Vasara dar tik artėja, bet jau dabar daugelio galva užimta planuojant kelionių maršrutus. Kad atostogų įspūdžių neapkartintų pašlijusi sveikata, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris rekomenduos reikalingus skiepus ir patars, kaip saugotis nuo užkrečiamųjų ligų viešint tolimuose kraštuose.
© Shutterstock nuotr.

Grėsmingos infekcijos 

Planuojant kelionę į kitą valstybę būtina pasidomėti, kokiomis užkrečiamosiomis ligomis yra rizika susirgti ten apsilankius, išsiaiškinti, kaip apsisaugoti nuo infekcijų.
Apie galimus pavojus kelionių metu turi informuoti ir kelionių organizatoriai. Kita vertus, nemažai žmonių keliauja savarankiškai, be kelionių organizatorių pagalbos. Jiems patiems reikia pasidomėti, kokios grėsmės sveikatai gali kilti jų lankomoje šalyje. 

„Epidemiologinė situacija pasaulyje nuolat kinta. Pavyzdžiui, šiuo metu Gvinėjoje vis dar rusena kovo mėnesį kilęs Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis. Ši karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebolos virusas“, – teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki šių metų balandžio 1 dienos užregistruoti 127 Ebolos hemoraginės karštligės atvejai, iš kurių 83 baigėsi mirtimi (mirštamumas – 65 proc.). Tai pirmasis šios karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje. Tiksli protrūkio pradžia ir kilmė nežinoma. Siera Leonėje netoli Gvinėjos sienos taip pat buvo nustatyta panašaus pobūdžio susirgimų.
„Manoma, kad žmogus Ebolos virusu pirmiausia užsikrečia tiesioginio sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui su užkrėstu krauju, kitais kūno skysčiais, sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja“, – aiškina I. Bulsienė. 


Pasiskiepyti būtina

Didelė rizika susirgti užkrečiamomis ligomis yra egzotiškuose kraštuose, kur prastos sanitarinės ir higienos sąlygos: Indijoje, Afrikos valstybėse, Egipte ir kt.
Iš egzotiškų šalių yra rizika parsivežti vieną dažniausių infekcijų, plintančių per maistą ir vandenį, – hepatitą A. Užsikrėsti juo galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju maudantis baseine, rūkant tą pačią pypkę. Šios infekcijos grėsmė didžiausia Egipte, Tunise, Maroke, Indijoje, Tailande, Pietų Amerikoje, Turkijoje, Bulgarijoje.
Egzotiškuose kraštuose nemaža grėsmė susirgti maliarija, geltonuoju drugiu, vidurių šiltine ir kitomis pavojingomis ligomis. 

„Susargdinti gali vabzdžių bei erkių įkandimai: uodai platina maliariją, geltonąjį drugį, Dengės karštinę, japoniškąjį encefalitą, Vakarų Nilo karštligę ir kitas ligas, – aiškina vyriausioji specia­listė I. Bulsienė. – Erkės platina Laimo ligą, erkinį encefalitą, įvairias karštliges, musė cėcė – tripanosomozę, moskitai – leišmaniozę ir įvairias karštliges, upiniai mašalai – onchocerkozę ir kitas ligas.“

Medikai planuojantiesiems vykti į tokią šalį pataria iš anksto pasirūpinti skiepais nuo tam tikrų ligų, kad dėl sutrikusios sveikatos nereikėtų viso atostogų laiko praleisti viešbučio kambaryje ar, dar blogiau, – ligoninėje.

„Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl tolimoms kelionėms būtina ruoštis iš anksto, – pataria I. Bulsienė. – Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato, kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos, ir jas rekomenduoja.“ 

Skiepai apsaugo nuo šilto klimato šalyse paplitusios meningokokinės bakterinės kilmės infekcijos (plintančios oru lašeliniu būdu), geltonojo drugio, hepatito A, pasiutligės, stabligės, vidurių šiltinės. Pastaroji plinta per užterštą maistą ir vandenį, paplitusi daugelyje Afrikos, Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalių, Indijos regione. 

Dėl vakcinacijos į medikus patariama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau kaip 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Jei iki kelionės liko mažiau nei 4 savaitės, rekomenduojama vis tiek kreiptis į gydytoją, nes kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Be to, infekcinių ligų gydytojas įvertins visus kelionės rizikos veiksnius, keliautojo sveikatos būklę ir sudarys optimalų apsisaugojimo nuo infekcinių ligų planą. 

Privalomuosius skiepijimus reglamentuoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. „Šiuo metu privalomai skiepijama nuo dviejų ligų – geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos, – teigia I. Bulsienė. – Skiepijant nuo geltonojo drugio siekiama dviejų tikslų: apsaugoti keliautojus nuo susirgimo ir šalis nuo šios ligos įvežimo galimybės. Nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse – grįžtantiesiems iš šios vietovės.“
Apie visus atliktus skiepus turėtų būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimų sertifikate.

