Kai besimėgaujančiųjų saulės voniomis tūkstančiai, tualetai išties yra aukso vertės. Su pilna pūsle, galvoje tvinksi tik viena mintis – kaip greičiau, o svarbiausia - kur atlikti gamtinius reikalus. Poilsiaujantieji prie jūros teigia, kad dėl tualetų trūkumo jie neretai yra priversti teršti jūrą arba kopas.

Ar maudymasis jūroje, kurioje masiškai šlapinamasi, turi įtakos sveikatai, L.S. teiraujasi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Onos Sokolovos.

„Kartu su šlapimu į vandenį patenka žmogaus organizmo medžiagų apykaitos produktai ir įvairūs mikroorganizmai. Ligos sukėlėjai patenka į organizmą žmogui netyčia gurkštelėjus užkrėsto vandens arba per vandenį – į akis.

Tai gali sukelti žarnyno infekcines ligas, šlapimo pūslės uždegimą, įvairias odos alergijas, akių uždegimą ir pūliavimą. Jei maudomasi su kontaktiniais lęšiais, infekcinės ligos gali komplikuotis sunkiais ragenos uždegimais“, - perspėja specialistė.

Dušai pliažuose – tik vizija

L.S. kalbinta Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus Miesto priežiūros poskyrio vedėja Irena Nakčiūnova neneigė, kad uostamiesčio paplūdimiuose per mažai tualetų.

„Smiltynėje, I ir II Melnragėje bei Giruliuose iš viso yra 14 tualetų. Perkame paslaugą viešiesiems tualetams prižiūrėti, kad juose būtų palaikoma elementari higiena“, - teigė poskyrio vedėja.

Klaipėdos pliažuose, kitaip nei Neringos, neįrengti dušai, kurių pageidauja poilsiautojai. Kodėl? Atsakymas vienas – nėra lėšų. Per visus uostamiesčio pliažus yra tik 9 čiaupai, iš kurių bėgantis vanduo skirtas rankoms nusiplauti arba bent kiek apsiprausti nuo smėlio ar jūros vandens.

I.Nakčiūnova patikino, kad pastaraisiais metais nedaug gauna skundų dėl paplūdimių: „Dauguma skundų – dėl tualetų. Poilsiautojai pageidauja, jog jie būtų šiuolaikiškesni.

Per europinius projektus dar šiemet planuojame įsigyti 12 konteinerinių tualetų, kurie paplūdimiuose būtų pastatyti kitų metų vasaros sezonui. Dušams įrengti paplūdimiuose taip pat reikalingos lėšos – jų ateityje tikimės įsigyti irgi už europines lėšas.“

Šlapinasi bet kur

„Uostamiesčio paplūdimiuose trūksta tualetų, tačiau tai nereiškia, jog gamtinius reikalus galima atlikti jūroje ar kopose. Kultūringas žmogus neterš aplinkos, iš anksto pasidomės, kur yra tualetai. Beje, yra tokių vadinamųjų poilsiautojų, kurie ir esant tualetui netoliese, nusilengvina vos ne ten, kur ką tik gulėjo. Visiškai nesidrovi aplinkinių. Sudrausminę tokius vyrukus, esame pasiunčiami kuo toliau... Gerai, kad už viešosios tvarkos pažeidimus yra taikomos baudos, kurias skiria pliažuose vis dažniau patruliuojantys pareigūnai“, - situaciją komentavo Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas Aleksandras Siakki.

Uostamiesčio paplūdimiuose esantys tualetai veikia nuo 9 val. iki 21 val., - tai klaipėdiečių gėlėtojų darbo laikas. Kitomis valandomis tualetai būna užrakinti.

Tūkstančiams poilsiautojų – vienas dušas

Per šventinius ilguosius savaitgalius Palanga sulaukia dešimtimis tūkstančių poilsiautojų ne vien iš Lietuvos, bet ir užsienio. Ar kurorto paplūdimiuose yra pakankamai tualetų, ar įrengti dušai, L.S. teiraujasi Palangos savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo Kosto Jakubausko. „Paplūdimiuose nėra tualetų. Ar jums patiktų šalia jų gulėti? Tualetai pastatyti priekopėse – prie kiekvieno takelio, vedančio prie jūros. Iš viso yra 19 tualetų. Žinoma, kad iki jų reikia paėjėti. Nemanau, kad tai problema“, - sakė K.Jakubauskas.

Pasak valdininko, Palangos pliažuose yra du dušai – vienas skirtas gelbėtojams, kitas - poilsiautojams.

Degintis – arčiau gelbėjimo stoties

Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas patikino, kad poilsiautojai gali naudotis gelbėjimo stotyje esančiais tualetais. „Yra tualetai specialiai skirti ir invalidams. Į juos galima patekti nuo 10-os iki 18 val. – tai gelbėtojų darbo laikas“, - sakė jis.

Turintiesiems šlapimo nelaikymo problemų, o taip pat ir alaus mėgėjams, vertėtų degintis kuo arčiau Palangos gelbėjimo stoties. Priešingu atveju, reikalui prispaudus, iki tualeto kilometrą ir ilgesnę atkarpą teks „bėgti“ krosą, tiksliau atsargiai žingsniuoti, kad neužgauti vienas prie kito sugulusių poilsiautojų.

J.Pirožnikas nustebo iš L.S. išgirdęs, jog pliažuose yra du dušai, kurių vienas skirtas gelbėtojams. „Palangos gelbėjimo stotyje įrengta nemažai dušų, tačiau jie šiuo metu neveikia. Reikalingos lėšos, kad poilsiautojams būtų teikiama ši paslauga. Pastarasis klausimas yra sprendžiamas“, - paaiškino Palangos gelbėtojų vadas.