Menininkė, ieškojusi naujos erdvės ir patvirtinimo, kad eina teisingu keliu, vikriai susipakavo lagaminą, paveikslus. Gruodžio viduryje su bendramintėmis moteriškėmis iškeliavo automobiliu į Kalėdoms pasipuošusią Romą.

Tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje

Parodoje (gruodį – sausį) buvo eksponuoti įvairių kraštų autorių darbai, pakerėję savo profesionalumu ir unikalumu simpoziumo dalyvius: menininkus, dvasininkus, mokslininkus. Dviejų menininkų kūryba uždaryme įvertinta išskirtinai ir ją nuspręsta kitais metais pristatyti dar platesnei auditorijai. Tos dvi išskirtinės asmenybės - tai vienuolis iš Tibeto Dam Chhoi Lama ir lietuvaitė Angelė Jonelienė, muzikė bei žurnalistė, pastarąjį dešimtmetį paskyrusi tik ją pakerėjusioms mandaloms.

Vienuolis Dam Chhoi Lama studijavo senąjį Tibeto tapybos meną Katmandų ir 1997 metais įkūrė privačią specializuotą Mandalos tapybos mokyklą vienuoliams.

Yra dalykų, kurių mes nepajėgūs planuoti…

A. Jonelienė mokėsi muzikos, studijavo akademijoje, vėliau grojo įvairiuose orkestruose, kūrė muzikines laidas LTV. Ji baigusi žurnalistikos studijas, redagavo ir rašė scenarijus. Tik 2001 – 2005 metais Jungtinėse Amerikos valstijose Angelei teko imtis ne kūrybinio darbo. Tačiau būtent ten, iš vienatvės, iš buvimo tik pačiai su savim, iš ilgesio kraštui, šeimai, draugams ir gimė  paveikslų ciklas “Mandalos”.

Šiuos neįprastus darbus pirmieji pamatė Čikagos meno mylėtojai, teigiamai įvertino vietinė spauda ir televizija, bet jai pačiai tai buvo netikėta. Nors vaikystėje, gyvendama Markučiuose, ji lankė artimiausią dailės mokyklą, o spalvoti pieštukai visada voliodavosi jos rankinėse.

“Bet atėjimas į mandalų pasaulį – ne mano planas. Čia jos atėjo pas mane. Yra dalykų, kurių mes nepajėgūs planuoti. Kai jie nutinka, tereikia drąsiai eiti tuo keliu ir pasitikėti. Kartais veda kažkas iš Ten, iš Aukščiau…” - įsitikinusi Angelė.

Netradicinis raiškos būdas

Nuo to, ar mes drįstame pažinti ir pripažinti kitokias patirtis, pasaulis darosi tik šviesesnis ir geresnis. Menininkams nauji patyriai – tai kūrybos variklis. A. Jonelienės kelionės - į Indijos kalnus, į Jeruzalę, į paprastam prašalaičiui nepasiekiamus atsiskyrėlių vienuolynus Armėnijos kalnuose ar Meksikos piramidžių aplankymas – taip pat praplėtė meninės vaizduotės horizontus, suteikė nekasdieniškų išgyvenimų ir gilesnio filosofinio mąstymo patirtį.

Ypač ryškus kūrybinis posūkis įvyko praėjusį rudenį, kai jos mandalos “išlipo per kraštus” iš apskritimo, lyg nebetilpdamos savy ir išsiliejo į aplink esantį foną. Jausmas toks, kad jos išsiplėtė į begalybę…

Mandala – tai senovinis tibetiečių menas, atsiradęs to meto šventyklose, beriant spalvotą smėlį ant grindų. Vėliau mandalas imta piešti ant sienų ar drobės, naudojant dažus ir įvairias kitas technikas. ”Mandala” sanskrito kalboje reiškia “apskritimas ir centras”. Apskritimas – tai matomas išorinis pasaulis, o centras – vidinis, nematomas, siekiantis pačią giliausią mūsų esmę. Dažniausiai mandalos naudojamos meditacijoms.

Ko gali išmokyti meditacija su mandala?

Pirmiausiai, pradėti nuo centro, t.y. nebijoti pažvelgti į savo vidų, atrasti savo tiesą, esančią širdyje, įsiklausyti į savo vidų, o po to, kaip ir piešinyje, taip ir gyvenime: pradedame piešti nuo centro – (širdies) ir gražiai rikiuoti (piešti) gyvenime savo mintis, norus, pastangas, svajones.

Kitas ratas – taip pat harmoningai rinkti žodžius, stebint, ką kalbate, kad tai nebūtų melas, pyktis, nežeisti kitų; dar kitas ratas – veiksmai. Šis ratas plačiausias – labai svarbu, ką ir kaip darote, koks išeina piešinys, nes tai jau realu, tai jūsų Gyvenimo mandala.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)