Italiją galima arba įsimylėti, arba jos nekęsti. Abejingų nebūna. Tuo įsitikinusi devintus metus Milane gyvenanti panevėžietė Lija Kuzmaitė. Šventojo Tėvo svarus žodis, perpildytos bažnyčios ir populiarėjantis gyvenimas nesusituokus, sunkiai suvaldomas nusikalstamumas – pribloškiantys pamaldumu garsėjančios Italijos kontrastai. Saulėtąją šalį pamilusi Lija neberanda motyvų, galinčių ją sugrąžinti į Lietuvą.
Italija, Florencija
© Corbis/Scanpix
Prisiminusi prieš beveik devynerius metus įvykusią pažintį su Italija L.Kuzmaitė nesulaiko juoko. Vilniaus universitete klasikinę filologiją studijuojanti mergina pagal tarptautinę studijų programą gavo stipendiją ir išvažiavo į Milano katalikiškąjį universitetą tikėdamasi saulėtojoje Italijoje pasidžiaugti gyvenimu, naujomis pažintimis, o atsidūrė vos dviejų metrų ilgio ir trijų metrų pločio vienuolyno kambarėlyje su mažyčiu tarsi inkilo skylė langeliu palubėje. Labiau kalėjimo kamerą nei jauno žmogaus būstą primenančiame kambarėlyje Lijai teko iškentėti pusę metų.

Maža to, akylos ir gal pernelyg rūpestingos vienuolės merginos nepaleido iš savo globos. Lija privalėjo sąžiningai laikytis nustatyto tvarkaraščio ir, šiukštu, nepavėluoti sugrįžti į vienuolyną iki 22 val., be to, tekdavo aiškintis, kodėl neatėjo prie bendro stalo pavalgyti, kaip sekasi mokslai, ar gerai išlaikė egzaminus.

„Suprantu, kad tai buvo domėjimasis ir rūpinimasis manimi, nes aš ir dar viena lietuvė buvome pirmosios vienuolyne apgyvendintos užsienietės. Bet kai iš ten išėjau, man džiaugėsi širdis, nors iki šiol santykiai su vienuolėmis išliko labai šilti“, – prisipažįsta L.Kuzmaitė.

Lietuvoje krepšinį žaidusi aukštaūgė mergina vos atvykusi į Milano katalikiškąjį universitetą nulėkė ieškoti krepšinio komandos ir labai nustebo išgirdusi, kad aukštojo mokslo įstaiga tokios neturi. Lijai beliko savo telefoną palikti Krepšinio federacijoje ir tikėtis būti pastebėtai.

Pažintis nuo stalo

Italiją iš pirmo žvilgsnio įsimylėjusią lietuvę lydėjo sėkmė – netrukus ja susidomėjo Milano priemiesčio krepšinio komanda.

„Po treniruočių komandos draugės skubėdavo mane vežti į vienuolyną, kad spėtume iki dešimtos valandos vakaro“, – pasakojo L.Kuzmaitė.

Krepšinis padėjo merginai ne tik greitai išmokti italų kalbą, bet ir suvokti kultūros subtilybes. Lija juokauja, kad tikroji pažintis su saulėtąja šalimi prasideda nuo stalo. Iš italų namų išeiti alkanam turbūt neįmanoma – svečias, o juo labiau svetimšalis, bus ne tik pavaišintas tradiciniais patiekalais, bet dargi ir turės išklausyti, kuo skiriasi vienas regionas nuo kito.

Italijoje, kur antroji religija yra futbolas, krepšinis Lijai tegalėjo būti tik vienas iš malonumų. Studijas baigusiai ir vienuolių globos netekusiai merginai teko pasukti galvą, iš ko pelnytis duonos kąsnį.

Ieškodama savo vietos svetimoje šalyje Lija perėjo tokį gyvenimo universitetą, apie kurį Lietuvoje turbūt nebūtų nė pagalvojusi – turinti aukštąjį filologės išsilavinimą mergina dirbo ir aukle, ir netgi kūno kultūros mokytoja. Taip buvo, kol po vieno krepšinio sezono pabaigos ja susidomėjusi komanda pasisiūlė krepšininkei surasti nuolatinį darbą.

Dabar Lija yra vienos įmonės vertėja, o krepšiniui jau taria sudie. Porą rimtų traumų patyrusi mergina nusprendė, kad sulaukus trisdešimtmečio jau reikėtų pagalvoti ir apie kitus malonumus, ne vien apie krepšinio aikštelėje sulaužytas kojas. Juolab, kaip prisipažįsta L.Kuzmaitė, kai pradedi su savo išrinktuoju gyventi po vienu stogu, širdis geidžia sėslesnio gyvenimo.

