Anksti pabudę rytai prie Ciūricho ežero jau iš anksto parodo malonius būsimų saulėtų dienų ženklus. Buvo aišku, kad ir šiandien saulutė tikrai apibers miesto skverus ir parkus šiltais spinduliais, kurie žais marguose, rudens spalvomis dažytuose medžių lapuose.
© Corbis/Scanpix
Saulė visomis išgalėmis stengsis įrodyti užsilikusį dar ilgai nenorinčios pasitraukti vasaros dosnumą, nors Svarstyklės jau sparčiai artėja prie Skorpiono žvaigždyno, grasindamos pirmomis šalnomis.

Šveicarija apdovanota ypatingu pietiniu žemyniniu klimatu, beveik niekada negrasinančiu lijundromis ar šlapdribomis. Šios šalies gyventojai nėra matę purvinų, patižusių gatvių. Tiek vasarą, tiek žiemą kasdienė avalynė – patogūs žemakulniai bateliai.

Gražios ir šiltos rudeninės dienos ypač branginamos ant suoliukų susėdusių šveicarų senukų pensininkų. Vien Ciūricho mieste jų – galybė! Panašu, kad pensininkų daug daugiau negu dirbančiųjų. Įtartina, kaip vyriausybė su metų biudžetu susitvarko, nes nematyti nei alkanų, nei apiplyšusių, nei nepatenkintų. Su jaguarais, mersedesais, fordais šimtamečiai po gatves skraido – tik saugokis!..

Apiberti saulės spindulių, sušvytės lyg šventųjų miesto senolių veidai. Kartais atrodo – o gal jie iš tikrųjų šventi? Ramūs, taikūs, pasipuošę, laimingi. Jų nekankina nusivylimas, sąžinės priekaištai, nes visą gyvenimą dorai krikščioniškai gyveno, niekada nesipyko su Dievu ir nepamiršo Jam atsidėkoti. Visą gyvenimą giliai tikėjo Dievo palaima ir valia. Visas jų gyvenimas buvo palaimingai ramus, lygus, be galvosūkių, skubėjimo, jų galvų nevargino kasdienybės sudėtingumas, nežinojimas ar nepritekliai.

Prie tokio lygaus, ramiai ir aiškiai tekančio jų gyvenimo nemažai yra prisidėjusi ir šalies valdžia, visą jų buitį šimtmečiais reguliuodama įvairiausiais praktiškais nurodymais, įstatymais ir taisyklėmis. Dar dabar atrodo, kad visa šveicarų kasdienė buitis sudėliota į tam tikrus apibrėžimus, kurių nei miestų, nei kaimų gyventojai nė nemano keisti, ar tais nurodymais piktintis.

Jei atsiversite telefonų abonentų knygą, joje bus aiškiai parašyta, nuo kurios iki kurios valandos galima skambinti telefonu, patarimas, kad suskambus telefonui ir pakėlus ragelį būtina tuojau pat prisistatyti, kas esi, t. y. pasisakyti savo pavardę (ne vardą!), kad padėtum skambinančiajam įsitikinti, jog jis nesuklydo. Tą patį atlieka ir skambinantysis, kad be reikalo neklaidintų laido gale atsiliepusiojo ar neverstų suabejoti jam paskambinusia asmenybe – tuojau pat prisistato, kas esąs.

Kiekvienoje, net mažiausioje, įstaigoje tarnautojams yra nurodytos ne tik darbo valandos ir jų kompetencija, bet ir mandagaus bendravimo su klientais taisyklės.

Apsigyvenęs naujame name, pirmiausia turi namo seniūnui pateikti pageidavimą, kurią savaitės dieną norėsi nemokamai skalbti bendroje namo rūsyje įrengtoje modernioje skalbykloje, ir įrašyti savo pavardę į bendrą namo gyventojų skalbimo dienų planą. Sekmadieniais skalbti griežtai draudžiama, o šeštadieniais irgi ne ilgiau kaip iki 16 valandos. Nuo šeštadienio 16 val. iki pirmadienio 8 val. ryto – visiška ramybė ir kambariuose, ir kiemuose.

Net prie tuščių butelių konteinerių išrašytos taisyklės, kuriomis ramybės valandomis draudžiama į juos mesti tuščius butelius, kad netrukdytum ramybės aplinkiniams gyventojams...

