Pietinėje Turkijos pakrantėje prie Viduržemio jūros šiltasis sezonas lepina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Žiemos nemėgstantys tautiečiai gali čia pabėgti prasitęsti vasaros. Tik nemanykite, kad be poilsio paplūdimiuose daugiau nebus, ką veikti!
Turkijoje tiek istorinių vertybių ir gamtos grožybių, kad stebina kiekvienas šalies kampelis. Kam patinka mažesni kurortai nei milijoninė Antalija, gali rinktis netoliese esančią Alaniją, kur gyvena tik per šimtą tūkstančių žmonių. Pramogų čia rasite kiekvienai atostogų dienai.
Pasidairykite nuo tvirtovės sienų
Alanijos pusiasalį lyg karūna juosia ant 250 m kalno XIII a. seldžiukų sultono Aladino Keikubato I pastatyta tvirtovė. Šešis su puse kilometro besitęsiančios gynybinės sienos slepia du pilies muziejus ir kelis namus, kuriuose iki šiol gyvena žmonės. Tvirtovėje yra beveik šimtas bokštų, 140 šaudymo angų ir daugiau nei 400 vandens cisternų, kuriomis dar galima naudotis.
Vaizdai nuo kalno pasakiški – čia verta užlipti bent kartelį. Apačioje yra senoji karo laivų statykla, kurioje po penkiomis arkomis triūsdavo galybė žmonių, ginklų ir parako sandėlis bei uostui apginti pastatytas 33 metrų aukščio Raudonasis bokštas. Į Alanijos simboliu tapusį Raudonąjį bokštą veda 85 laiptai, jo viršuje irgi yra vandens surinkimo cisterna.
Nerkite į povandeninį pasaulį
Iš akių išnykus saulei, o ausis apgaubus tylai atsiveria kita tikrovė, kurios žydroje ramybėje flegmatiškai linguoja jūrų žolės, dunkso nebylios smėlio kopos ir mirga šimtai žuvelių. Po vandeniu gyvenimas atrodo lėtas ir taikus. Vien aplink Alanijos tvirtovę nardoma daugiau nei dešimtyje vietų. Priklauso tik nuo naro patirties, ką išvysite - ar nersite toliau nuo kranto, ar į sudužusius laivus, ar į slaptus urvus, kuriais kadaise naudojosi piratai.
Tamsiuose olų užkaboriuose knibžda aštuonkojų, galima išvysti murenų, prie rifų būriais plaukioja spalvotos žuvys. Nardymo instruktoriai vietas ir maršrutus kas rytą parenka atsižvelgdami į oro sąlygas ir į narus. Net ir nenardžiusieji gali bent kartą išmėginti šį malonumą padedami instruktoriaus arba užsirašyti į nardymo kursus, po kurių išduodamas nardymo pažymėjimas. Keli nardymo centrai įsikūrę gatvelėje virš Alanijos uosto.
Pasiirstykite irklente
Banguoja, o aš net ežere nė karto nestovėjau ant tokios lentos… Tačiau mano mokytojas Barišas su irklente po pažastimi spėriai drožia jūros link ir man liepia daryti tą patį, tikindamas, kad neleis paskesti. Įbridusi iki kelių, jo pavyzdžiu užsiropščiu ant savos lentos ir čiumpu į rankas irklą. Gal ir ne itin elegantiškai, bet slystu per bangas, o tai jau – nebloga pradžia.
Vos spėju įkandin Barišui. Skubu, kad neužtruktų išgelbėti įkritus, tačiau to neprireikia - Barišo parinkta plati lenta padeda išlaikyti pusiausvyrą. Tik rankos svyra, nes irkluot sunkoka. Iš Bugenvilijų paplūdimio nusiiriame link uosto, aplenkiame švyturį ir pralindę po tiltu sukame pailsėti prie Raudonojo bokšto. Smagumėlis! Būtinai turite išmėginti!
