Mama Rita Petronienė Joniškio 2-ojoje (dabar „Saulės“) vidurinėje mokykloje mokė pradinukus. Pamokėlėms reikėjo daug žaislų. Prisipirkusi parsinešdavo namo, sukraudavo ant kilimo ir tarp jų pasodindavo Aušrelę. Mažosios pasauliui, rodos, nieko daugiau ir nereikėdavo.
Kaliausės
© "Šeimininkė"

Apžiūrinėdama dukros kūrybą, mama kartą taip ir pasakė: „Matyt, žaislų dvasia tada tavyje ir apsigyveno.“ Ko gero, ir tūnojo kokiame kamputyje pasislėpusi, kol atėjo laikas pasirodyti.

Tas laikas, kai laukėsi Daivutės. Lyg savaime mintys diktavo rankoms: galva, dvi išraiškingos akys, rankos ir kojos. Tos ilgakojės bekūnės būtybės buvo gana mielos, tad su jomis nukeliavo ir į Kaziuko mugę. Įtvirtino didelę medžio šaką, o ant jos savo žmogeliukus apgyvendino. Ten ją vilniečiai ir pamatė. Lėlytės viena po kitos iškeliavo į naujus namus.

Dukrelė dar buvo maža, o jai Kaune egzaminų sesija. Kas mažylei pakeis mamą? Braižė eskizus, kirpo, siuvo, ir Daivutė užmigdama galėjo apsikabinti didžiulę... šėmą karvę.

Gimė vis naujų idėjų, naujų sumanymų. Parodose pradėjo dalyvauti dar gyvendama Joniškyje, vėliau Kaune, Vilniuje. Žaisliniai suvenyrai pasiekė Latviją, Estiją, Suomiją. Kuria ir lėlių teatrams. Kauno lėlių teatre buvo surengta jos kūrybos paroda. Aušros siūtos lėlės vaidino „Jaučio trobelėje“, kurią Joniškio „Aušros“ gimnazijoje pastatė sūnaus Kristupo klasės draugai su mokytoja Daiva Balsyte. Tarptautinėje Lino šventėje Tytuvėnuose tautodailininkės Aušros Petrauskienės demonstruota lėlių kolekcija pelnė diplomą.

Prieš keletą metų grįžusi gyventi į Joniškį, Aušra vėl rajono tautodailininkų veiklos verpete. Užgavėnės šiemet sutapo su senovine pagoniškąja Vieversio diena. Tad ir sumanėme Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje surengti parodėlę „Užgavėnės – ant vieversio sparnų“.

Be tradicinių kaukių, į muziejų suskrido ir daugybė paukščių: pieštų, drožinėtų, pintų iš vytelių, siuvinėtų, nertų... Varna irgi paukštis, nors nei išskrenda, nei parskrenda. Iš smulkių medžio šakelių susuktame lizde sutupdyti Aušros sukurti akiniuoti varniukai buvo lankytojų dėmesio centre.

Jos angelų ir paukščių kompozicijos eksponuotos ir Šiaulių krašto retrospektyvinėje tautodailės parodoje „Lietuviškas suvenyras – Lietuvos tūkstantmečiui“ Šiaulių dailės galerijoje.

Dar vienas lėlininkės tikslas – atgaivinti senąsias lėles, su kuriomis vaikystėje žaidė senelės ir senolės. Pagal 75-erių metų žagarietės Adelės Koverienės pasakojimą ir brėžinukus atkūrė jos vaikystės lėlytę: iš drobelės skiautės, prikimštos pakulų, – galvytė. Veidelis pasiuvinėtas. Plaukai pakuliniai. Aprengta drobiniais marškinėliais, languotu sijonuku. Visą gamybos eigą nufotografavo, nuodugniai aprašė. Prasidės nauja skudurinių Onučių era.

Joniškyje surengė dvi personalines parodas. Vienoje sklandė baltutėlaičiai angelai. Kita lėlių šventė buvo skirta jos pačios ir auklėtinių kūrybai. Meškuičių vidurinėje mokykloje (Šiaulių r.), kur dėsto technologijas, subūrė teatrinių lėlių kūrėjų būrelį.

Mergaitės studijavo pagonybės laikotarpį, legendas apie Rasą, Gabiją, Žemyną, Laimą ir kitas senąsias lietuvių deives, kūrė jų personažus. Aidos deivė buvo panaši į ją pačią, nes veidelį piešė žiūrėdama į save veidrodyje. Atrask save – skatina mokytoja savo auklėtines. Savojo stiliaus ieškojimas, suvokimas, ką ir kaip turi daryti, – pats didžiausias kūrybos džiaugsmas.

Parodą aplankiusi Žagarės regioninio parko direkcijos vyriausioji kraštotvarkininkė Giedrė Rakštienė pasiūlė ją parodyti ir žagariečiams. „Jei jos būtų kuo nors su Žagare susijusios, parodytume per Vyšnių festivalį“, - toptelėjo parko direktoriui Mindaugui Balčiūnui. Mat regioninio parko direkcija jau organizuoja penktąjį festivalį, išpopuliarėjusį ne tik rajone ir šalyje, bet ir žinomą Švedijoje, Vokietijoje, kitose šalyse.

Kiekvienai šventei sumąstomas koks naujas netikėtas akcentas. Pernai, pavyzdžiui, pradėtas kurti žagarietiškas „Tradicinis sodas“. Žagarės gimnazijos jaunieji kraštotyrininkai iš vyresniųjų miestelėnų sužinojo, kokie medžiai, krūmai augę sodeliuose, kad darželiuose žydėję bijūnai, medetkos, auskarėliai, katilėliai, lelijos, našlaitės. Sodą sumanyta papuošti medžio skulptūromis, drožtomis iš savo medienos – išvirtusių, pjautinų medžių. Surengė medžio drožėjų plenerą.