Sugriauna planus 

Kelionės metu gali užklupti ir daugiau įvairių negalavimų. „Ilgas sėdėjimas paskatina kojų tinimą, vidurių užkietėjimą. Nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti normalią virškinamojo trakto veiklą. Dėl per didelio saulės ir šilumos kiekio rizikuojama nudegti ir perkaisti, o egzotinių kraštų gyviai (jūrų ežiai, medūzos) gali sužaloti“, – vardija pavojus vyriausioji specialistė I. Bulsienė. 

Dažniausiai pasitaikantis negalavimas – viduriavimas (diarėja). Nemaža dalis keliautojų dėl šio sveikatos sutrikimo būna net priversti nutraukti savo kelionę, dalis didžiąją atostogų dalį praleidžia viešbučio kambaryje, turi atsisakyti ekskursijų, poilsio prie jūros ir kitų kelionių malonumų.
Keliautojai dažniausiai viduriuoja dėl bakterinių ar virusinių žarnyno infekcijų. Ligų sukėlėjai – labai įvairūs. Pavyzdžiui, Egipte, Indijoje diarėjų sukėlėjos gali būti E. coli bakterijos, vidurių šiltinės, dizenterijos lazdelės, campylobacter bakterijos. Virusinės kilmės susirgimus, kurie pasitaiko rečiau, sukelia rotavirusai ir noravirusai. 

Apie 80 proc. atvejų viduriavimas būna bakterinės kilmės. Dažniausiai šis negalavimas vargina keliaujant po Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalis.
Kelionėje užklupus viduriavimui, svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta organizmo dehidratacijos. Galima vartoti specialių druskų tirpalų, kurie normalizuoja ne tik sutrikusį skysčių, bet ir mineralinių medžiagų balansą. 

Viduriuojant nerekomenduojama valgyti sunkiai virškinamo maisto arba produktų, kuriuose gausu ląstelienos (žalių daržovių ir vaisių). Maistas turi būti švelnus. Būtina atsisakyti vaisių sulčių (ypač obuolių ir vynuogių), pieno, saldžių ir sūrių produktų, nes šis maistas gali dar labiau pasunkinti būklę. Patariama gerti stiprią arbatą. 

„Rūpintis sveikata reikia ne tik prieš kelionę, bet ir sugrįžus iš svečių šalių, – pataria I. Bulsienė. – Po kelionės atsiradus bet kokiems negalavimo požymiams (karščiuojant, viduriuojant, varginant įkyriam kosuliui, išbėrus ir kt.), svarbu kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų nustatyta negalavimo priežastis ir laiku skirtas tinkamas gydymas bei kitos priemonės, užkertančios kelią pavojingoms infekcijoms plisti.“

Faktų kalba 

Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, keliautojų srautas kasmet didėja. 2013 m. svetur keliavo daugiau kaip tūkstantis milijonų žmonių (5 proc. daugiau nei 2012 m.). Daugiausia keliautojų 2013 metais lankėsi Europos šalyse (apie 50 proc.), tačiau nemaža dalis jų (apie 30 proc.) išvykoms pasirenka egzotiškas valstybes.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimtį metų nuo 1990 m. iki 2010 m. uodai, moskitai ir erkės užkrėtė daugiau kaip 1,5 milijono europiečių. 

Atsinaujino vietinio perdavimo Dengės karštinė, kurios daugiau kaip šešiasdešimt metų Europoje nebuvo. 2010 m. pirmą kartą buvo registruoti vietinių pernešėjų sukelti atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o įvežtinis Dengės protrūkis 2012 m. registruotas Madeiros saloje, Portugalijoje, kai buvo nustatyta 2 000 atvejų. 

2013 m. Europoje buvo registruota 5 000 įvežtinių maliarijos atvejų. ULAC duomenimis, Lietuvoje 2013 m. buvo diagnozuoti aštuoni įvežtinės maliarijos atvejai: septyni žmonės maliarija užsikrėtė Afrikoje, vienas – Azijoje (Indijoje). 

Per pastarąjį dešimtmetį (2004–2013) Lietuvoje užregistruoti 37 įvežtinės maliarijos atvejai, vienas asmuo nuo šios ligos mirė. Daugiausia žmonių užsikrėtė Afrikoje (30 asmenų), Azijoje (4), Pietų Amerikoje (3).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (22)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (2)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (3)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Artėjančio šaltojo sezono mados: neišsižadėkite rudų atspalvių (3)

Nors įdegis dažniausiai asocijuojasi su vasara, atėjus rudeniui gelsvai rusva spalva tikrai...

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (86)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (2)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (28)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (150)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

Dauguma bėgiojančių žmonių susiduria su ta pačia problema: kaip jos išvengti (1)

Rugpjūčio pradžioje „ Eurovaistinės “ užsakymu tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto...