Kur vykti, jei Romą, Florenciją ir Veneciją jau aplankėte?

Kas malonesnio gali būti už būsimų kelionių planavimą, ypač jei kelionės kryptis – Italija? Bet ką daryti, jei Romoje buvote jau tris kartus, Milanas ir Venecija taip pat apžiūrėti, o į renesansinę Florenciją nesinori?

Išeičių iš šios situacijos tikra galybė, kiekvienam pagal pomėgius ir galimybes. Na o mano 2016-ųjų „kitokios“ Italijos pasiūlymų sąrašas ne toks ilgas ir driekiasi nuo centrinės Italijos regionų iki tolimų pietinių kampelių.

Matera. Vis dar mažai turistų sulaukiančiame Bazilikatos regione Pietų Italijoje esanti Matera vadinama visaip: ir seniausiu Europos miestu, ir uolose iškaltu miestu, ir skruzdėlynu.

Jame glūdi devyni tūkstančiai metų žmonijos istorijos, siaurose gatvelėse buvo filmuojamos Melo Gibsono „Kristaus kančios“ scenos ir daugybė italų režisierių filmų, švelniai gelsvose uolose iškalti urvai-būstai sassi glaudė vargetas iki XX amžiaus vidurio, statūs laiptai kartais veda į niekur, išbukusiomis freskomis puoštos tamsios bažnyčios dvelkia pelėsiais, o paslaptingi požemiai ir olos viliote vilioje.

2019-aisiais Matera bus Europos kultūros sostine, tačiau tiek laukti tikrai per sunku – Materą verta aplankyti jau kitais metais.

Lampedusa. Lampedūzos sala beveik visiems asocijuojasi su smarkiai perkrautomis imigrantų valtimis, gelbėjimo operacijomis ir pabėgėlių priėmimo centru. Tačiau salos gyventojai su tokiu įvaizdžiu kategoriškai nesutinka. Ir yra teisūs – iš tiesų ši arčiau Afrikos negu Europos esanti nedidelė sala primena Viduržemio jūros skalaujamą rojų su akinančios spalvos vandenimis ir švelnu smėliu, nuoširdžiais vietiniais gyventojais ir puikiu maistu, vėžlių gelbėjimo centru ir keliais vis dar gyvais jūrinių kempinių apdirbėjais.

Beje, prieš porą metų TripAdvisor vartotojai Lampedūzos saloje esantį Spiaggia dei Conigli paplūdimį išrinko gražiausiu pasaulyje. Būtent šiame žmogaus rankos beveik nepaliestame kampelyje caretta caretta rūšies vėžliai deda kiaušinius.

Neapolis. Italų ir turistų siaubo Neapolio galima nekęsti arba beprotiškai mylėti, tik abejingų jam nėra. Italams iš šiaurinių šalies regionų siauros ir pilnos šiukšlių Neapolio gatvės, pajuodavę barokinių bažnyčių fasadai ir tamsūs dvokiantys požemiai varo isteriją, o keisčiausios istorijos ir veikėjai – pašaipas.

Tiesa, apie neapolietišką picą ir kavą blogo neišgirsite! Iš Neapolio patogu aplankyti Pompėją ir užkopti į Vezuvijų. Tiesa, prieš keliaudami į Neapolį nepamirškite perskaityti šiais metais į lietuviių kalbą išleistos Antonellos Cillento knygos „Lizarija, arba moteriško malonumo paslaptys“, kurioje realybė pinasi su fantazija, Neapolis įtraukia savo magija, o Ievos Mažeikaitės-Frigerio vertimas išties puikus.

Cività di Bagnoregio. Čivita di Banjoredžio yra vienas iš tų neatrastų Lacijaus regiono turtų, o dėl to kalta Roma ir visi į ją vedantys keliai... Taip į antrą planą nustumti tykiai rymo ir Viterbo, ir Tuscania, ir Lacijaus regiono vilos. Čivita di Banjoredžio važiuoti pasižiūrėti reikia kuo greičiau, kol dar nesusmego, nenugrimzdo ir visai neišnyko.

Daugiau nei 400 metrų aukštyje ant uolos pakibusiame miestelyje gyventojų likę berods apie dešimt... Su išoriniu pasauliu jį jungia kelių šimtų metrų ilgio tiltas. Sakoma, kad gražiausia čia rudenį, kai apylinkės paskęsta rūke, o iš jo kyšo tik tylus Čivita di Banjoredžio. Būnant Lacijaus regione verta leistis ir į kelionę vadinuoju la via dei papi keliu (liet. Popiežių kelias) iš Montefjaskonės iki Vatikano: 127 kilometrai, padalinti į šešis etapus, paprastai įveikiami pėsčiomis. Pamąstant ir atsipalaiduojant.

Genova. Pasiūlymas gali pasirodyti ne pats originaliausias, tačiau Genuja ir visas Ligūrijos regionas tikrai verti dėmesio. Nors Genuja yra vienas didžiausių Europos jūros uostų, bet jos senamiestis neprarado savo žavesio – jį vis dar vagoja siaurų gatvelių labirintas, puošia spalvoti pastatai ir prabangūs renesanso stiliaus rūmai, o jūra ir kalnai suteikia Genujai nepaprastą atmosferą.

Pats žinomiausias Genujos produktas – tai sodriai žalios spalvos pesto padažas, itališkai vadinamas pesto alla genovese. Traukiniu ar automobiliu galima aplankyti Savoną, Levantą, žymųjį Činkve Tere Nacionalinį parką, La Specija ir Porto Venerės miestus. Belieka tikėtis, kad nuošliaužos ir potvyniai ir vėl nepaskandins tarp jūros ir kalnų įsiterpusios Ligūrijos.

Ascoli Piceno. Sakoma, kad didysis Italijos turtas yra po visą šalį išsibarstę maži žavingi miesteliai ir kaimai. Juose atsiskleidžia Italijos kultūros įvairovė ir tradicijos. Vienas iš tokių nepaprastų miestelių – Askoli Pičeno, esantis Markės regione. Beveik visas jo senamiestis pastatytas iš uolienos vadinamos travertinu, tad penkis šimtus metų žmonių pėdomis gludinti grindiniai spindi, o pastatų sienos spinduliuoja šilumą.

Askoli Pičeno apylinkėse ir Adrijos jūros pakrantėje taip pat yra ką apžiūrėti: seną ant uolos pakibusį Ofido kaimą, dolce vita dvasia alsuojantį Grotamarės kurortą, Moresko kaimą, dėl kurio mauriškos kilmės istorikai ginčijasi iki šiol.