Tai keturių vyrų įkurta aktyvistų organizacija, įsikūrusi Indijos sostinėje Naujajame Delyje. Jų misija yra padėti poroms pabėgti iš namų ir saugiai kartu pradėti naują gyvenimą, toli nuo jų šeimų rūstybės.

Jie skatina įsimylėjėlius su jais susisiekti specialia telefono pagalbos linija ar per jų interneto puslapį dėl bet kokios reikalingos pagalbos – įskaitant apgyvendinimą saugiuose kambariuose ar prieglaudose, išsidėsčiusiose po visą Indiją. Jie netgi siunčia gelbėjimo komandas, kad apsaugotų ką tik susituokusius, bėgančius nuo įsiutusių giminių. Per beveik šešerius egzistavimo metus grupė yra padėjusi daugiau nei 40 tūkst. porų.

Be abejo, jiems tai nebūtų pavykę be šimtų savanorių ir kunigų pagalbos, kurie sutinka organizuoti ir atlikti slaptas vedybų ceremonijas ir pabėgimus.
Grupė buvo įkurta dėl įsitikinimo, kad įsimylėjimas nėra nuodėmė, kam iki šiol prieštarauja daugelis indų. „Mes nesutinkame, kad priverstinės, organizuotos santuokos yra tradicija“, – sako vienas grupės įkūrėjų Sanjoyus Sachdevas. „Vestuvių surengimas reiškia tiesiog jų primetimą žmogui. O priverstinės vedybos yra tarptautinis nusikaltimas. Jeigu 18-metis vaikinas gali rinkti šalies premjerą, kodėl jis negali išsirinkti sau gyvenimo partnerį?“

Lengva romantizuoti tai, ką jie daro, tačiau jų darbe nėra nieko lengvo ar gražaus. Jie nėra kostiumuoti ponai su prabangiais aksesuarais ar raumeningi kariai, keliantys baimę. Jie yra tiesiog paprasti Indijos vyrai, kurie turėdami pakankamai skurdų biudžetą dirba pavojingą darbą, didžiąją laiko dalį praleisdami kambaryje, kur atsiliepia į kenčiančių įsimylėjėlių telefono skambučius. Tą patį kambarį jie naudoja prieglobsčio ieškančių porų apgyvendinimui iki tol, kol yra sugalvojama, ką joms daryti toliau. „Kai kurie gyvena su mumis 14 valandų, kai kurie – 14 mėnesių“, – sako Sachdevas.

„Kai jie atsiduria čia, jie tikrai būna išsigandę“, - pridūrė kitas grupės įkūrėjas, Harshas Malhotra. „Jie mums yra kaip vaikai. Šios poros atvažiuoja čia, nes jų tėvai nesuteikė jiems pakankamai meilės ir prieraišumo“. Todėl komandosai užtikrina, kad poros gautų konsultacijas jų buvimo prieglaudoje metu. Jeigu jie nori susituokti ir jų amžius tam nekliudo, ceremonija yra tuojau pat organizuojama.

Su kiekvienu atsilieptu telefono skambučiu ir kiekviena pora, kuriai jie padeda, Meilės komandosai vis labiau rizikuoja savo gyvybe. Nors jie nedaro nieko nelegalaus, vestuvių organizavimas be tėvų pritarimo laikomas rimtu šeimos garbės įžeidimu, dėl ko nepaklusniųjų artimieji labai dažnai trokšta keršto.

„Daug kas nori mus nužudyti“, - paaiškina Sachdevas. „Kastų tarybos ir klanų tarybos paskyrė didžiules premijas už mūsų galvas“. Poros taip pat nėra saugios, jos atsiduria nuolatiniame pavojuje būti nužudytiems jų pačių šeimų narių dėl to, kad išdrįso pasipriešinti tradicijoms.

„Dėl kastų, religijos, ekonominio ir socialinio statuso daugelis tėvų vis dar dažnai prieštarauja savo vaikų santykiams“, - sako Sachdevas. „Daug jaunų žmonių bando įtikinti savo tėvus priimti jų santuokas, bet tai dažnai baigiasi tuo, kad merginoms nebeleidžiama tęsti mokslų ir jos neteisėtai laikomos uždarytos. Tai netgi gali pasibaigti žmogžudyste dėl šeimos garbės“.

Būtent taip atsitiko 21 metų Bhawnai Yadav – manoma, kad jos tėvai ir dėdė nužudė ją ir atsikratė jos kūnu po to, kai ši pabėgo su vyru iš kitos kastos.

Meilės komandosai nori užbaigti tokią barbarišką praktiką. Grasinimai neatbaidė jų nuo tolesnio darbo, nes jie tiki, kad Indijos visuomenė pasiekė tą tašką, kai jaunuoliai daugiau nebenori gyventi pagal archaines dogmas. „Indija sėdi ant ugnikalnio“, – sako Sachdevas. „Jaunimas prarado tikėjimą šia sistema“.

Pavyzdžiui, pora iš Naujojo Delio, Manoujas ir Kavita, atsidūrė mirtiname pavojuje po to, kai pabėgo iš namų, kad galėtų būti kartu. „Mano šeimai nepriimtinos skirtingų kastų žmonių santuokos“, - sako 22 metų Manoujas. „Jie pasakė, kad jeigu tai padarysiu, jie mane nužudys“. 19-metės Kavitos šeima „mušė ir iškeikė“ ją, kai ši pasipasakojo apie savo ketinimą ištekėti už Manoujo. Tada jie privertė ją susižadėti su „tinkamu“ jaunikiu, kurį jai patys išrinko. Koledžo įsimylėjėliai neturėjo kito pasirinkimo, kaip pabėgti iš namų ir kreiptis į Meilės komandosus pagalbos.

„Kastų sistema ir visuomenės įsitikinimai turėtų su laiku pasikeisti“, – pasakė Manoujas po vedybų. „Jei vanduo užsistovi toje pačioje vietoje, jis tampa užterštas“.
„Kad ši šalis būtų išsaugota, labai svarbu išsaugoti meilę, įsimylėjėlius ir meilės santykius“, – pridūrė Sachdevas.