Kroatijos patrauklumą lemia ne tik istorinis paveldas ir įstabi gamta

 (4)
Europos turizmo perlas – Kroatija – savo gamtos grožį grindžia legenda. Kai Dievas kūrė žemę, visą grožį sudėjo į maišą ir liepė angelui išbarstyti plačiai po pasaulį. Tačiau angelui, su sunkiu maišu skrendančiam per kalnus virš dabartinės Kroatijos teritorijos, sutrukdė velnias ir, mosikuodamas kardu, pradrėskė maišą.
Kroatija
© Shutterstock nuotr.

Taigi didžioji dalis pasaulio grožio liko išbarstyta Kroatijoje. Taip byloja ne tik sena legenda, bet ir patvirtina į valstybę plūstantys Europos turistai.

Lietuviai taip pat mėgsta Kroatiją – ne vienerius metus jos pakrantė atsiduria tarp populiariausių vasaros atostogų žemėlapio krypčių. Kas ją daro tokią patrauklią, kalbamės su Mariumi Vilkevičiumi, turinčiu 14 metų gido patirtį, iš kurių 7 m. jis dirba būtent Kroatijoje.

- Kas paskatino vykti dirbti į Kroatiją? Ar esate patenkintas savo pasirinkimu?

Kroatija mane traukė kaip savotiškai egzotiška ir kiek paslaptinga buvusios Jugoslavijos šalis. Be to, teko bendrauti su ten keliavusiais žmonėmis ir iš jų išgirsti itin teigiamų atsiliepimų. Aplinkybėms susiklosčius, pradėjau dirbti „Novaturo“ gidu Kroatijoje ir tikrai dėl to nesigailiu.

- Kuo ypatingas Kroatijos gamta ir kultūra?

Kroatijoje palankias sąlygas atostogoms kuria malonus klimatas, skaidri, šilta jūra, švarūs paplūdimiai ir žavus landšaftas. Šis kraštas paprastai palieka įspūdį ir tiems, kurie yra įsimylėję kalnus, ir tiems, kurie dievina jūrą – išilgai kone visos Kroatijos pakrantės išsidriekęs Dinarų kalnų masyvas tikrąja to žodžio prasme iškyla iš jūros.

Antra vertus, dabartinėje Kroatijos teritorijoje įsikūrę miestai pergyveno daug istorinių epochų, taigi gali pasigirti skirtingų architektūrinių stilių – Romos imperijos, Venecijos karalystės, Austrijos-Vengrijos, Italijos – paminklais.

Mano nuomone, savo tūkstančiu salų ir uoliniais kalnais Kroatija šiek tiek panaši į Graikiją. O Italiją ši valstybė primena dėl istorinių paminklų, aukšto paslaugų lygio, dieviškos kavos ir, žinoma, čia dažnai poilsiaujančių italų.

Splitas

- Kada geriausia vykti į Kroatiją?

Turizmo sezonas prasideda gegužės pirmoje pusėje, kai gerokai įšyla oras, o jūros temperatūra pasiekia 17–18 laipsnių, o baigiasi spalio pradžioje. Būtent gegužę ir rugsėjį į Kroatijos kurortus vyksta ramybės ieškotojai ir ekonominiai keliautojai, nes šiuo periodu sumažėja ne tik turistų srautas, bet ir apgyvendinimo kainos, be to, nelieka karščio. Šiuo metu Kroatijoje lankosi daug Vokietijos senjorų. Pats sezono įkarštis yra liepos antroji pusė ir rugpjūčio mėnuo.

Kroatija yra kompaktiška, tačiau kartu labai ilga, tad erdvės nepritrūksite jokiu sezonu. Be to, ir poilsiautojai išsiskirsto pagal klimatines preferencijas. Kaitros mėgėjai keliauja į Pietus, kur termometro stulpelis gali siekti iki 36 laipsnių šilumos. Šiaurinėje dalyje ilsisi tie, kuriems patinka švelnesnė temperatūra.

- Ar daug galimybių apsistoti šioje šalyje?

