Kuo mus vilioja atsigaunantis Birštonas

 (11)
Birštonas – ištisus metus veikiantis mineralinio vandens, purvo ir klimato terapijos kurortas, viliojantis ne tik daugiametėmis gydymo tradicijomis garsėjančiomis gydyklomis, puikiomis laisvalaikio galimybėmis, bet ir mineraliniu vandeniu.
Birštonas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Birštono miestas ir jo apylinkės dėl nedidelių atstumų ir galimybės važiuoti ten, kur nepravažiuoja automobiliai, – puiki vieta dviratininkams. Pažinčiai su Birštono miestu ir kelionei miškų takelių labirintais rekomenduojame skirti visą dieną.

Kelionę pradėkime Birštono turizmo informacijos centre, kurį rasime B. Sruogos g. 4. Centro darbuotojai suteiks visą informaciją, kuri mums padės turiningai praleisti laisvalaikį šiame kurorte. Išėję iš Turizmo informacijos centro apsižvalgykime aplinkui: pietinėje pusėje plyti Vytauto parkas – senoji miesto dalis. Tai peizažinis parkas, įkurtas XIX a. viduryje kaip kurorto parkas su mineralinėmis versmėmis. 1874 m. parką čia ėmė kurti Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta.

Įvažiavę į parką dairykimės geltonosios biuvetės, tai – ant mineralinio vandens šaltinio pastatytas įrenginys, skirtas mineraliniam vandeniui išgauti. Gėrimui naudojamas mineralinis vanduo „Vytautas“.

Įdomu tai, kad 1879 m. Birštone atrastas mineralinio vandens šaltinis buvo pavadintas kurorto savininko Ignacijaus Kvintos dukters Viktorijos vardu, tačiau rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas mineralinį šaltinį vadino „Vytauto kalno sūriosiomis ašarėlėmis“. Minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, šaltinis pavadintas Vytauto vardu.

Geltonoji biuvetė Birštone
Geltonoji biuvetė Birštone
© V.Kandroto nuotr.

Šaltinio versmę žymėjo banginio pavidalo skulptūra, iš kurios nasrų bėgdavo mineralinis vanduo. Pastačius Kauno HE, kurorto simboliu tapusią skulptūrą paskandino patvinęs Nemunas.

Visai netoli stūkso Vytauto kalnu vadinamas Birštono piliakalnis – vienas žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – daugiau nei 40 m aukščio. Šis piliakalnis vadinamas Vytauto kalnu, nes 1401 m. Birštonas minimas kaip Vytauto dvaras, kuriame didysis kunigaikštis Vytautas ilsėdavęsis po medžioklės.

Iš parko keliaukime šiaurės kryptimi Nemuno krantine į kitą – centrinį kurorto parką. Važiuodami išvysime virš medžių viršūnių kyšantį Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bokštą. Ši bažnyčia kurortą puošia nuo 1909 m.

Birštonas kviečia pasigrožėti rudenėjančia gamta
Birštonas kviečia pasigrožėti rudenėjančia gamta
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Įveikę maždaug kilometrą pasieksime centrinį parką, kurį galima pavadinti nedideliu mišku, esančiu pačiame miesto centre. Parke suformuotas pažintinis Nemuno kilpų takas, atkartojantis Nemuno vingius.

Kirtę parką išvažiuosime į Jaunimo gatvę, kuria judėdami vakarų kryptimi pasieksime Birštono miesto tvenkinius. Pravažiavę pirmąjį tvenkinį sukime į Karalienės Barboros alėją, o ji mus atves į Kunigaikštienės Elenos gatvę.

Ja įvažiuosime į Nemuno kilpų regioniniame parke plytintį Žvėrinčiaus mišką, menantį karališkąsias medžiokles, kai miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius. Miške įrengtas 15 km ilgio dviračių–pėsčiųjų takas, gausu medžio skulptūrų, įrengtos poilsiavietės ir laužavietės.

Birštone gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams
Birštone gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Važiuokime dešiniąja trasos puse ir numynę maždaug 3 km išvysime rodyklę, nurodančią kryptį Žvėrinčiaus ąžuolo link. Šiuo metu miško galiūnas lankytojų laukia gulėdamas ant samanų – 2005 metais 1,8 m skersmens ir 15 m aukščio medis neatlaikė uragano. Spėjama, kad šiam ąžuolui – daugiau nei 500 metų!

