Lietuvė Gabija: šioje valstybėje muzika groja visą parą

 (7)
Lietuvė Gabija keliauja po Pietų Ameriką su šeima. Moters teigimu, Kolumbija yra vieta, kuri patiks net ir pačiam išrankiausiam keliautojui.
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak Gabijos, kiekviena aplankyta šalis buvo savaip žavi ir įdomi, tačiau Kolumbija yra visapusiškiausia – čia galima rasti uolėtų kalnų, miškingų kalvų, derlingų lygumų, Amazonės baseino džiungles, laukinę, mažai urbanizuotą ir turistų beveik nelankomą Ramiojo vandenyno pakrantę ir nuostabius Karibų jūros paplūdimius, modernių didmiesčių ir jaukių miestelių, kurie žavi senovine architektūrą.

Kolumbiečiai – draugiški, paslaugūs, linksmi, ir atrodo, absoliučiai visi dievina muziką ir šokį. Muzika čia grojama visur, visą parą, bet kokiomis progomis ar visai be progų, o šoka tiek jauni, tiek seni. Ypač įdomu pamatyti keletą dienų trunkantį tradicinį karnavalą Barranquilla mieste – jis labai garsus Pietų Amerikoje, bet beveik nežinomas už jos ribų, nors yra toks pat įspūdingas, kaip ir Rio de Žaneiro karnavalas.


„Sostinėje Bogotoje, pasakę, jog esame iš Lietuvos, dažnai išgirsdavom palankių atsiliepimų apie buvusų Bogotos merą, lietuvių kilmės kolumbietį Antaną Mockų – nors miestui nebevadovauja, regis, jis tebėra bogotiečių labai mėgiamas“, – pasakojo Gabija.

Moteris pasakojo, kad Kolumbijoje kava puikios kokybės, kvapni, stipri ir nebrangi. Maistas taip pat skanus, nors vienodokas – ryžiai, pupelės, kepti bananai ir kokia nors mėsa – taip atrodo tipiški dienos pietūs restoranuose, panaši ir vakarienė, labai mėgiamos egzotinių vaisių sultys, kurių pasirinkimas - begalinis, o sulčių kioskelių gatvėse – daugybė!

Kaip ir daugelyje Pietų Amerikos šalių, Kolumbijoje akis bado turtinė nelygybė – neturtingų gyventojų nutriušę nameliai šiukšlinuose priemiesčiuose labai kontrastuoja su patogiais moderniais butais švariuose, tvarkinguose didmiesčių rajonuose, skirtuose aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

Marga ir Kolumbijos visuomenė: juodaodis Karibų pakrantės gyventojas, tingiai drybsantis hamake po palme labai skiriasi nuo kostiumuoto miestiečio, skubančio į darbą automobilių prigrūsta gatve ar skrybėlėto ūkininko, besirūpinančio kavos, bananų ar kukurūzų plantacija.

Tokia įvairi, egzotiška ir svetinga šalis negali nepatikti - Kolumbiją Gabija rekomenduoja net išrankiausiam keliautojui!

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Sietlas - miestas, kuris patvirtina įsisenėjusius stereotipus apie JAV (3)

Sietlas – niekuo neišsiskirianti vidutinybė. Galbūt griežtokai, tačiau mums Sietlas nepadarė jokio įspūdžio, kaip miestas, pasižymintis kažkuo išskirtiniu. Galbūt todėl, kad neieškojome jame nieko įspūdingo. Nesame didmiesčių mėgėjai, tad ir nenorėjome jame užsibūti. Tačiau miestą atsiminsime dar labai ilgam.

Mianmaras – po ilgametės izoliacijos atverta lobių skrynia

50-ąją kelionės dieną iš Tailando įkėliau koją į aukso pagodomis spindintį Mianmarą. Visuomet galvoje nešiojausi stereotipišką šios šalies vaizdinį – šalia tų pagodų vaikštinėjančius purpuro spalvos apdarais apsivilkusius budistų vienuolius. Mianmaras man dvelkė egzotika, paslaptimi ir atrodė lyg visai neseniai po ilgametės izoliacijos atverta lobių skrynia.

Neįtikėtinai gražūs pasaulio kampeliai, kuriuos turistai pamiršta aplankyti

Mūsų planetoje gausu vietų, kurios žavi nuostabiais vaizdais, keista topografija, floros ir faunos įvairove. Žemėje galybė vietų, kurios atrodo keistos ar neįprastos palyginus su tuo, ką esame įpratę matyti savo kasdienybėje. Štai keletas jų.

Štai kas nutinka monetoms, kurias įmetate į fontanus (1)

Trevi fontanas Romoje turi ilgametę tradiciją: jeigu stovėdamas nugara į jį per kairį petį įmeti monetą, tikrai dar sugrįši į Italijos sostinę.

Didžiausios Vilniaus paslaptys, kurios vis dar primena apie save

Akivaizdu, kad šiam sąrašui neužtenktų nei „penketuko“, nei „dešimtuko“, nei „šimtuko“ ribos - Lietuvos sostinė slepia tiek paslapčių, kad naują, nė trupučio ne mažiau įdomią už visas kitas galėtumėme ištraukti vos ne kas valandą - ir šiam įdomiam užsiėmimui neužtektų ir metų. O ką jau kalbėti apie jų išnarpliojimą!