Kaip minėjau, Kroatijos pakrantė ilga, tad pasirinkimas čia milžiniškas – nuo viešbučių iki privačių apartamentų.

- Daugelis Kroatiją vertina tik dėl pajūrio. Ar dėmesio verta tik jos pakrantė, ar verta nuvykti ir giliau?

Dauguma gražiausių vietų susikoncentravę pakrantėje. Nuo Antikos iki šių dienų gyvuojantys miestai taip pat daugiausia susitelkę pakrantėje. Vis dėlto gilyn irgi verta keliauti. Ypač dėl nacionalinių parkų, kurių ežerai visiškai nepanašūs į mūsiškius.

- Kokius gamtinius ir kultūrinius objektus būtina pamatyti?

Kalnus, fiordus, 6 pagal dydį Romos imperijos amfiteatrą Puloje, imperatoriaus Diokletiano rūmai Splito senamiestyje, įvairūs bažnyčios kulto pastatai, Rovinjo miestelis Istrijos pusiasalyje. Ne veltui pastarajame nekilnojamojo turto kainos – vienos didžiausių Kroatijoje.

Imperatoriaus Diokletiano rūmai Splite

Rovinjo

Taip pat verta nuvykti į Plitvicos nacionalinį parką, turintį 16 kaskadinių ežerų ir tūkstančius krioklių. Tai – lankomiausias gamtinis objektas Kroatijoje. Žavesiu jam nenusileidžia ir Krka nacionalinis parkas su ežerais, tik jis nėra labai reklamuojamas, tad niekada nebūna sausakimšas.

Krka

Krkos parkas

Ežerai Plitvicos parke

Brijuni salos

Postojnos urvai

- Kaip pramogauti Kroatijoje?

Gamtinės ir kultūrinės sąlygos Kroatijoje leidžia optimaliai suderinti poilsį, pramogas ir pažinimo džiaugsmą. Be kultūrinių ir gamtinių objektų lankymo, patarčiau kopti į kalnus ir išbandyti siūlomas vandens pramogas. Adrijos jūra – viena švariausių ir skaidriausių, todėl čia populiaru nardyti.

Vakarėlių liūtams siūlyčiau keliauti į pietinę valstybės dalį ir didesnius miestelius, ten naktinis gyvenimas aktyviausias. Ieškančius ramybės ir norinčius pamedituoti kviesčiau vykti į šiaurinę dalį, mažesnes vietoves, salas.

- Rekomenduokite, kokio maisto ir kokių gėrimų ragauti?

Pakrantės vietovėse keliautojams patariu pabandyti šviežių jūros gėrybių, žuvies. Atokiau nuo pajūrio rekomenduoju paskanauti ten populiarios teisingai paruoštos ėrienos. Dar – naminių karvės, avies, ožkos pieno sūrių. Manau, jog būtent jais Kroatija galėtų drąsiai konkuruoti su Prancūzija ar Šveicarija. Žinoma, jei tik išvystytų fabrikinę gamybą.

Be to, vertėtų paragauti ir vietinių gėrimų: Istrijos pusiasalyje spaudžiamų baltų vynų bei kroatiškos naminės degtinės – rakijos.

- Galėtumėte išskirti kelis bendrus kroatų tautos bruožus?

Kroatai yra mandagūs, šilti, paslaugūs, draugiški bei stengiasi, kad pas juos visiems būtų gera. Jų istorija marga. Savo valstybės kroatai ilgą laiką neturėjo, todėl ši jauna tauta nespėjo užriesti nosių.

Vaišingumas – dar vienas nacionalinis kroatų bruožas. Prekijai, parduodantys maistines gėrybes, visada surengs jums nedidelę degustaciją – atsuks ir įpils, atvers ir įdės, papasakos, paaiškins, kad turistas žinotų, ką perkąs.

- Gal yra konkrečių temų, kurių reikėtų vengti bendraujant su kroatais?

Savaime suprantama, jog nedera vartoti keiksmažodžių. Bendraujant taip pat reikėtų išvengti temos apie nesenus įvykius – po Jugoslavijos iširimo vykusį karą. Kadangi žaizdos dar neužsitraukė, verčiau šios temos neliesti.

