Kalimantanas užima du trečdalius Borneo – trečios pagal dydį pasaulyje salos – plotą ir ribojasi su Brunėjaus Valstybės Darusalamu ir Malaizijos valstijomis – Saravaku ir Sabahu.

Tankūs, tropiniai Kalimantano žemumų miškai yra vieni paskutinių pasaulyje. Juose veši didžiulė augmenijos įvairovė bei gyvena daugybė egzotiškų gyvūnų: 600 paukščių rūšių. Kai kurie iš jų yra laikomi šventais, pavyzdžiui, ragasnapiniai).
Kalimantane gausu orangutangiukų, didnosių beždžionių, dūminių leopardų, laibaliemenių beždžionių, krabais mintančių makakų ir skruzdėmis besimaitinančių skujuočių.

Kalimantanas yra dajakų kraštas, nuo neatmenamų laikų garsėjantis kaip bebaimių karių žemė ir pietuose įsikūrusių bandžarų namai. Saloje gyvena daugiau nei 200 dajakų genčių, tačiau žinomiausios etninės grupės yra: rytuose – kenjahai ir kajanai, centrinėje dalyje – ngaju, vakaruose – ibanai.

Leiskitės į kelionę didžiosiomis upėmis, pavyzdžiui, Mahakamu, tradiciniais bambukų plaustais, motorinėmis valtimis, upių autobusais vadinamomis kanojomis (klotok) ar iš anksto užsakytais poilsiniais laiveliais, ir galėsite iš arti susipažinti su vietiniais Kalimantano gyventojais jų įprastinėje aplinkoje. Tokias išvykas didesniuose miestuose organizuoja kelionių agentūros.

Vakarų Kalimantano provincijos sostinė Pontianakas yra įsikūrusi ties pusiauju – tai žymi ir vienas iš miesto paminklų. Šiame regione teka ilgiausia (1 143 km) Indonezijos upė Kapujas.

Dakajų kraštas

Kelionė į Rytų Kalimantaną – puiki galimybė susipažinti su turtinga dajakų kultūra, nuo virtuvės, rankdarbių ir šokių iki mitų ir prietarų persmelktų tradicijų.

Salos vidurį pasieksite Mahakamo ar Kajano upėmis – jos jungia jūros pakrantę su dajakų kraštu. Dajakų šeimas sieja tvirti bendruomeniniai ryšiai, vietiniai gyvena dideliuose, ilguose namuose, Rytų Kalimantane vadinamuose Iamin, o Centriniame Kalimantane – betang. Juose gali gyventi 20-30 šeimų.

Lengviausias būdas pasiekti dajakų gyvenvietes – upe tradiciniais laivais ar motorinėmis valtimis. Yra keletas vietovių, kuriose susipažinti su dajakais galima išties artimai ir asmeniškai: Pampangas, Long Apungas, Long Iram Belongas, Barong Tongkokas, Tandžung Isujus, Muara Muntajus, Melakas.

Kai kuriose dajakų gentyse moterims, ypač vyresnės kartos, vis dar būdinga išsitempti ausų spenelius, o rankas ir pėdas puošti sudėtingomis tatuiruotėmis. Tatuiruočių raštų reikšmės itin įvairios, o tam tikri simboliai saugo nuo blogio. Vieta tatuiruotei parenkama atsižvelgiant į žmogaus statusą bendruomenėje.
Centriniame Kalimantane gyvena labiau atsiskyrusios dajakų gentys: ngadžu, kahajanai, kapuasai, kalajai, manjanai, otdanumai ir tumonai. Dajakų religija vadinama kaharinga, o viena iš jos praktikų - tiwah – apima laidotuvių ritualą, kurio metu mirusiojo kaulai valomi tam, kad jo kelionė į rojų būtų sklandi, ir gyvulių aukojimą, kuris užtikrina gyvųjų gerbuvį ir gerą sveikatą. Nuvalyti kaulai laikomi sandung kape (panašiame į betang).