Skulptūras kūrė žagariečiai: tautodailininkas Dalius Udrakis, skulptorius Saulius Alejūnas, drožėjas Edmundas Vaičiulis ir skuodiškis tautodailininkas Juozas Vyšniauskas. Beje, į šventę sukvietė ir žymių šalies Vyšniauskų būrį: saksofonininką Petrą, žurnalistę Editą Mildažytę-Vyšniauskienę, kitus.

Direktoriaus mintis Aušrai nebedavė ramybės.

Kaliausės! Žagarė garsi ypatingomis žagarvyšnėmis. Jų skonį lemia palankus dolomitinis žemės paviršius. Dar 1786 m. Žagarės gyventojų prievolėse buvo nurodyta, kad kiekvienoje sodyboje būtina pasodinti po vyšnią. Jos miestelėnus ir maitino. Uogas veždavo į Rygą, Peterburgą, kur buvęs net specialus žagarvyšnių prekybos skyrelis.

Bet uogelių pasmaguriauti ir strazdams, špokams (varnėnams) norisi. 1935-1936 metais užplūdę paukščių debesys per kelias dienas sunaikinę viso miestelio uogų derlių. Žmonės gelbėjosi kaip įmanydami. Vienas iš būdų – kaliausės. Jonas Černauskas, žvalus, nors beveik prie aštuoniasdešimtmečio slenksčio artėjantis vytelių pynėjas, puikiai prisimena, kaip tos kaliausės atrodė.

Kryžmai sukala porą pagalių ir ant jų užmauna į žmogystą panašią baidyklę – šiaudų prikimštą seną drabužį plačiomis rankovėmis, kad kuo labiau maskatuotųsi. Galva – kiauras kibiras ar puodynė, užvožta skrybėle ar apgobta skara. Baidydavo paukščius ir parėkavimais, pasigamintomis tarškynėmis.

Taigi, kaliausės. Sumanyta – padaryta.

Aušra pusiau joniškietė, pusiau žagarietė, nes ant Švėtės kranto Žagarėje turi senelio paliktą medinį nameliuką. Aplankė visus Švėtės, Upės gatvių kaimynus, kviesdama dalyvauti kaliausių konkurse. Kas pritarė, kas numojo ranka, girdi, to dar betrūko. Bet gatvelės sujudo. Žinia netruko pasklisti po visą miestelį. Taip Švėtės pakrante ir nusitiesė Kaliausių kelias.

Kaliausių „fabrikėlis“, kaip juokavo Aušra, veikė visą savaitę. Į talką atskubėjo ir Rasa Kazimieraitienė, Jūratė Nemeikšienė, joniškietės draugės, irgi turinčios sodybėles Žagarėje, jų dukrelės Emilija ir Agnė. Uoliai darbavosi miestelio vaikai. Pasidarė mažų suvenyrinių kaliausiukių. Burnojo vyrai: „ Daržai piktžolėmis apėję, o jos čia su lėlėmis žaidžia!“ Moterys kaimynes kvietėsi: „Ateik mano „gražuolės“ pasižiūrėti.“

Netoli Senosios bažnytėlės gražiai derėjo Julijos Pamparienės trijulė „Šeimynėlė“, Ona Buišienė sumeistravo kaliausę iš pakrantės meldų, žavingas Mikalauskų šeimos „Dainininkas“. Vidos Galkauskienės spalvinga figūrėlė pelnė „Mis kaliausės“ titulą.

Laima Baltutienė ne tik „Statybininką Bronių“ ant tvoros pasodino, bet ir raganaitę ant stogo užlaipino. Vyšnią, augančią prie vartelių, uoliai saugo Aldonos Melienės „Jaunuolis“ su skolinta skrybėle. Kojas į Švėtę sumerkęs „Žvejys“ Jūratės Nemeikšienės sodybą, matyt, labiau saugos nuo bebrų, negu nuo paukščių.

Renginio sumanytojos nuomone, tradiciškiausią, funkcionaliausią kaliausę sukūrė Irena Aleksejeva.

Kaliausių kelyje išsirikiavo per trisdešimt įvairiausių personažų. Kelios kaliausių kompozicijos papuošė regioninio parko Tradicinį sodą. Vyšnių sergėtojų atsirado ir Vilniaus, P. Cvirkos, kitose Žagarės gatvėse, gatvelėse.

Visas Vyšnių festivalio dienas Kaliausių keliu traukė tuntai ir žagariečių, ir šventės svečių. Net išsipusčiusios Žagarės romų šeimynos.
Taip jau sutapo, kad tarp kaliausių draugės atšventė ir Rasos Kazimieraitienės gimtadienį. O kai apsilankė Ugnė Vaineikienė, Joniškio M. Slančiausko gimnazijos pedagogė, savo pradinukus kasmet suburianti į folkloro ansambliuką, vakaronėje netrūko nė senųjų liaudies dainų.
Dar vienas lėlininkės sumanymas, kaip sakoma, tapo kūnu. Gimsta nauji, bet... tyla – gera byla.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (10)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (60)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (16)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (50)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (14)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (14)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...

Naudinga žinoti: skaičiai parodantys telefono patvarumą (1)

Perkant naujus mobilius prietaisus jų popieriuose visuomet rasite IP reikšmę. Tikriausiai daugelis...