Grįžkime į Nemuno pakrantę ir įveikę 1,5 km išvysime upėje plytinčias keturias smėlio salas. Jose galima pamatyti laikinai apsistojančius migruojančius paukščius (didžiuosius dančiasnapius, rudagalvius kirus, upines ir mažąsias žuvėdras, upinius kirlikus, pempes ir kt.). Antroje vasaros pusėje prasideda tilvikinių paukščių migracija, tad čia galima stebėti kone visas Lietuvoje sutinkamas tilvikų rūšis.

Atsikvėpkime Nemuno pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje ir tęskime kelionę. Važiuodami pagal Nemuno vingį pasieksime 0,3 km ilgio Velniabliūdžio pažintinį gamtos taką su paslaptingiausia tako vieta – Velniabliūdžiu – vienintele aukštapelke Prienų kilpoje.

Keliaudami 0,3 km ilgio taku susipažinsime su miško ir pelkės gyventojais bei būdingiausiais augalais, iš kurių svarbiausi – kiminai. Šaknų neturinčios samanos itin reikšmingos pelkei – apatinė jų dalis nuolat apmiršta ir po truputį grimzta gilyn. Taip susidaro durpės. Seniau šiose vietovėse iškastos durpės buvo naudojamos purvo vonioms Birštono gydyklose.

Nuo Velniabliūdžio judėkime Panemunės gatve pietų kryptimi. Privažiavę sankryžą su A16 keliu sukime į Vilniaus gatvę. Numynę 2 km, vėl išvažiuosime į A16 automagistralę. Ja pavažiuokime 1,7 km, išvydę kelio ženklą „Lankytina vieta“, sukime į dešinėje esantį keliuką, kuris atves mus prie 1,6 km ilgio Škėvonių pažintinio gamtos tako. Unikalus Škėvonių gūbrys – sala sausumoje – tęsiasi maždaug 3 km, jame auga daugybė įdomių augalų, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Ko gero, įdomiausia gūbrio vieta – 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga, susiformavusi Nemuno vandeniui intensyviai ardžius gūburio šlaitą. Ant atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria Nemuno slėnio vaizdai.

Prienų gatve grįžkime į Birštoną. Jei kurorte nuspręsime pailsėti dar porą dienų, nuobodžiauti tikrai neteks – čia gausybė pramogų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Keliaujantiems po Lietuvą padės nacionalinė turizmo informacijos sistema (18)

Daug metų buvęs primirštas, atsainiai ar tiesiog „kaip mokam taip” daugybės atskirų informacijos centrų vystomas vietinis turizmas keičiasi ir atgyja. Žinoma, prie to prisideda dar vienas Europos sąjungos investicijų į turizmo skatinimą ir viešinimą raundas, rašoma pranešime spaudai.

Norintiems pasakiškų atostogų lietuviai siūlo apsistoti viduramžių pilyse (6)

Didžiausia pasaulyje atostogų būsto nuomos paieškos platforma „HomeToGo“ vasaros atostogoms siūlo įspūdingas vietas: didingas Europos pilis, įspūdingus apartamentus Niujorke ar net vieną seniausių JAV keltų, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos viešbučių kasdienybė: vieni neprisimena vakar gėrę, kiti vagia be sąžinės graužaties (20)

Ar teko, įsikūrus jaukiame viešbučio kambaryje su mažais dailiais šampūno buteliukais ir įvairių dydžių muilo gabalėliais, pasijusti kaip kleptomanams? Gal visi tie mieli daikčiukai nepastebimai atsiduria jūsų lagamine?

Vilnius įtrauktas į UNESCO romantiškiausių Europos miestų maršrutą (20)

Penktadienį Ūkio ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kuriant ir vystant teminį Vilniaus maršrutą, kuris bus UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalis, rašoma pranešime spaudai.

DELFI oro balionu galės skristi ir tie, kurie anksčiau apie tai tik svajojo (1)

Jau ne vienerius metus vilniečius bei miesto svečius džiuginantis DELFI oro balionas naują skrydžių sezoną pradeda gerokai atsinaujinęs. Sostinės ir jos apylinkių padangėje skraidantis oro balionas nuo šiol galės skraidinti ir krepšyje stovėti negalinčius keleivius. Neįgalieji ar galimybės stovėti skrydžio metu neturintys asmenys kartu su kitais keleiviais galės skristi specialiose sėdėti pritaikytose vietose.