Laukinė tropikų gamta ir jos grožis

Aukštutinėse Mahakamo upės platumose puikuojasi daugiau nei 20 000 kv. m ploto orchidėjų draustinis Kersik Luvai, kuriame galima rasti 72 skirtingas orchidėjų rūšis, tarp jų labai retą juodąją orchidėją, vad. cologenia pandurata. Draustinį juosia didžiulis baltutėlio smėlio ruožas, dengiantis 20 ha teritoriją. Tarp Borneo ir Sulavesio yra Makasaro sąsiauris, kuriame susiformavusiame mažame salyne gyvuoja įvairiausios ekosistemos. Deravano vietovėje jūrų vėžliai (žalieji, raudonieji vėžliai, bisos ir kt.) naktį išlimpa į krantą dėti kiaušinių. Šalia seklių įlankų ir rifų apsuptų Maratua ir Sangalakio salų aptinkama daugiau nei 500 kietųjų ir minkštųjų koralų, didžiųjų rajų ir vėžlių rūšių.

Tūkstančių upių kraštas

Pietrytinėje Kalimantano pakrantėje įsikūręs Bandžarmasinas yra judrus prekybos miestas, išvagotas vandens kanalų, kuriuos maitina Barito upė. Upė diktuoja Bandžarmasino vietinių gyvenimą: namai statomi ant stulpų ir vienas su kitu sujungiami mediniais takais, o ant vandens plaukiajantys turgūs – dažnas reginys daugelyje vietos miestelių. Juose ieškodami vaisių, daržovių, tradicinių užkandžių ar gėrimų turėsite akies krašteliu susipažinti su vietinių gyvenimo būdu.
Geriausias laikas ir vieta tam yra ankstyvas rytas plaukiojančiame Kujino turguje prie Trisakti uosto: čia patirsite neregėtų vaizdų, garsų ir kvapų. Veiksmas prasideda auštant ir trunka iki devynių ryto. Bandžarmasinas taip pat garsėja rankdarbiais, o labiausiai – pubrangiais ir brangiasiais akmenimis, kurie kasami apylinkėse esančiose kasyklose.

Tapino regionas žinomas dėl ratano ir bambuko audinių, o Hulu Sungai Selatano vietovėje gausu rankdarbių iš aukso, sidabro, žalvario ir geležies.

Pietų Kalimantano audžiami ypatingi tekstilės gaminiai, vadinami sasirangan - tai simboliniais motyvais ir raštais marginti audeklai, kurių dažymui naudojamos technikos neaptinkamos nė viename kitame Indonezijos regione. Bevaikštinėdami po Bandžarmasiną dieną, nenustebkite, jei pamatysite vietinių – jaunų, vyresnių, moterų ar vyrų – veidus padengtus storu veido kaukės sluoksniu. Jie nepamiršo nusivalyti priemonės nuo veido prieš išeidami į gatvę – tai pupur dingin, tradicinis tepalas, saugantis odą nuo kaitrios saulės, purvo ir taršos.
Keletas svarbiausių pasaulyje gyvūnijos reabilitacijos centrų yra įkurti Centriniame Kalimantane. Nacionalinis Tandžung Putingo parkas ir trys jo stovyklos – Tandžung Harapanas, Pondok Tangulas ir Leakey stovykla, arba Orangutangų reabilitacijos centras - yra vietos, kuriose prijaukinti orangutangai yra reabilituojami ir mokomi iš naujo adaptuotis gamtinėje aplinkoje.

Visa, kas žiba

Dauguma deimantų iškasami Čempakoje ir Martapuroje. Kasykloje naudojami ir paprasti, tradiciniai įrankiai, ir šiuolaikinė įranga. Prieš ir kasybos metu atliekami ritualai, užtikrinantys saugumą bei sėkmingą darbą. Bandžamasinas ir Martapura yra geros vietos deimantams, brangiesiems ir pusbrangiams akmenims pirkti. Čia galite įsigyti šlifuotų ir nešlifuotų deimantų, smaragdų, safyrų ir ametistų už labai mažą kainą, tačiau turite gerai nusimanyti apie akmenis ir gebėti derėtis.

Šaltinis: www.indonesia.travel