta ant Stirnių piliakalnio. Procesija vinguriavo per šimtametę ąžuolų giraitę, perkirto sraunų ir gyvybingą Saidės upelį ir stabtelėjo piliakalnio papėdėje, kur visų laukė apeiginis apsiprausimas skaidriu šaltinio vandeniu.

Etnokultūros klubui “Kukumbalis” užkūrus Aukurą, piliakalnio viršūnėje sugiedotos giesmės Žemynai, Perkūnui ir, žinoma, deivei Mildai. Paaukota duonos, giros ir grūdų – namų bei širdies skalsai ir pilnatvei. Apeigos baigtos varteliais, per kuriuos buvo kviečiami poromis pereiti visi, norintys sutvirtinti savo meilės įžadus.

O kas gi tie mildauninkai, po Apeigų šventės svečius pakvietę prieiti prie jų katiliuko? Šiuo, jau beveik pamirštu žodžiu, vadinami meilės ligas žolelėmis ar užkalbėjimais gydę žiniuoniai.

Šventės metu mildauninkės iš Aukštadvario virė meilės arbatą, kuria kvietė dalintis – tik, šiukštu, ne su bet kuo, o tik su savo mylima ar mylimu. Juk meilės žolelės, arbaton sudėtos, savo kerus turi skleisti tik tam, skirtajam.

Meilės deivė Milda visus laimino ant Stirnių piliakalnio
© V.Daraškevičiaus nuotr.

Šventei tęsiantis ir sukantis vakarop, saulė palydėta sutartinių giedojimu ant piliakalnio viršūnės. Balsams ir melodijoms liejantis kartu, laužo kibirkštims kylant dangun, visi gėrėjosi nuostabioms nuo aukštumos atsiveriančiomis panoramoms. Tą trumpą pusvalandį kiekvienas išties galėjo pajusti tai, apie ką kalba deivė Milda – laisvę, džiaugsmą, pilnatvę ir meilę ne tik sau ir šalia esančiam, bet ir šiai upei, šiems miškams ir toli besitęsiančioms lygumoms - mūsų Žemei.

Pabuvę harmonijoje su savimi ir aplinka, visi persikėlė į aikštelę prie Saidės, kur iki pat vidunakčio vyko smagūs naktišokiai su folkloro ir laisvosios muzikos grupe “ByTikZyz”. O jau visai sutemus, ugnies ir šokio studija “Čiutyta” padovanojo įspūdingą pasirodymą – tamsoje šokančios Žemynos ugnelės visiems užgniaužė kvapą.

Sakoma, kad deivės Mildos šventė – pati geriausia diena susipažinti ir susidraugauti, o tą dieną švenčiančius ši deivė globos ir lydės visus metus. Šventės organizatoriai ir dalyviai, tądien nepabijoję džiaugtis ir dalintis šilčiausiais jausmais, tikrai pajuto Mildos buvimą šalia.

Nors dažnai diskutuojama, ar taip mažai žinoma deivė Milda išties egzistavusi, tai tikrai netrukdo bandyti prikelti seną tradicinę šventę – o galbūt sukurti naują? Nepamirškime, kad deivė Milda – ne tik meilės, bet ir kanonų, taisyklių bei socialinių ir kultūrinių normų nepaisymo, laisvės deivė. O meilės šventimui jų juk tikrai nereikia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (99)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Koalicijai braškant per siūles – neskelbtas Seimo vadovo ir V. Landsbergio susitikimas (438)

Trečiadienio ryte pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankė Tėvynės sąjungos –...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (11)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Mobiliojo ryšio tiekėjams artėja atpildo valanda (60)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (23)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (146)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (3)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (9)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...

Kodėl skrydis lėktuvu į vakarus užtrunka ilgiau nei į rytus? (6)

Ar kada susimąstėte, kodėl skrydis į vakarus užtrunka ilgiau nei į rytus? Pavyzdžiui,...