Skriekite į kalnus su vėjeliu
Prie Alanijos dunkso daugiau nei dviejų kilometrų aukščio Tauro kalnai, kurių papėdėse noksta bananai ir apelsinai, auga medvilnė, anyžiai, sirpsta vynuogės, figos, alyvuogės, abrikosai ir persikai. Kalnuose žioji gilūs tarpekliai, slėniuose šniokščia smaragdiniai upeliai, iš žalumos kyšo mečečių minaretai. Visa tai galite išvysti, jei dieną skirsite safariui visureigiais.
Iš Alanijos safarius organizuojančios firmos turi savus maršrutus, kuriuos keičia ir papildo, jei suranda įdomių vietų ir naujų, kaip nors privažiuojamų grožybių. Tokios kelionės trunka visą dieną. Automobiliai atviri, kalnuose vėsu, todėl net ir vasarą nepamirškite megztinio, o visais metų laikais – kremo nuo saulės.
Leiskitės plaustais kalnų upe
Argi ne smagu leistis palei srovę smaragdine upe įspūdingais tarpekliais, kurių krantuose auga kedrai ir kiparisai, o tolumoje dunkso kalnai? Viena tokių vietų - Koprulu tarpeklio nacionalinis parkas, esantis maždaug už aštuoniasdešimties kilometrų nuo Alanijos (pusiaukelėje tarp Antalijos ir Alanijos pasukama į kalnus). Plaukioti Turkijos upėmis galima visus metus, ypač pavasarį, kai kalnuose tirpstant sniegui vanduo pakyla, srovės sustiprėja.
Saulėje blizga vanduo, nuo irklų taškosi purslai. Baimintis nėra ko, nes kiekvieną plaustą vairuoja patyrę gidai, o keleiviams duodami šalmai ir gelbėjimosi liemenės. Plaustų dugne įtaisytos virvutės įtvirtinti pėdoms, kad šokčiojant per slenksčius netyčia neiškristumėte. Koprulu tarpeklis tęsiasi palei Kopru upę apie 14 kilometrų, kai kur pasiekdamas 400 metrų gylį. Be šios upės prie Alanijos yra ir artimesnių, taip pat tinkamų pasiplaukioti plaustais.
Išvyskite stalaktitų olas
Už 12 kilometrų nuo Alanijos žioji antroji pagal dydį Turkijos ola, į kurią įleidžiami lankytojai. Ant Cebel Reiso kalno šlaito, 232 m aukštyje virš jūros lygio aptiktai Dim olai jau milijonas metų. Kalnas, kurio šlaite yra Dim ola, kyla į 1650 m aukštį. Turkai sako, kad tokiose olose senovėje vyko mitologinių istorijų dramos.
Viduje Dim ola išsišakoja į du stalaktitų ir stalagmitų koridorius, besitęsiančius 50 ir 360 metrų. Vieno jų gale telkšo ežerėlis. Olos oro sudėtyje yra dešimt kartų daugiau anglies dioksido nei ore ir 95 procentai drėgmės, todėl juo pakvėpavus pagerėja astma sergančių žmonių savijauta. Tokių olų su stalaktitais ir stalagmitais prie Alanijos yra ir daugiau.
Susidraugaukite su piratais
Apie IV a. pr. Kr. Alanijoje įsikūrę piratai pavertė šią vietą Viduržemio jūros plėšikų lizdu. Jie čia viešpatavo beveik tris šimtmečius. Alanijos tvirtovėje yra iškyšulys su bokštu, nuo kurio piratai liepdavo savo belaisviams mesti tris akmenis į jūrą. Sako, kad tą, kurio akmuo pasiekdavo bangas, paleisdavo, o kurio ne - nustumdavo į jūrą.
Tik 65 m. pr. Kr. Alaniją iš piratų atėmė romėnų karvedys Pompėjus. Nuo to laiko apylinkės pradėjo klestėti, o miestas - augti. Šiandien anuos laikus mena dešimtys Alanijos uoste išsirikiavusių piratų laivų, kurių kapitonai siūlo išvykas į jūrą. Šių dienų piratai nepikti – leis ir laivą pavairuoti, ir arbata pavaišins, ir linksmų istorijų papasakos.