Vyrai kaip musės

Panevėžietė atvirai prisipažino: nors ir myli savo gimtąjį Panevėžį, tačiau nuo vaikystės žinojo, kad čia negyvens. Liją visada traukė dideli miestai. Net pradėjusi studijuoti Vilniuje mergina svajojo išvažiuoti ten, kur šurmulio ir veiksmo dar daugiau. Ir apsipratusiai Milane Lijai traukė žengti žingsnį dar toliau.

Vis dėlto lietuvė tvirtina jau bepradedanti „susisėdėti“. Naujovių ieškančios merginos požiūrį keičia su mylimuoju pradėtas sukti bendras lizdelis.

Savo gyvenimo draugu italą pasirinkusi mergina tikina, kad kultūrų skirtumai jos ne tik negąsdina, bet dargi ir vilioja.

Daugiatautėje šeimoje augusiai Lijai nuo vaikystės pažįstamas kelionių skonis – vasaras leisdavo pas senelius Gruzijoje prie Juodosios jūros, neretos viešnagės būdavo pas giminaičius Minske.

„Šeimoje suformavo mano kosmopolinis požiūris. Kultūrų skirtumai manęs niekada negąsdino, o buvo patrauklūs ir įdomūs“, – pasakojo L.Kuzmaitė. Tačiau Italijoje turėjo prabėgti net ketveri metai, kol atsargioji lietuvė perprato italų karštus vyrus.

„Jie kabinasi kaip musės ir reikia susivokti, kam rūpi tik dantis merginai užkalbėti, o kas rimtai domisi. Teko guosti ne vieną italo suviliotą ir pamestą panelę, šalį palikusią skaudama širdimi“, – perspėjo L.Kuzmaitė.

Italo ir lietuvės pora – netipiška Italijoje. Laisvą laiką išnaudojantys kelionėms jaunuoliai stebina savo draugus, kaip ir dauguma italų, gyvenančius pagal principą „šlepetės– sofa“.

„Į dažną italą savaitgalį geriau nesikreipti, jei jis popietę nepamiegojo bent poros valandų. Jie mėgsta poilsį“, – pasakoja Lija.

Lietuviai – iš Tarybų Sąjungos

Italai gyvena vakare. Pasibaigus darbo laikui nuo 18 val. iki vėlyvos nakties Šiaurės Italijoje barai sausakimši. Itin populiarūs vadinamieji aperityvai, kai susimokėjus už gėrimus valgoma kiek nori. Tačiau pamatyti gatvėje šlitinėjantį girtą italą, pašnekovės teigimu, turbūt neįmanoma.

„Grįžus į Lietuvą šokiruoja apsiblaususios tautiečių akys, išpurtę veidai. Italijoje girtą žmogų įmanoma pamatyti nebent stoties rajonuose ir tik emigrantus“, – pastebi L.Kuzmaitė.

Nors Lietuva jau kone porą dešimtmečių džiaugiasi esanti laisva valstybe, tačiau daugumai italų ji vis dar tėra viena iš Tarybų Sąjungos šalių.

Kur baigiasi italų žinios apie Lietuvą, nusako pastarasis Lijos atvejis. Siuntinį tėvams nusprendusiai išsiųsti merginai kurjeris patikino juos gabenantis tik į Baltijos šalis. Netgi L.Kuzmaitei išaiškinus, kad Lietuva ir yra viena iš jų, skrupulingas darbuotojas geografines subtilybes puolė tikslintis su savo vadovais.

Vis dėlto nemažai italų Lietuvą žino kaip žalią, ramią kurortinę šalį. Tik prieš porą dienų namo parskridusi Lija suskaičiavo lėktuve vos 20 lietuvių, daugiau – turistai italai, Lietuvoje ieškantys ramaus poilsio.

„Kam važiuoti atostogauti į Maldyvus, Kanarų salas, jei yra Lietuva?“ – italų nuomonę persakė L.Kuzmaitė.

Kontroliuoja Bažnyčia

Kad Italija – Šventojo Tėvo šalis, pasak Lijos, juntama bet kurioje srityje – pradedant ekonomika ir baigiant sportu.

Popiežiaus balsas aiškiai girdėtas praūžusiuose rinkimuose. Šalies vadovams neseniai prabilus apie ketinimus dėl augančio romų tautybės emigrantų nusikalstamumo imti įvažiuojančiųjų į šalį pirštų atspaudus, pasigirdo Šventojo Tėvo kalbos prieš tokią kontrolę.

Popiežiaus žodžio svorį įrodo Italijoje nuskambėjusi istorija, kai penkiolika metų ištiktai komos merginai vis dėlto nebuvo atlikta eutanazija, nors teismo sprendimas medikams leido žengti Bažnyčios neigiamai vertinamą žingsnį.

„Bet kuriais svarbiais klausimais Bažnyčia išsako savo nuomonę ir matyti, kad liaudžiai prie jos tenka prisitaikyti. Dažną italą girdėjau sakant, kad jiems būtų daug lengviau, jei Vatikanas būtų kur nors kitur“, – tikino L.Kuzmaitė.

Italų pamaldumas, anot merginos, negali nekristi į akis. Lija pripažįsta niekur bažnyčiose savaitgaliais nemačiusi tiek jaunimo, kiek jos namais tapusioje Italijoje.

„Ne tik vestuvės ar krikštynos, bet ir Sutvirtinimo, Pirmosios komunijos sakramentai italams yra didžiulė šventė. Todėl balandį, gegužę užsakyti visi restoranai. Net ir labai vargingai gyvenanti šeima tokia proga pasidaro didžiulę šventę“, – pasakojo L.Kuzmaitė.

Gyvenimas virsta prabanga

Išskirtinis pamaldumas italams netrukdo nusižengti Bažnyčios kanonams tvarkantis savo šeimyninį gyvenimą.

Lija įsitikinusi: Italijoje susidėjus gyvenančių jaunų porų kur kas daugiau nei savo santykius įtvirtinusių Santuokos sakramentu. Pašnekovės nuomone, tokį gyvenimo būdą diktuoja ne moralinės vertybės, o ekonominė padėtis: daug pigiau gyventi susidėjus pas tėvus nei pradėti savarankišką gyvenimą.

Nuomotis būstą vienam praktiškai neįmanoma, nes už nuomą per mėnesį tenka pakloti 1000–1200 eurų – vidutinį atlyginimą.

Maža to, be komunalinių mokesčių, dar tenka mokėti gausybę kitų, nors ir nelabai aišku, už ką.

„Teisingai politikai ir sako: jei visi italai mokėtų mokesčius, jie būtų mažesni. Bet kiekvienas nori būti gudresnis už kitą“, – pasakojo L.Kuzmaitė.

Pinigus skaičiuojantys italai šeimų neskuba kurti. Dažnas trisdešimtmetis dar gyvena pas savo gimdytojus ir vaikšto į pasimatymus.

„Italijoje jaunimas pirmiausia stengiasi už paimtą paskolą įsigyti būstą, susikurti buitį. O santuoka įregistruojama gerokai vėliau, dažnai jau ir vaikams gimus. Senąją kartą tai stebina, bet penkiasdešimtmečiai, kurių vaikai taip gyvena, išlieka gana tolerantiški“, – pasakojo Lija.

Nors Bažnyčia griežtai pasisako prieš gyvenimą kartu nesusituokus, tačiau šiuo klausimu pasaulietinė valdžia tarė tvirtą savo žodį. Sugyventinių santykius reglamentuoja šalies teisės aktai – jie apibrėžia ne tik tėvystės, bet ir turtinius klausimus.

Skurdas auga

Išgyventi Italijoje darosi vis sunkiau. Pasak L.Kuzmaitės, kasdien per žinias pranešamos apie augantį skurdą bylojančios naujienos – mėsos, pieno gaminių nuperkama vis mažiau. Pirkėjų antplūdžio nebesulaukia netgi didieji sezoniniai išpardavimai.

„Žinoma, Italija – labai graži šalis. Kas į ją nuvažiuoja savaitei, užburia viskuo – saule, nuostabiu pajūriu, skania pica, gražiais žmonių santykiais. Bet ekonominės problemos tos pačios, kaip ir Lietuvoje. Skiriasi tik valstybių pavadinimai“, – pažymi Lija.

Italija, ypač Neapolis, merginos nuomone, pagrįstai tampa kriminalinio pasaulio sinonimu. Pasak jos, nė nepastebėsi, kai gatvėje nuo rankos numaus laikrodį, pro šalį pravažiavus motoroleriui liksi be rankinės. Į Neapolį pasisvečiuoti nuvažiavusią L.Kuzmaitę draugai iš karto perspėjo einant į gatvę nusiimti visus papuošalus – ne tik grandinėlę, bet ir auskarus, laikrodį.

Pastaruoju metu Italijoje ypač jaučiamas judėjimas prieš romų tautybės žmones, plūstančius iš Rumunijos. Įsikūrę priemiesčių rajonuose iš kartono suręstose lūšnose romai tampa italų siaubu.

„Jei gatvėje automobilio lango prišokusį nuplauti čigoniuką pavarysi šalin, gali ir mašinos žibintus išdaužyti. Pinigų kaulija prie kiekvieno kampo“, – pasakoja Lija. Vis dėlto, nepaisydama „juodosios“ Italijos pusės, panevėžietė tikina čia jau įleidusi šaknis ir kol kas neranda, kas galėtų priversti ją sugrįžti gyventi į Lietuvą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...