Taisyklių, paaiškinimų, patarimų, būtinų žinoti apibrėžimų pateikiama kiekviename žingsnyje. Susipažink ir vykdyk į sveikatą! Apie nepaklusimą – jokios kalbos! Niekam net nešaus į galvą mintis nedaryti taip, kaip nurodyta, nesvarbu, ar tu eilinis šlavėjas, ar parlamento narys. Jei savivaliausi – tave pasmerks visi, liksi visų pažemintas nesusipratėlis, tikras vargšas! Visų nepagarba ir pasmerkimas tikram šveicarui baisiau nei kalėjimas iki gyvos galvos!

Dėl pedantiškais apibrėžimais apriboto gyvenimo dėsnių nešveicarui reikėtų ilgai mąstyti, ar verta ginčytis? Gera ar bloga gyventi taip, kai kiekviena diena paskiria konkretų darbą, nurodo, nuo kada iki kada laikytis ramybės valandų, kad nesumanytum valyti buto siurbliu sekmadienį, kada užsimanęs garsiau paleisti muziką ar daužyti kieme kilimą...

Žmogų, nuo mažumės nepratusį prie tokio reglamentuoto ir pedantiško gyvenimo būdo, tai varys iš proto. Tačiau šveicarai tuo niekada nesiskundžia. Jie patenkinti! Jiems atpuola daugybė nereikalingų rūpesčių ir svarstymų, todėl visada viskas veikia tiksliai kaip šveicariškas laikrodis!

Pagyvenusiam šveicarui kiekviena savaitės diena turi savišką reikšmę. Jis, pavyzdžiui, niekada nesupainios pirmadienio su trečiadieniu, antradienio su penktadieniu ar pirmadieniu. Kiekviena diena šveicarui atneša savo darbus, turi savo įpareigojimus ir savo tikslus. Kiekvienos dienos erdvė apibrėžta, pastovi, nekintanti ne tik dešimtis, bet ir šimtus metų. Tiek, kiek jis pats šioje žemėje gyvena.

Senoliai šveicarai nuoširdžiausiai draugauja su savo savaičių dienomis, ir tiek. Per visą gyvenimą viskas preciziškai sutvarkyta ir atmintinai įsisavinta.

– Ar einate apsipirkti, ponia Verena? - klausiu vakar sutikusi prie parduotuvės savo pažįstamą aštuoniasdešimtmetę šveicarę.

– Ne. Ne. Mano apsipirkimų diena – antradienis. Tik šviežią žuvį turguje perku penktadieniais... Šiandien trečiadienis, šią dieną iš ryto aš visada einu į „Viktorijos vaistinę“ nemokamai pasitikrinti svorio, kraujospūdžio ir pulso... Po pietų – buto tvarkymo diena. Pavakary – pasivaikščiojimas su šuneliu prie ežero...

– Tai gal išgerkime „Jazmino“ kavinėje puodelį kavos? - pasiūlau, draugiškai rodydama į netolimą jaukią kavinę „Jazmin.“

– Labai ačiū, bet kavą su savo pažįstamais aš geriu penktadieniais, ir ne „Jazmine“, bet „Ryto žvaigždžių“ kavinėje. Mes ten turime savo kompanijos nuolatinių susibūrimų stalą, - paaiškino Verena ir pridūrė: - Maloniai kviečiu penktadienį ir tave. Apmokėjimas iš mano kasos... – draugiškai paspaudė man atsisveikindama ranką... - Iki! - pridėjo plačiai, draugiškai nusišypsodama.– Ačiū už kvietimą! Iki pasimatymo penktadienį „Ryto žvaigždėse“, - atsakiau maloniai, nes tikrai norėjau kada nors pabendrauti su ja ir jos linksma šveicarų pensininkų kompanija.

Taip aiškiai ir korektiškai senoji šveicarų karta tvarko visus savo poreikius. Jeigu kolega ar pažįstamas pakviečia į kavinę, sakydamas, kad „apmokėjimas iš jo kasos“, niekada nemėgink ginčytis ir graibytis po savo piniginę, nes liksi paskutinis mulkis, o tau pasiūlęs žmogus įsižeis. Mat tu kažkodėl (?!) atstumi jo nuoširdumą...Sekmadienį sutikau seniai matytą buvusią bendradarbę Barbarą. Ji buvo apsivilkusi gražia marginto šilko suknele, kurią aš pagyriau.

– Ačiū, tai mano sekmadieninė, dar visai nauja suknelė. – Barbara liko labai patenkinta, o aš vėl prisiminiau, kad senesnės ponios šveicarės griežtai suskirsčiusios savo garderobą į šventinį, išvykų ir kasdienį. Rengdamosi niekada nenusižengia to suskirstymo taisyklėms.

Atskiroms savaitės dienoms šveicarai yra numatę ir visus kitus savo buities darbų ir reikalų, pramogų, pasivaikščiojimų, išvykų, ekskursijų užsiėmimus. Tik labai retai daro išimtis tuo atveju, jei pasitaiko nenumatytas koncertas, paroda, staiga, ne pagal metinį planą kultūros renginių organizatorių suorganizuota kokia nors pridėtinė ekskursija ar kas kita.

Taip lygiai, ritmiškai gyveno ir sąžiningai dirbo senoji šveicarų karta. Mylėjo ir padėjo artimui, užjautė nelaimingą ir paliegusį, siuntė paramą į Afriką, Lotynų Ameriką, Tolimųjų ir Artimųjų Rytų šalis, Aziją... Visur, kur tik žmonės nuo stichinių nelaimių, karų ar epidemijų kentėjo. Visiems nelaimėliams šveicarai ir seniau, ir dabar pirmieji ištiesia dosnias pagalbos rankas.

Toji neutralioji pasaulio šalis nepaprasta. Ji nepripažįsta jokio diktato, kieno nors nuleistų iš viršaus įstatymų, nes visus įstatymus šalyje priima pati tauta referendumais. Šveicarija – vienintelė valstybė Europos viduryje, atkakliai nestojanti į Europos Sąjungą... O tokiai savarankiškai išsilaikyti šiais laikais tikrai nelengva. Tačiau Alpių šalis užsispyrusi, tvirta kaip jos kalnų granitas, nes gerai žino, koks chaosas jos laukia įsijungus į didžiulės, nevaldomos europietiškos šeimos mišrainę.

Dabartinių devyniasdešimtmečių šveicarų visas gyvenimas buvo ne tik ritmingas, bet ir be galo sėkmingas. Jie susikrovė Šveicarijos bankuose didelius pinigus, kurie priklauso tik jiems. Vaikai tegu tauposi savo konto (sąskaitas) bankuose, savo senatvei, nes ir jie to sulauks...Vieninteliai pasaulyje Šveicarijos bankai duoda šimtaprocentines garantijas savo klientų indėliams! Anūkai taip pat, kaip ir jų proseneliai, gyveno ir gyvens savarankiškai bei pasiturimai, nuo nieko nepriklausomi ir laimingi.

Nepriklausomybė nuo nieko tikriausiai ir yra didžiausias jų gyvenimo turtas bei džiaugsmas! Jie nėra girdėję apie nemokamą gydymą ar nemokamą mokslą, tačiau valstybė jiems visada davė užsidirbti tiek, kad galėjo apsidrausti sveikatą pačiais aukščiausiais draudimais ir, ištikus nelaimei, sulaukti kvalifikuočiausio, moderniausio pasaulyje gydymo bei priežiūros. O panorus išleisti į mokslus savo vaikus, piniginės su šveicariškais frankas jiems atvėrė prestižiškiausių pasaulio universitetų duris...

Nuostabiai aiškus jiems šio gražiojo, Dievo sukurtojo, pasaulio dėsnis! Šveicarijoje jis niekada nebuvo keičiamas, griaunamas, niekada nebuvo naikinamas nesantaikos, nesusipratimų, karų, suiručių ar svetimų įstatymų. Šveicarai visada turėjo sąžiningas, savo žmonių atžvilgiu supratingas ir mielaširdingas šalies vyriausybes, patriotišką parlamentą. Kiekviename žingsnyje jauti tikrą šveicarų patriotiškumą ir meilę savo Tėvynei, nors apie tai niekur ir niekada nekalbama! Tame krašte iki šiol nėra įsiveisusi jokia savanaudė korupcija ar mafija, taip kaip, pavyzdžiui, Italijoje...

Dabartinė Šveicarijos senelių karta – tai auksinė buvusio auksinio amžiaus gyventojų karta. Tai vadinamieji grynieji šveicarai. Gaila, kad toji karta jau bebaigianti išnykti. Jos amžiaus vidurkis sukasi apie aštuoniasdešimt penkerius-šimtą metų, tačiau jų dar daug, nes niekas pasaulyje neturėjo tokių sąlygų sveikai ir dorai gyventi, kaip jie. Neturėjo tokios stebuklingos medicininės pagalbos senatvėje, tokių turtingų senelių namų, pagaliau – savanoriško pasirinkimo... kada ir kaip numirti, t. y. oficialiai įteisinto valstybinio tarptautinio eutanazijos įstatymo! Tarptautinio, sakoma, todėl, kad Šveicarija eutanazijai priima ir iš kitų valstybių atvykusius piliečius.

Senąją kartą pamažu keičianti šiuolaikinė karta jau kitokia. Tai vadinamoji mišrūnų (Mischlingen) karta. Patys šveicarai tvirtina, kad po 50–100 metų Šveicarijoje nė su žiburiu nerasi tikros šveicariškos šeimos. Daugiausia, kaip manoma, bus dabartinės, pastaraisiais dešimtmečiais tipiškos – šveicaro tėvo ir azijietės ar afrikietės mamos – šeimos palikuonių. Ateityje jie intensyviai maišysis su Rytų Europos ar dar kitomis tautomis. Praėjusio šimtmečio damos ir ponai tokių problemų neturėjo.

Vėlų rudens vakarą eidamas Ciūricho gatvėmis ir žvilgtelėjęs į apšviestus brangiųjų elitinių miesto restoranų langus pamatysi vien žilas, baltas senukų galvas... Senimas, o ne jaunuomenė – nuolatiniai restoranų lankytojai! Mėgstamuose restoranuose ištisus dešimtmečius turintys nuolatinius stalus susibūrimams su mylimais draugais, giminėmis, artimaisiais ir pažįstamais.

Dažnai jie susirenka ir pusryčių pasikalbėti, pasipasakoti savo sapnus, pasigirti, kaip kuris suplanavo dienos darbus, išvykas į gamtą ar atostogas keturių-penkių žvaigždučių keleiviniais autobusais (karais) po visą Europą. Vasarą visuose Europos miestuose sutiksi modernių karališkos klasės autobusų, kurie prisėsti linksmų šveicarų senolių.

Į tolimus užsienius, žinoma, moderniaisiais boingais! Nerasi šveicaro senuko, kuris per gyvenimą nebūtų skersai išilgai išskraidęs viso pasaulio, nemokėtų bent 3–4 pagrindinių užsienio kalbų. Tai išmokti jiems nebuvo sunku, nes Šveicarijoje oficialiai įteisintos net keturios valstybinės kalbos: vokiečių, italų, prancūzų ir retoromanų. Tarpusavy maišydamiesi, tas kalbas jie išmoksta jau vaikystėje. Puikiai mokėti visas keturias valstybines kalbas privalo kiekvienas, norintis būti išrinktas į šalies parlamentą – Bundesratą...

Netiesa, kad saulė, dieną sulyginusi su naktimi, staiga ims nervinti visus nuolatiniais drėgnais ryto rūkais, varyti į depresiją. Šveicarai depresijai taip greitai nepasiduoda. Ypač senukai. Tokiomis greitai trumpėjančiomis dienomis pensininkai pavieniui, poromis ar organizuotais būriukais mielai traukia į gamtą, parkus, paežeres, paupius, miškus ar zoologijos sodą. Tokius senukų pasivaikščiojimus (Wanderung) organizuoja atsakingos „Prosenektute“ (senimo) organizacijos, bažnyčių komitetai, moterų, ligonių kasų tarybos.

Organizatoriai niekada nėra skundęsi mažu tokių užsiėmimų lankomumu! Tikriausiai senukai trokšta nutolinti nuo savęs tą nepageidaujamą artėjančios žiemos pesimizmą. Tą liūdną laikotarpį, kai prieš akis pamatai mirštančią gamtą, o joje neišvengiamai ir dalelę savęs...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Savaitės naujienų prenumerata

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (384)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (71)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (9)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (67)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (343)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (10)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (51)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...