- Ko reikėtų parvežti lauktuvių?

Naminės rakijos, sūrio, alyvuogių aliejaus su įvairiais prieskoniais. Čia užsiimama bitininkyste, todėl rekomenduočiau parvežti medaus, kurio skoninės savybės skiriasi nuo lietuviško. Ypač įdomaus skonio šviesus bei skaidrus akacijų medus arba beveik juodas miško medus. Taip pat labai vertinamos odą regeneruojančios koralinės kempinės.

- Ar turite savo mėgstamą maršrutą?

Važiuojant keliu palei pakrantę, atsiveria efektingas vaizdas: vienoje pusėje – vanduo, kitoje – kalnai, o visa tai paįvairina vingiai, skardžiai, tūkstančiai salų jūroje ir netgi delfinai.

- Gal galite išduoti didžiausią svajonę, susijusią su Kroatija?

Taip jau yra, kad mes, gidai, dėl savaime suprantamų priežasčių dažnai neturime vasaros atostogų. Vis dėlto svajoju vieną vasarą nedirbti ir jachta apiplaukti Kroatijos salas.

Kadangi laivininkystė puikiai išvystyta, čia patogu plaukioti jachta. Kiekvienas pajūrio miestelis turi jachtų prieplauką bei visą reikiamą infrastruktūrą.

Splitas


Shutterstock nuotraukos

Įdomūs faktai apie Kroatiją

Nors savo plotu Kroatija mažesnė už Lietuvą, ji kur kas ilgesnė – šalies pakrantė tęsiasi apie 600 km.

Kroatijai priklauso daugiau nei 1000 salų Adrijos jūroje.

Kroatijoje yra 8 nacionaliniai parkai ir 7 UNESCO saugomi objektai.

Trogiro mieste, esančiame Kroatijoje, buvo nufilmuota kultinė juosta „Briliantinė ranka“.

Beveik visi Kroatijos pakrantės kurortiniai miesteliai turi mėlynosios paplūdimio vėliavos statusą.

Kroatija laikoma pasauliniu nudizmo centru.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Nauja mobilioji programėlė padės saugiau keliaujanti užsienyje (5)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 29 dieną surengtoje spaudos konferencijoje pristatė Užsienio reikalų ministerijos (URM) mobiliąją programėlę keliaujantiems „Keliauk saugiai“.

Vandenyno bangas suvaldžiusios merginos: sunku įvertinti tai, ką patyrėme (15)

Vos spėjau užmigti, o jau jaučiu, kaip kažkas už rankos iš devinto sapno traukia: „Kelkis, jau vachta.“ Vachta? Ak taip, juk aš čia. Čia? Čia - kažkur Ramiajame vandenyne, Ambersaile. Užsimerkiu dar trumpam: sapnavau krantą.

Tyrimo rezultatai: lietuviai - daug keliaujanti tauta (4)

„Spinter“ atlikta apklausa rodo, jog net dviejų trečdalių keliautojų pagrindinis tikslas vykstant į užsienį yra aplankyti nematytas vietas, o pusei keliaujančiųjų tai dar ir proga pabėgti nuo rutinos.

Po garsiojo „Real Is Beautiful“ skandalo Lietuvos vardą garsins neįprastu būdu (13)

Lietuva neturi savo gausios, viešos ir visiems atviros nuotraukų bazės. Bet Lietuva turi gražių vaizdų ir daug fotoaparatų. Akcijos „Padovanok nuotrauką Lietuvai“ sumanytojai sukūrė nemokamų šalies nuotraukų svetainę, kuri būtų atvira visiems. Ją pavadino „Real Is Beautiful Stock“.

Havanoje duris atvėrė pirmasis prabangus viešbutis

Kubos sostinėje Havanoje pirmadienį duris atvėrė itin prabangus penkių žvaigždučių viešbutis, kur naktis gali kainuoti iki beveik pustrečio tūkstančio JAV dolerių.